Spauda gerovės valstybėje sunaikinta nepažeidžiant įstatymų, išaiškino garbus teismas
Spauda Lietuvoje sunaikinta nepažeidžiant įstatymų, išaiškino garbus teismas
Aurimas Drižius
Vyriausias administracinis teismas išaiškino, kad laisva spauda Lietuvoje Šimonytės vyriausybės sunaikinta nepažeidžiant jokių teisės aktų.
Tai yra dar 2022 m. kovo mėnesį visi prekybos tinklai pagal kažkieno komandą uždraudė pardavinėti prekybos tinkluose laikraščiu „Respublika”, „Vakaro žinios” ir ‘Laisvas laikraštis”.
Iš karto po to ir valstybinė įmonė ‘Lietuvos paštas” pranešė, kad atsisako priimti ir šių laikraščių prenumeratą – taip valstybės įmonė prarado šimtus tūkstančių eurų prenumeratorių pinigų, o leidinių prenumeratoriai, įpratę pašto skyriuose prenumeruoti spaudą, liko iti musę kandę – jiems buvo parodytos durys.
Žodžiu, Šimonytės vyriausybė inicijavo didžiausią spaudos naikinimo akciją, nes matyt Šimonytė, kuriai dažnai net išsprūsdavo neslepiama neapykanta žiniasklaidai, pamatė, kad jos svajonė sunaikinti spaudą gali virsti realybe.
Po beveik dviejų metų bylinėjimosi dėl tokio spaudos naikinimo vyriausiasis administracinis teismas (Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė) išaiškino: skundas su trūkumais, neaiškus, todėl nenagrinėtinas. Tiesa, nors skunde išsamiai aprašyti visi spaudos naikinimo faktai, teismas nesiėmė to vertinti:
Kai prekybos tinklai atsisakė platinti leidinius, kreipiausi į taip vadinamą Konkurencijos tarybą dėl to, kad sunaikindama laisvą spaudą, valdžia pažeidžia eilę įstatymų, tarp jų ir Visuomenės informavimo įstatymą, kuris numato, kad valstybė garantuoja vienodas sąlygas visoms žiniasklaidos priemonėms konkuruoti.
Konkurencijos tarnyba atsisakė pradėti tyrimą, neva laikraščių, kurie dešimtimis metų buvo platinami prekybos tinkluose, išmetimas yra visiškai natūralus dalykas.
Tada kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu dėl Konkurencijos tarybos neveikimo, minėtas teismas administracinėje byloje Nr. eI4-6714-561/2024 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ skundą. Taip pat man išaiškinta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimas Nr. (2.16-33)6V-1622 „Dėl leidinių pašalinimo iš prekybos“ skundžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai.
Pakartotinai kreipiausi į Konkurencijos tarybą, kaip ir nurodė Vilniaus apygardos teismas, tačiau minėta taryba mane dar kartą pasiuntė toli toli:
Todėl pakartotinai kreipiuosi į taip vadinamą Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismui išaiškinu :
ABTĮ 4 straipsnis. Administracinių teismų spręstinos bylos nurodo :
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių
subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir
pagrįstumo;
Šiuo atveju aš kreipiausi vėl valstybinio administravimo subjekto – Konkurencijos tarybos
atsisakymo vykdyti savo pareigas. Todėl teismo kompetencija yra ištirti mano skundą ir jį
išnagrinėti savo kompetencijos ribose.
Nurodau, kad Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas Daumantas
Grikinis skundžiamu nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo.
Konkurencijos taryba nurodė, kad „savarankiški (tarpusavyje nederinti) prekybos vietų veiksmai
pašalinant leidinius iš prekybos nelaikytini prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymui. Tuo tarpu
aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti esant sudarytą draudžiamą
susitarimą (suderintus prekybos vietų veiksmus pašalinti iš prekybos leidinius), Jūsų Pranešime
nėra pateikta. Todėl šiuo metu Konkurencijos tarybos specialistai neturi pakankamo pagrindo
vertinti, kad Jūsų Pranešime yra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad Pranešime
nurodytos prekybos vietos galėjo sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, ir dėl šios
priežasties nėra pagrindo siūlyti Konkurencijos tarybai pradėti tyrimą dėl galimai sudarytų
konkurenciją ribojančių susitarimų”.
