Spaudos sunaikinimas vyksta pagal Šimonytės planą
“Lietuvos paštas”, dvigubai padidinęs spaudos pristatymo kainas šiais metais, jas ir toliau didina, kartu atleisdamas ir šimtus nebereikalingais tampančių paštininkų.
Vienas tokių pavyzdžių – “Laisvas laikraštis”. “Lietuvos paštas” šių metų pradžioje dvigubai padidino pristatymo kainas, o vėliau savaitraštį uždrausta platinti ir per prekybos tinklus. “Seniai reikėjo tai padaryti – uždaryti “Laisvą laikraštį”, – taip šį motyvą paaiškino “Norfos” vadovas Dundulis – šiuos žodžius perdavė “Norfos” advokatai teisme, kur buvo nagrinėjamas “Laisvo laikraščio” ieškinys dėl neteisėto pašalinimo. Žinoma, kad teismai aptarnauja vyriausybę, ir ieškinį atmetė. Kartu “Lietuvos paštas” uždraudė priimti ir “Laisvo laikraščio” prenumeratą nuo vasaros, kas sąlygojo jo leidybos sustabdymą – negalime leisti laikraščio, kai jo platinimas yra uždraustas ir nėra kur jo parduoti.
Nė vienas spaudos leidinys nebuvo solidarus su uždaromu “Laisvu laikraščiu”, tylėjo ir taip vadinamas Žurnalistų sąjungos pirmininkas Radzevičius, nors jo aš ir prašiau bent jau pareikšti protestą dėl spaudos uždarymo.
Tačiau toks pat likimas laukia ir kitų spaudos leidinių, pvz., ‘Lietuvos rytas” kitais metas bus leidžiamas tik vieną kartą per savaitę.
Tiesa, spauda neprapuls, tik persikels į internetą ir apmokestins jo tūrinį. Be popierinės spaudos liks daugiausia prie jos pripratę vyresnio amžiaus žmonės.
Masinis Lietuvos paštininkų atleidimas antrus metus iš eilės, kartu branginant leidinių prenumeratos pristatymo įkainius, dramatiškai silpnina regioninę žiniasklaidą ir visą regioninę politiką apskritai, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.
Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, šį mėnesį prasidėjęs „Lietuvos pašto“ bendrovės darbuotojų atleidimas neigiamai paveiks spausdintinos žiniasklaidos prieinamumą. „Tūkstantis darbuotojų, kurie miestų, miestelių ir kaimų gyventojams pristatė laiškus, pensijas ir laikraščius bei aptarnavo savo klientus, jau nebedirba arba netrukus bus atleisti. Kyla rimtas klausimas, kaip tai atitinka programinį Vyriausybės įsipareigojimą mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį“, – teigia E. Gentvilas.
Susisiekimo ministerijai pavaldus „Lietuvos paštas“ skelbė nuo šių metų lapkričio iki kitų metų pavasario atleidžiantis 400 paštininkų. Apie 600 darbuotojų bendrovė atleido ir 2022-aisiais.
Be to, 2023 m. ir 2024 m. pašto bendrovė kelia leidinių prenumeratos pristatymo įkainius. Liberalų vertinimu, brangstančios ir optimizuojamos pašto paslaugos lemia mažėjantį prenumeratų skaičių. Vis dėlto pernai, Seimo liberalams tarpininkaujant, Susisiekimo ministerija sukūrė šios paslaugos kompensavimo būdą, kuriam iš valstybės biudžeto šiemet skirta 10 mln. eurų. Kitais metais kompensacijų poreikis už brangstančią prenumeratos pristatymo paslaugą sieks jau 13 mln. eurų.
Anot E. Gentvilo, augančios pašto veiklos ir leidybos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį, taip pat informacinę. „Negirdėjome, kad laiškininkų darbą jau būtų pakeitę robotai arba dronai, paštomatai kiekviename šalies miestelyje irgi dar neveikia. Kol gyventojai skaito ir prenumeruoja spaudą, visose Lietuvos vietovėse reikia žmonių, kurie pristatytų į namus prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. Jo pastebėjimu, ir „Lietuvos pašto“ veiklos rezultatai nesudaro prielaidų bloginti spaudos prieinamumo, mat, pradėjus optimizuoti bendrovės tinklą ir procesus, 2022 m. ji uždirbo 4,8 mln. eurų pelno.
Dabartinė Vyriausybė savo programoje buvo išsikėlusi tikslą viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę regionuose ne mažinti, o didinti: „Sudarysime lygias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas visų regionų gyventojams“. Pats Liberalų sąjūdis savo rinkimų programoje nusistatė siekinį „didinti paslaugų ir funkcijų įvairovę regionuose“.
Ar AB „Lietuvos paštas“ vadybiniai sprendimai neprieštarauja Vyriausybės programai ir kokią įtaką dramatiškai sumažėjęs pašto personalas turi žiniasklaidos prieinamumui, Seimo liberalai artimiausiu metu kvies paaiškinti susisiekimo ministrą Marių Skuodį, „Lietuvos pašto“, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos vadovus.
