Spaudos uždarymas nebėra politinės represijos Lietuvoje, išaiškino teismo pirmininkė G.Čėsnienė

0

Spaudos uždarymas nebėra politinės represijos Lietuvoje, išaiškino teismo pirmininkė Čėsnienė

Aurimas Drižius
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Čėsnienė man išaiškino, kad spaudos uždarymas Lietuvoje nėra jokios politinės represijos, o normali teisminė praktika.
Spaudos uždarymas nebėra politinės represijos Lietuvoje, išaiškino teismo pirmininkė Čėsnienė

„Kreipkitės į teismą, taigi juk Lietuva teisinė valstybė”, – sako nausėdos. Kreipiausi 168-ą kartą, ir rezultatas tas pats – teisėjai man nurodė, kad aš esu krokodilas, kuriam jokie įstatymai negalioja.

„Be to, vien tai, kad buvo uždaryta prieiga prie ieškovės interneto portalo www.laisvaslaikrastis.lt, savaime nėra pagrindas teigti, kad prieš ieškovę buvo taikytos politinės represijos (pvz., kaip tai suprantama teismų praktikoje – okupacinės valdžios vykdoma politika, politinių ar kilmės motyvų pagrindu taikomos politinės prievartos priemonės asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2012), taigi ir pagrindo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytai žyminio mokesčio lengvatai taikyti”, – išaiškino teismo pirmininkė G.Čėsnienė.

Truputis istorijos – kreipiausi į teismą dėl to, kad Žurnalistų etikos inspektorė G.Ramanauskienė daugiau nei prieš pusantrų metų be jokio pagrindo uždarė portalą laisvaslaikrastis.lt, be to, apšmeižė jį, paskelbusi, kad portalas skelbia melą ir dezinformaciją.
Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo mano ieškinį ŽEIT ir paskelbė, kad G.Ramanauskienės pretenzijos nepagrįstos ir panaikino ŽEIT sprendimą uždaryti portalą.
Tačiau praėjo jau aštuoneri mėnesiai, o portalas vis dar uždarytas, o teismai atsisako priimti ieškinius dėl neteisėto jo uždarymo.
Tačiau kreipiausi į teismą dėl žalos, padarytos ŽEIT vadovės veiksmais, žalos atlyginimo. Paprašiau atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą dėl prieš ieškovą vykdomų politinių represijų.
Nurodžiau, kad dėl neteisėtų atsakovo ŽEIT veiksmų portalo laisvaslaikrastis.lt veikla yra numarinta, jis daugiau nei metus negauna jokių pajamų. Kartu su šiuo išpuoliu prieš spaudos laisvę ir prekybos tinklams yra uždrausta prekiauti savaitarščiu „Laisvas laikraštis”. Dėl to dar vyksta ginčas ir Vilniaus apygardos teisme, tačiau faktas, kad ieškovas negauna jokių pajamų ir negali sumokėti reikalaujamo žyminio mokesčio.
Nurodžiau, kad CPK 83 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