Tokia atsakovo atstovo Grikinio nuomonė yra niekuo nepagrįsta, ir prieštaraujanti visoms mano
skunde išdėstytoms aplinkybėms.
Trumpa įvykių chronologija :
Kreipiausi į Konkurencijos tarybą 2023 m. gruodžio 12 d., nurodydamas akivaizdų
Konkurencijos įstatymo pažeidimą – tai yra vienu metu bendrovės Maxima LT, UAB, UAB „Norfos
mažmena“, IKI Lietuva, UAB, Akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – prekybos vietos) pagal
kažkieno komandą nutarė pašalinti leidinius „Respublika“, „Vakaro žinios“ ir „Laisvas laikraštis“
iš prekybos vietų.
Tai buvo akivaizdus ne tik Konkurencijos įstatymo, tačiau ir Visuomenės informavimo įstatymo
pažeidimas, tačiau Konkurencijos taryba kažkodėl įvertino, kad pranešime nurodytos aplinkybės
nėra pakankamos pagrįstai įtarti, kad nurodytos prekybos vietos (Maxima LT, UAB, UAB „Norfos
mažmena“, IKI Lietuva, UAB, Akcinė bendrovė Lietuvos paštas) sudarė konkurenciją ribojantį
susitarimą.
Toks sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes Konkurencijos įstatymo pažeidimas
yra akivaizdus – visi didieji prekybos tinklai (Maxima LT, UAB, UAB „Norfos mažmena“, IKI
Lietuva, UAB, Akcinė bendrovė Lietuvos paštas) vienu ir tuo pačiu metu – 2022 m. kovo mėn. 5-8
d. pašalino minėtus leidinius iš prekybos vietų, taip faktiškai juos uždarydamos.
Atkreipiamas teismo dėmėsis, kad minėti leidiniai („Respublika”, Vakaro žinios” buvo leidžiami
jau daugiau nei 30 metų, „Laisvas laikraštis” – ne mažiau 20 metų, todėl toksbe atodairiškass
išpuolis prieš laisvą spaudą galėjo būti sankcionuotas tik Lietuvos Respublikos vyriausybės,
kurios veiklą aš ir prašau ištirti. Tuo labiau, kad prekybos tinklams šis sprendimas buvo labai
ekonomiškai nenaudingas – jie neteko didelės dalies pajamų, atsisakę minėtų leidinių, todėl
logiškas paaiškinimas tokio sprendimo neįmanomas.
- Todėl nurodau, kad Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis. Įstatymo taikymas nurodo, kad :
- Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti
konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar
kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. Šiuo
įstatymu taip pat draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus,
ribojančius konkurenciją, išskyrus šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
Šiuo atveju akivaizdu, kad visi minėti prekybos tinklai sunaikino bet kokią konkurenciją
spausdintų leidinių rinkoje, nes prekybos tinkluose liko tik vienas nacionalinis dienraštis
„Lietuvos rytas”, o jo konkurentai „Respublika”, Vakaro žinios ir Laisvas laikraštis buvo sunaikinti
dėl išgalvotų priežasčių, neva skaitytojai reikalauja jų atsisakyti. - Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nurodo, kad :
Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai
tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą
įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai,
laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima
dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40
procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio
subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka
didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos
rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine
prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo
rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad
kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų,
kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę
atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
Šiuo atveju akivaizdu, kad visi skunde nurodyti prekybos tinklai kontroliuoja ne 40 proc. tačiau
mažiausiai 90 proc. mažmeninės rinkos, todėl neabejotina, kad minėti prekybos tinklai užima
dominuojančią padėtį. - Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis Konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis
konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti
konkurenciją.