  1. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:
    7) šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis;
  2. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
    Nurodžiau, kad laisva spauda Lietuvoje buvo uždaryta neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais, ir aš tai laikau politinėmis represijomis, todėl prašau teismo atleisti mane nuo žyminio mokesčio. Nurodžiau, kad dėl neteisėtų politinių represijų prieš laisvą spaudą portalas buvo sunaikintas, prarado savo turėtus 100 tūkst. skaitytojų, visą savo 20 metų įdirbį, turtą ir pajamas. Todėl tai akivaizdžios politinės represijos, tačiau teismai Lietuvoje iki šiol apsimeta, kad Lietuva yra teisinė valstybė.
    Nurodžiau, kad Visuotinė enciklopedija taip apibrėžia represijas (repressio – nuslopinimas, numalšinimas), prievartos priemonė, kurios valstybės institucijos imasi prieš režimui nepaklusnius asmenis, gyventojų grupes, tautas, piliečius, etnines mažumas. Pavyzdžiui, SSRS okupacijos metais valdžios institucijos vykdė politines represijas prieš okupuotų valstybių gyventojus.
    Laisvos spaudos uždarymas remiantis melagingu pagrindu yra tiesioginės politinės represijos.
    Ir nereikia man aiškinti, kad Lietuva yra teisinė valstybė – visos mano išvardintos aplinkybės kaip tik ir įrodo, kad Lietuva ne ka ne gerėsnė, nei SSSR, nes ir Lietuvoje yra smarkiai persekiojama laisva spauda.
    Nurodžiau, kad jeigu teismas nemanys, kad tai politinės represijos, prašau teismo sumažinti arba atidėti žyminį mokestį ir dėl sunkios ieškovo finansinės padėties.
    Pateikiama ieškovo ataskaita apie turimas finansines lėšas ir pajamas už liepos mėnesį – tai minimalios pajamos, kurių vos užtenka įmonės gyvybei palaikyti.
    Todėl prašome teismo atleisti nuo žyminio mokesčio ir šiuo pagrindu.
    Vilniaus miesto apylinkės teismas kažkodėl nusprendė, kad laikraščio ir portalo uždarymas melagingais pagrindais nėra jokios politinės represijos.
    „Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ byloje pareiškė ieškinį atsakovėms Gražinai Ramanauskaitei, Alionai Gaidarovič ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo, žalos padarymo ir atlyginimo. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra prarastas turtas ryšium su politinėmis represijomis, todėl ieškovė nepatenka į asmenų ratą, kurie, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo”, – nurodė teisėja.
    Ji nusprendė, kad pusnatrų metų vykstantis portalo uždarymas tėra tik mano „subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymai. Taigi aplinkybė, kad ieškovė prarado turtą (pajamas iš veiklos) būtent dėl politinių represijų, bylos iškėlimo stadijoje nėra pagrįsta jokiais duomenimis”.
    Yra kaip tik priešingai – visas ieškinys yra apie tai, kad pagal valstybės įgaliojimus turinčių pareigūnų – ŽEIT vadovų neteisėtus veiksmus daugiau nei metai yra uždarytas nepriklausomas portalas laisvaslaikrastis.lt, jis neteko visų savo pajamų ir skaitytojų, tai yra to turto, kuris buvo sukauptas per 20 jo veikimo metų. Jeigu laisva spauda yra masiškai uždarinėjama melagingais ir išgalvotais pagrindais valstybės pareigūnų rankomis, tai kas tada tai yra, jeigu ne politinės represijos. Ir kodėl teismai apsimeta, kad to nėra, ir aptarnauja tas pačias valdžios struktūras, nors teismų pareiga jas kontroliuoti.
    Todėl dar kartą sakau – laikraščio neteisėtas valdžios instancijų rankomis yra politinės represijos.
    Niekaip kitaip to pavadinti negalima. Ir nustokite vieną kartą vaidinti, kad Lietuvoje veikia kažkokie įstatymai. Nieko panašas nevyksta.
    Dar juokingėsnis yra teismo argumentas dėl atsisakymo atidėti žyminį mokestį. Nors teismui buvo pateikta liepos mėnesio pajamų išklotinė, teismas nusprendė, kad ieškovas turi atiduoti visas savo lėšas žyminiui mokesčiui. O iš ko tada mokėti atlyginimus, mokesčius, einamas paslaugas, spaustuvei už spausdinamą leidinį?
    Dar juokingiau atrodo teismo skaičiavimai, kad keli eurai iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti už maistą : „2023 m. liepos 13 d. restorane McDonalds iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 5,75 Eur, 2023 m. liepos 5 d. restorane Submarine Vilnius Lt iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 2 Eur, 2023 m. liepos 19 d. Ikea restaurant Vilnius iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 6,40 Eur…”.
    Nurodoma, kad tai neva nesusiję su įmonės veikla, nors maistas ir kava perkama būtent įmonės darbuotojų reikmėms, kiek tai susiję su jų darbų.
    Žinoma, kad teismas tyčiojasi ir ieškovo, ir tai tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų, nuo to laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė cenzūrą ir uždarudė „Laisvame laikraštyje” rašyti apie Sadecką. Nuo to laiko persekioja mane taikydamas cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija. Keičiasi teisėjai, visi, kurie taikė neteisėtus veiksmus mano atžvilgiu, padarė karjerą, o atėję jauni teisėjai seka tomis pačiomis pėdomis.
    Iš pradžių teismas nurodo, kad ieškovas gali sumokėti žyminį mokestį, paskui nurodo, kad laikraščio neteisėtas uždarymas nėra politinės represijos, ir galiausiai nurodo, kad turėjome „kaupti” visas savo pajamas žyminiam mokesčiui. Žinoma, kad tai nesąmonė ir išgalvoti tiesos ir tikrovės neatitinkantys argumentai.
    Visiškai neteisėta yra ir teismo nuomonė, kad neva nėra aiškus ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrinas. Jis labai aiškus ir konkretus:
    Visų pirma, dėl ieškovo. Ieškovas šioje byloje yra UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui”, kuri yra savaitraščio „Laisvas laikraštis” leidėjas ir portalo www.laisvaslaikrastis.lt administratorius. Aš, kaip įmonės vadovas ir savaitraščio bei portalo redaktorius, atstovauju ieškovą ir įmonę.
    Ieškinio pagrindas
    Atsakovės, tai yra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė Gražina Ramanauskaitė ir eksertizės skyriaus vėdėja Aliona Gaidarovič 2022-03-18 visiems interneto paslaugas Lietuvoje teikiančioms bendrovėms (jų daugiau nei šimtas) išsiuntinėjo savo raštą Nr. S-288.
    Šiame rašte G.Ramanauskaitė nurodė :
    DĖL NESKELBTINOS INFORMACIJOS