Akivaizdu, kad ‘Lietuvos ryto” konkurentų pašalinimas ir sunaikinimas yra konkurencijos
ribojimas.
Įstatymo 7 punktas Konkurencijos sąlygos – pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš
kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai ir jiems darantys
įtaką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama
pagalba, gamybos technologijos ir sąnaudos, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės,
transportavimo galimybės ir pan.).
Minėti prekybos tinklų veiksmai yra akivaizdus konkurencijos pažeidimas, nes vienu metu buvo
pašalinti visi spaudos leidiniai, išskyrus „Lietuvos rytą”. - Konkurencijos Įstatymo 22 str. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar
daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet
kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir panašiai) (toliau – ūkio
subjektų junginys) arba šio ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą.
Akivaizdu, kad minėti prekybos tinklai veikė organizuotai ir susitarę, nes priėmė vieną ir tą patį
veiksmą – sprendimą išmesti spaudos leidinius tą pačią dieną.
Įstatymo 4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos
konkurencijos laisvę - Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės
veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. - Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus,
kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių
atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems
ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti
vykdant įstatymų reikalavimus.
Šiuo atveju visi prekybos tinklai vienu metu priėmė sprendimą ir nurodė prekybos tinklams
pašalinti iš tinklų minėtus leidinius, kritikuojančius vyriausybę. - Įstatymo 41 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas
- Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai
teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą;
2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
3) yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą;
Šiuo atveju akivaizdu, kad kažkas, nurodydamas vienu metu prekybos tinklams išmesti spaudos
leidinius ir taip juos sunaikinti, pažeidė visus minėto įstatymo straipsnius.
Ironiška, kad Konkurencijos tarybai nepakanka įrodymų pradėti tyrimų, ir ji reikalauja, kad aš
pateikčiau prekybos tinklų neteisėtus susitarimus, arba telefoninius pokalbius, tai nustatančius,
tačiau tai ne mano kompetencija. ir aš neturiu įgaliojimų nei sekti minėtų tinklų darbuotojų
telefoninių pokalbių, nei jų elektroninio susirašinėjimo. - Įstatyme nurodyti KONKURENCIJĄ RIBOJANTYS VEIKSMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
DRAUDŽIAMI SUSITARIMAI
5 straipsnis. Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas - Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti
konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:
2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu
būdu;
3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę
pažangą ar investicijas;
4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas
atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
Šiuo atveju visi šio įstatymo punktai buvo pažeisti, prekybos tinklai susitarę apribojo
konkurenciją ir ją sunaikino.
(3) Konkurencijos tarybos kompetencija, vykdant Konkurencijos įstatymo priežiūrą, yra
numatyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Konkurencijos taryba vykdo valstybinę
konkurencijos politiką bei kontroliuoja, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Vadovaudamasi
Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos taryba prižiūri, kaip ūkio subjektai
ir viešojo administravimo subjektai laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų: tiria
konkurenciją ribojančius ūkio subjektų susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi,
nagrinėja pranešimus apie koncentraciją, viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar
kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo straipsnio reikalavimams bei taiko pažeidėjams
sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
(4) Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymo priežiūrą atlieka ir įstatymo pažeidimus nustato
tik atlikdama tyrimus. Pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti tyrimą, turi atitikti Konkurencijos
įstatymo 24 straipsnyje ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos
tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) (toliau – Darbo reglamentas), 20-22
punktuose nustatytus reikalavimus.
Pareiškime Konkurencijos tarybai, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti konkretūs skundžiami
veiksmai, taip pat pareiškėjui žinomos skundžiamų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis
grindžia savo reikalavimą, kurie sudarytų pagrindą pagrįstai įtarti konkurencijos teisės
pažeidimą, ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. - Dėl draudžiamų susitarimų
(5) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti
konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, pavyzdžiui, susitarimai tiesiogiai ar
netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas,
susitarimai pasidalyti prekės rinką ar nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius
bei riboti techninę pažangą ar investicijas.
(6) Siekiant konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą turi būti
tenkinamos šios sąlygos: 1) susitarimas tarp konkurentų, šiuo atveju nepriklausomų tiekėjų, arba
skirtingose prekės platinimo lygiuose veikiančių ūkio subjektų, 2) kuris riboja ar gali riboti
konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia susitarimus tik tarp savarankiškų, t.
y. nepriklausomai rinkoje veikiančių ūkio subjektų.
(7) Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalis susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu
ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus
veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir
pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Viešajame pirkime dalyvaujančių
nepriklausomų tiekėjų komercinių pasiūlymų derinimas ir/ar būsimo pirkimo laimėtojo
nustatymas iš anksto taip pat laikomi konkurenciją ribojančiu susitarimu.
Savo pranešime nurodžiau, kad prekybos vietos suderino veiksmus dėl leidinių „Respublika“,
„Vakaro žinios“ ir „Laisvas laikraštis“ pašalinimo iš prekybos vietų. Tačiau Konkurencijos taryba
nurodė, kad aš neva nepateikiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.
Tai melas, nes pateikiau UAB ‘Litpresa” laišką, kuriame nurodyta, kad Norfos vadovas nurodė
jam nebeteikti „Laisvo laikraščio”.
Be to, buvo pateiktos portalų publikacijos apie šį įvykį, todėl nekyla abejonių, kad tos faktas –
suderintas leidinių pašalinimas iš rinkos iš tiesų įvyko.
pvz., portalas lrytas.lt 2022-03-06 praneša :
Prekybos tinklas „Maxima“ stabdo prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/03/06/news/prekybos-tinklas-maxima-stabdo
-prekyba-laikrasciais-respublika-ir-vakaro-zinios–22621839
Prekybos tinklas „Maxima“ nuo pirmadienio, kovo 7-osios, stabdo prekybą laikraščiais
„Respublika“ ir „Vakaro žinios“. Kaip nurodė tinklo Komunikacijos ir įvaizdžio departamento
direktorė Ernesta Dapkienė, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į situaciją.
Paskutinę vasario dieną „Respublikos“ leidinius iš prekybos pašalino prekybos tinklai „Iki“ ir
„Rimi“ bei Lietuvos paštas.
Pvz. lrt. lt straipsnis aiškiai nurodo :
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1636444/maxima-stabdo-laikrasciu-respublika-ir-vakarozinios-prekyba
„Maxima“ stabdo laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ prekybą
Sekmadienį „Maxima“ pranešė stabdanti laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ prekybą.
Anksčiau apie tokį žingsnį pranešė ir kiti didieji prekybos tinklai.
„Atsižvelgdami į situaciją informuojame, kad nuo rytojaus stabdome prekybą laikraščiais
„Respublika“ ir „Vakaro žinios“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento
direktorė Ernesta Dapkienė.
Dėl neigiamų atsiliepimų ir pateikiamos informacijos apie karą Ukrainoje prekybos tinklai „Iki“ ir
„Rimi“ bei Lietuvos paštas jau anksčiau pranešė iš prekybos išimantys ir „Respublikos“ bei
„Vakaro žinių“ leidinius.
„Respublikos“ leidinius dėl jų pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu kritikavo ir Žurnalistų
sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Pažiūrėjau kelis kartus tai, ką rašė „Respublikos“ interneto svetainė apie Rusijos agresiją ir
pradėtą karą Ukrainoje. Esu dirbęs tame leidinyje. Ir kažkada palikau jį būtent dėl tokios veiklos
– nepadorios ir niekingos. Todėl vieša gėda šiandien yra didžiausia bausmė leidiniui, jo leidėjui ir
jo žurnalistams, kurie kažkada garsėjo kova už tiesą. Ir tie, kas turi nors kiek savigarbos tame
leidinyje, jį paliks artimiausiu metu“, – komentavo jis feisbuke.
Atkreipiamas dėmesys, kad visi prekybos tinklai – Maxima, Iki, Norfa, Lietuvos paštas sprendimą
uždaryti vyriausybė kritikuojančius leidinius priėmė vieną ir tą pačią dieną – tai yra 2022 m. kovo
7 d.