Kitaip sakant, ŽEIT vadovė G.Ramanauskaitė viešai išplatino tokią žinią : „portale www.laisvaslaikrastis.lt skelbiama dezinformacija – tyčia skleidžiama melaginga informacija apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją prieš Ukrainą, atspindimas Rusijos kuriamas ir propaguojamas naratyvas apie karinės agresijos priežastis, karinių veiksmų eigą, neva Ukrainos ginkluotąją pajėgų atliekamus nusikaltimus ir pan. Tokiu būdu yra klaidinami informacijos vartotojai, o jiems pateikiama informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet yra žinomai melaginga”.
Aš esu portalo ir savaitraščio „Laisvas laikraštis” redaktorius, iš esmės esu atsakingas už šios visuomenės informacijos priemonės tūrinį, esu daugelio čia skelbiamų tekstų autorius, todėl Ramanauskaitė paskleidė žinia, kad tiek portalas, tiek ir aš tyčia skleidžiame melagingą informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją prieš Ukrainą.
Skleisti dezinformaciją draudžia Visuomenės informavimo įstatymas, taigi iš esmės atsakovė viešai paskelbė, kad aš, kaip portalo redaktorius, padariau nusikaltimą.
Ši žinia buvo paskleista plačiai – šią žinią gavo visos interneto paslaugas teikiančios bendrovės, kurios nedelsiant įvykdė ŽEIT reikalavimą išjungti portalą www.laisvaslaikrastis.lt
Portalas buvo uždarytas 2022 m. kovo 18 d., ir iki šiol jis lieka nepasiekiamas dėl neteisėtų ŽEIT veiksmų. Tai, kad mes skleidėme dezinformacija, yra viešai Ramanaukaitės paskleista tikrovės neatitinkanti ir portalo bei mano asmeniškai, kaip jo redaktoriaus, orumą ir garbę žeminanti informacija.
Dėl šmeižto per žiniasklaidos priemones
Iš esmės ši tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę žeminanti informacija buvo paskleista net tik interneto paslaugų tiekėjams, tačiau ir per visuomenės informavimo priemones.
Tai yra 2022 m. kovo 9 d. naujienų agentūra BNS paskelbė tokią žinią:
Policija dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie keliasdešimties portalų – BNS TEMA
Vilnius, kovo 9 d. (BNS). Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie keliasdešimties interneto portalų, tarp jų – ir oficialus Kremliaus tinklalapis, keli portalai, skelbiantys informaciją lietuvių kalba.
Premjerė Ingrida Šimonytė užsimena, kad rengiamos ir įstatymų pataisos, kaip veiksmingiau kontroliuoti tokius pažeidimus bei tikina, kad žiniasklaidos bei apskritai informacijos laisvės principas neturėtų apimti ir skleidžiamo melo.
Sąraše – ir lietuviški, ir rusiški portalai

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad apribota prieiga prie keliasdešimties tinklalapių, tai padaryta įvertinus kelių institucijų siūlymus – Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), Žurnalistų žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, taip pat ir Valstybės saugumo departamento bei kitų.
Vis dėlto policija konkrečių tinklalapių neįvardija, tik pabrėžia, kad sąrašas „nuolat pildomas“.
Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija BNS informavo, kad policijai siūlė riboti šiuose tinklalapiuose skelbiamą turinį: sputniknews.lt, sputniknews.ru, ekspertai.eu, lenta.ru, ria.ru, ria.ru/lenta, rbc.ru, rt.com, kremlin.ru, en.kremlin.ru, smotrim.ru, tass.ru, tvzvezda.ru, vsoloviev.ru, ltv.ru, vesti.ru, online.sberbank.ru, zakupki.gov.ru, baltnews.ru, regnum.ru, iz.ru, eadaily.com.
Prieiga apribota ir prie laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt, musutv.lt, ausra.info, kazimierasjuraitis.lt, musutv.lt, neredaguota.lt, baltnews.lt, nepriklausomizurnalistai.eu, klaipeda1945.org, pressjazz.tv, 3min.lt, 20min.lt bei kitų tinklalapių lietuvių, rusų kalbomis.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.
„Matome, kad propaganda yra ypač suaktyvėjusi, tą matau ne tik aš, bet ir žiniasklaida, visa visuomenė. Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Lietuvoje, taip pat Terorizmo direktyva yra perkelta į nacionalinę teisę – Visuomenės informavimo įstatymą, tai paskatino imtis aktyvesnių veiksmų“, – BNS teigė G. Ramanauskaitė.
Anot jos, tarnyba daugiau atsakinga už lietuvišką turinį, tuo metu policija su kitomis institucijomis imasi tinklalapių, kuriuose skelbiama informacija kitomis kalbomis, kontrolės.
Šiame pranešime nurodoma, kad „Prieiga apribota ir prie laisvaslaikrastis.lt”.
Šiame straipsne cituojama ir ŽEIT vadovė Ramanauskaitė, kuri prisipažįsta, kad uždaryti masines informavimo priemones yra jos sprendimas: „Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.
Visos šios aplinkybės nurodo, kad ŽEIT vadovė Ramanauskaitė išplatino žinią ir plačiai per VIP paskleidė šmeižtą – neva portalas www.laisvaslaikrastis.lt ir aš jo, redaktorius ir savininkas, nuolat darome nusikaltimus, tai yra platiname dezinformaciją ir melą. Dėl to mus reikia uždaryti, kaip tėvynės išdavikus ir kenkėjus.