Kadangi visi prekybos tinklai veikė organizuotai ir vienu metu, akivaizdu, kad tai buvo
organizuotas susitarimas ir veiksmas.
Todėl visiškai nepagrįstas Konkurencijos tarybos motyvas, kad neva mes nepateikėme įrodymų
apie šį neteisėtą veiksmą. Čia pat KT nurodo, kad neva tas sprendimas buvo priimtas ne tą pačią
dieną, kas vėlgi yra melas, nes tas leidinių uždarymas truko kelias dienas vienu ir tuo pačiu metu.
Dar kvailesnis yra motyvas dėl to, kad „kad prekybos vietos ne tuo pačiu, o skirtingu laiku priėmė
sprendimą dėl leidinių pašalinimo iš prekybos, atsižvelgdamos į leidinių skleidžiamą informaciją
ir visuomenės reakciją į jas, bei apie šį sprendimą pranešė viešai”.
Kaip jau minėjau, tai išgalvotas prekybos tinklų motyvas – neva skaitytojai reikalavo uždaryti
šiuos leidinius, nes teisme „Norfa” negalėjo pateikti nė vieno piliečio pavyzdžio, kuris būtų
reikalavęs taip elgtis.
Kitas dalykas, tai yra akivaizdus prekybos tinklų kišimasis į spaudos laisvę, nes prekybos tinklai
nurodo, ką laikraščiai gali ir turi rašyti, o ko ne.
Atkreipiamas dėmėsys, kad jokie įstatymai nebuvo pažeisti, o prekybos tinklai nusprendė, kad
minėtus leidinius reikia sunaikinti, nes jie kažkam nepatiko.
Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę nurodo, kad - Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,
pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti,
rinkti ar skleisti informaciją. - Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už
paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.
Nė vienas iš minėtų leidinių nepažeidė jokių LR įstatymų, tačiau galimai vyriausybės nurodymu
buvo sunaikinti tik todėl, kad sąžiningai vykdė savo pareigą prižiūrėti ir kritikuoti valdžios
sprendimus.
Taip pat visiškai nepagrįstas ir KT aiškinimas, neva „kad savarankiški (tarpusavyje nederinti)
prekybos vietų veiksmai pašalinant leidinius iš prekybos nelaikytini prieštaraujančiais
Konkurencijos įstatymui. Tuo tarpu aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie leistų pagrįstai
įtarti esant sudarytą draudžiamą susitarimą (suderintus prekybos vietų veiksmus pašalinti iš
prekybos leidinius), Jūsų Pranešime nėra pateikta”.
Kaip jau minėjau, leidiniai buvo pašalinti iš rinkos vieną ir tą pačią dieną arba per kelias dienas,
todėl tai akivaizdus draudžiamas susitarimas, arba draudžiamas vyriausybės nurodymas.
Ar tai buvo neteisėtas prekybos tinklų susitarimas, ar neteisėtas vyriausybės nurodymas
užčiaupti krikitą yra Konkurencijos tarybos darbas išsiaiškinti, tačiau akivaizdus konkurencijos
įstatymo pažeidimas.
Dėl teismų praktikos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl sankcijų už konkurencijos teisės
pažeidimus taikymo apibendrinime nurodyta:
Konkurencijos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka
Konkurencijos taryba tiria: 1) viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų
sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; 2) konkurenciją ribojančius
susitarimus; 3) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi; 4) koncentracijos vykdymą apie tai
nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar
įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu; 5) nesąžiningą
konkurenciją šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 6) pažeidimus, kai
nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vykdomi ne laiku, pateikiama neteisinga ar ne visa
informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku,
pažeidžiamas ar nuplėšiamas antspaudas, uždėtas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4
punktą, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomi
Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų
prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą. - Šioje apibendrinimo dalyje tikslinga paminėti Vyriausiojo administracinio teismo praktiką,
sprendžiančią klausimus dėl Konkurencijos tarybos įgaliojimų Konkurencijos įstatymo V skyriuje
nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Kaip nurodyta
Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tyrimas dėl nesąžiningos konkurencijos
atliekamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t. y. kai šie
veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Vyriausiasis administracinis
teismas, administracinėje byloje Nr. A3-355/2003 aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra
pažymėjęs, kad Konkurencijos tarybai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų
skundų, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises.
Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra
apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę) (2003 m. balandžio 1 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A3-355/2003). - Toks išskirtinis kompetencijos Konkurencijos tarybai šiuo konkrečiu atveju suteikimas
suponuoja, jog Konkurencijos taryba turi pareigą pradėti tyrimą tik tuo atveju, kai pirmiau
minėtas viešasis interesas yra akivaizdžiai išreikštas, t. y. kilęs socialinis konfliktas yra plataus
masto (2011 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2288/2011). - Taigi Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus, esant bent vienai iš šių
alternatyvių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad gali būti pažeistas viešasis interesas: (1)
nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų interesus; (2)
nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Tačiau nėra
pagrindo su šiomis aplinkybėmis tiesiogiai sieti Konkurencijos tarybos kompetencijos taikyti
įstatyme nustatytas sankcijas.
Konkurencijos tarybos teisė taikyti sankcijas priklauso nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų,
įvardytų Konkurencijos įstatyme, fakto. Tai reiškia, kad pradėjus tyrimą esant aplinkybėms,
kurios leido daryti prielaidą, jog nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio ūkio
subjektų ar vartotojų interesus, o tyrimo metu nustačius, jog nesąžiningos konkurencijos
veiksmai atlikti, tačiau daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai nepažeisti, pagrindas
įstatyme nustatytas sankcijas taikyti neišnyksta (2012 m. balandžio 20 d. sprendimas
administracinėje byloje Nr. A502-237/2012).
Šiuo metu yra akivaizdus viešas interesas, nes prekybos tinklų veiksmai iš esmės sunaikino laisvą
spaudą. Kaip žinia, laisva spauda atlieka itin svarbią funkciją demokratinėje visuomenėje, nes
prižiūri ir kritikuoja vykdomąją valdžią, o laisvos spaudos sunaikinimas atveria kelia į tiesioginę
diktatūrą.
Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės
informavimo srityje numato, kad : - Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar
fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių. - Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir
skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus,
sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos
kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga
konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios
informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo
priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma
vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
Kartoju, prekybos tinklai, užsimojo sunaikinti visą laisvą spaudą, pažeidė ne tik Konkurencijos
įstatymą, LR Konstituciją, Visuomenės informavimo įstatymą.
Spaudos laisvės įgyvendinimą užtikrina Konstitucija (1992), joje įtvirtintas cenzūros draudimas, t.
p. nustatytas draudimas valstybei, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms
organizacijoms, kitoms institucijoms ar asmenims monopolizuoti visuomenės informavimo
priemones. Spaudos laisvę įtvirtino 1996 priimtas Visuomenės informavimo įstatymas.
Todėl, remdamasis Konkurencijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 22 str. , Visuomenės informavimo įstatymo
11 str. prašau panaikinti skundžiamą Konkurencijos tarybos sprendimą ir įpareigoti ją nedelsiant
pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo ir pažeidėjams skirti maksimalią baudą,
nes tai ne tik Konkurencijos įstatymo pažeidimas, tačiau ir šiurkštus išpuolis prieš spaudos laisvę.
Priedai : - Skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas
- Skunde minimi portalo lrytas.lt ir lrt.lt straipsniai apie tai, kad prekybos tinklai nusprendė
atsikratyti nepriklausomų spaudos leidinių - Įmonės Litpresa pranešimas apie tai, kad gavo „Norfos” nurodymą daugiau neplatinti „Laisvo
laikraščio” - UAB Grėsmės nac. saugumui” atstovavimas
Aurimas Drižius