Dėl ŽEIT sprendimo nepagrįstumo


Kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto Ramanauskaitės rašto panaikinimo kaip neteisėto, ir minėtas teismas, išnagrinėjęs skundą, tik 2022 m. gruodžio 22 d. administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022 priėmė nutartį, kuriame nurodė, kad minėtas ŽEIT sprendimas „Dėl neskelbtinos informacijos” yra naikinamas kaip neteisėtas.
Gavęs šią teismo nutartį, kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo nurodau, kad minėtas ŽEIT raštas yra ne tik neteisėtas, tačiau ir melagingas, nes jame paskleista informacija, kuri žemina mano, kaip portalo redaktoriaus garbę ir orumą.
ŽEIT vadovė Ramanauskaitė paskleidė tokias žinomai melagingas ir ieškovo orumo žeminančias žinias :
„www.laisvaslaikrastis.lt tyčia skleidžiama melagingą informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją prieš Ukrainą, atspindimas Rusijos kuriamas ir propaguojamas naratyvas apie karinės agresijos priežastis, karinių veiksmų eigą, neva Ukrainos ginkluotąją pajėgų atliekamus nusikaltimus ir pan. Tokiu būdu yra klaidinami informacijos vartotojai, o jiems pateikiama informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet yra žinomai melaginga”.
Tai tikrovės neatitinkanti, mano orumą žeminanti žinia, kurią Ramanauskaitė paskleidė tyčia, žinodama, kad meluoja ir mane šmeižia. Nurodydama uždaryti portalą, Ramanauskaitė rėmėsi ŽEIT viešosios informacijos ir stebėsenos skyriaus vedėjos Alionos Gaidarovič 2022-03-10 raštu Nr. ST-3. Jame nurodyta, kad kaip dezinformacija yra įvertintos šios publikacijos:
Publikacijos: „Global research: septynios melagingų naujienų istorijos iš Ukrainos“
, autorius Kit Knightly, šaltinis publikacija „7 FAKE NEWS
stories coming out of Ukraine“, https://off- guardian.org/2022/02/27/7-fake-news-storiescoming-outofukraine/, „Global research: septynios melagingų naujienų istorijos iš Ukrainos“
, autorius Kit Knightly, šaltinis str. „7 FAKE NEWS stories coming out of Ukraine“, https://offguardian.org/2022/02/27/7-fake-news-storiescoming-out-ofukraine/; „Realybės patikrinimas:
„Neskraidymo zona“ virš Ukrainos reiškia KARą“
https://laisvaslaikrastis.lt/realybespatikrinimas-neskraidymo- zona-virs-ukrainos-reiskia-kara/
A.Gaidarovič rašte pateiktas ir pasiūlymas : Riboti šio interneto portalo priegą
Pagrindas: Informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip
pat ekspertė Gaidarovič nurodo, kad : Informacija apie pažeidimą (jei nustatytas): Publikacijų tonas,
dėstomi faktai ir aprašomos aplinkybės skirtos tam, kad diskredituotų įvykius Ukrainoje, nurodant, kad jie
yra arba netikri, arba išgalvoti, arba jų pavaizdavimui yra panaudoti vaizdo įrašai iš kitų konfliktų zonų ar
kitu, nei vykstantis karinis konfliktas, metu darytos nuotraukos. Pats karas yra įvardijamas „Rusijos karinė
operacija“.
Taigi panaudojant kelis dezinformacijos sklaidos metodus: nepritarimo provokavimas – naudojama tam,
kad įtikintų tikslinę auditoriją pasipriešinti (nepritarti) tam tikrai idėjai, parodant, jog jos šalininkai iš
anksto yra itin nemalonūs asmenys (tokiu būdu pasiekiama, kad auditorija nesigilintų į pačią idėją, bet
dėmesį nukreiptų į jos šalininkus), taip pat kaltojo suradimas ir įvardijimas – asmens ar organizacijos,
atsakingos už tam tikrus veiksmus įvardijimas, leidžia daryti išvadą, kad publikacijų tikslas – suklaidinti
skaitytoją, jam įteigti, kad NATO meluoja, juo neverta pasitikėti, nors NATO atstovai nėra nei vieno iš
pateiktų neva viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) skelbiamų faktų autoriai. Tokiu būdu pakertamas
pasitikėjimas šia organizacija ir skelbiama dezinformacija”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias