STT dar nuo 2016 m. žinojo, kuriems teisėjams advokatas Drasutis Zagreckas nešiojo kyšius, tačiau keturis metus nieko nedarė

Aurimas Drižius

Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį ir visą liberalų gaują su „Mg Baltic“ šefu apeliaciniame teisme teisia šio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis (nuotr. viršuje kairėje)
2020 metų pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės buvusį advokatą Drąsutį Zagrecką ( nuotr. viduryje), o nutartyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad D.Zagreckas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir tikėtina įtaka valstybės tarnautojams susitarė priimti kyšį tam, kad paveiktų Apeliacinio teismo teisėją Albiną Bielskį.
Bylos duomenimis, Vilniaus centre, Žygimantų gatvėje įsikūrusioje savo kontoroje D.Zagreckas susitiko su Panevėžio apygardos teismo už plėšimą bei bandymą nužudyti jau išteisintu A.Zaluba. Rokiškėnas advokatui pažadėjęs 15 tūkst. eurų už tai, kad skundus dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio nagrinėsiantis Apeliacinis teismas jo nepakeistų ir jis liktų išteisintas. Teismo nutartyje teigiama, jog netrukus po susitarimo su A.Zaluba, D.Zagreckas Apeliacinio teismo patalpose susitiko su A.Bielskiu ir tiesiogiai jam pasiūlė, o teisėjas sutiko priimti 10 tūkst. eurų už tai, kad nebūtų pakeistas A.Zalubą išteisinęs nuosprendis.
Nors ir turėdama tokius duomenis, nei STT, nei prokuratūra nepateikė A.Bielskiui jokių įtarimų, nors pagal analogiškus D.Zagrecko parodymus apie tai, kad jis nešiojo kyšius teisėjams, jau nuteisti arba yra teisiami visa eilė teisėjų.
Dar juokingiau, kai paaiškėjo, kad visi šie nusikaltimai vyko dar 2016 m., tačiau STT pareiškė įtarimus visai gaujai teisėjų tik 2020 m. žiemą.
Dar juokingiau, kad tą patį plėšiką ir smurtautoją A.Zalubą, kuris pažadėjo advokatui Zagreckui 15 tūkst. eurų, o teisėjas Bielskis sutiko priimti 10 tūkst. eurų kyšį, Panevėžio apygardos teisme išteisino toks šio teismo teisėjas Artūras Ridikas (nuotr. kairėje) , kuris dabar yra aukščiausiojo teismo teisėjas.
Kokį kyšį paėmė A.Ridikas už plėšiko A.Zalubos išteisinimą, jeigu apeliaciniame teisme sutartas kyšis buvo 10 tūkst. eurų?
Kodėl STT nieko nedarė, nors ir turėjo įrodymų dar nuo 2016 m., kad teisėjas A.Bielskis tarėsi su advokatu dalintis kyšius?
Atrodo, kad seniai laikas išvaikyti tą banditų gaują, kuri save įvardina kaip „teisinę sistemą“.

Kaip Ridikas išgelbėjo plėšiką nuo kalėjimo?

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija (Artūras Ridikas, Algirdas Gaputis ir Ričardas Gilys) 2013 m. išteisino jau minėtą A.Zalubą, kuris su kitu banditu apiplėšė butą Panevėžyje, sumušė ten esančius žmones, vėliau, bandydami nuslėpti plėšimą, tą butą padegė. Bute buvę žmonės išsigelbėjo tik išlauždami duris ir pabėgdami.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad A.Zaluba su kiti nusikaltėliu R.P. 2012-06-25, nakties metu, apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro duris įsibrovė į A. P. priklausantį butą, trenkė nukentėjusiam ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas ir pagrobė svetimą – M. P. priklausantį turtą: DVD grotuvą, televizorių ir kitų daiktų.
Be to, A.Zaluba buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, padegė minėtą butą, dėl ko liepsnai išplitus visame bute apdegė elektros instaliacijos įranga, sudegė visi bute buvę daiktai. Negana to, A.Zaluba buvo kaltinamas, kad užrakindamas šio buto, esančio ketvirtame aukšte duris ir degančiame bute likusiems sužalotiems M. P. ir G. S., užkirsdamas kelią išsigelbėti, tokiu būdu pasikėsino nužudyti du žmones – M. P. ir G. S., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji M. P. ir G. S., išlaužę duris, pabėgo iš degančio buto.

Kaltinamasis A. Zaluba teisme pasakojo tokią istoriją : jis daug gėrė su nepažįstamais žmonėmis…. Visi trys gėrė ir žiūrėjo futbolą. Bežiūrint užmigo ir miegojo apie tris valandas. Atsibudęs pamatė bėgiojantį R. P., tačiau manė, kad tai normalu, kadangi žinojo, jog pastarasis yra gydęsis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė gaisrinės švyturėlius. R. P. puolė pro duris, dėl ko į kambarį pradėjo eiti dūmai. Su R. P. bandė išeiti iš degančio namo, bet grįžo. Po penkių minučių grįžęs R. juos išsivedė. Vienas iš brolių pasakė, kad dega to kaimyno, pas kurį buvo dieną, butas…jokio nusikaltimo nepadarė ir yra nepagrįstai šmeižiamas. Balionėlis, rastas pas M. P. bute, buvo pirktas R. P.. Iš draugės žino, jog Utenoje turguje birželio mėnesį pastarasis pirko žiebtuvėlį, laikrodį ir žiebtuvėlio papildymą. Tą dieną, kai pirko žiebtuvėlio papildymą, R. P. ir iš bankomato pasiėmė pinigus. Tas balionėlis įvykio dieną buvo ant lentynėlės pas P., kai žiūrėjo futbolą. Nesupranta, kaip galima spynos liežuvėlį atlenkti, ir kodėl spyna nebuvo duota tirti ekspertams. Mano, kad yra nepagrįstai apkaltintas, nukentėjusieji duoda tokius parodymus, nes nori moralinės žalos atlyginimo, o butą padegė neprognozuojamas žmogus.
Jis nebuvo ir negalėjo būti M. P. bute naktį. Nežino, kodėl nukentėjusysis apie jį duoda tokius parodymus. Mano, kad M. P. gal paveiktas, gal šiam kas patarė taip sakyti. Mano, kad M. P. duodamas parodymus pirmą kartą ligoninėje buvo suinteresuotas sakyti tiesą. Būdamas pas M. P., negirdėjo kalbos apie muzikinio centro pirkimą, kadangi išvis su jais nebendravo. Jis niekam nėra sakęs, kad sukėlė gaisrą, nes taip nebuvo.
Kaltinamasis R. P. nebuvo toks melagis – jis irgi pasakojo, kad daug gėrė, o birželio 24 dienos ryta buvo prižadintas brolio draugų – A. Z. ir kitų trijų asmenų, kurių nepažįsta. Brolio draugai pakvietė išgerti. Prie jų prisijungė, tačiau po kurio laiko brolio draugai išsiskirstė ir jis liko tik su broliu. Vėliau apie 20-21 val. vakare atėjo A. Z. su panele ir atsinešė šampano, kurį visi išgėrė. A. dar buvo atsinešęs 0,5 ar 0,7 l talpos degtinės butelį. Apie 22 val. A. Z. išėjo palydėti savo draugės ir grįžo prasidėjus futbolui, kurį kartu su A. Z. žiūrėjo, nes brolis miegojo. Pritrūkus cigarečių nuėjo pas kaimyną M. P., kur pasibeldus niekas neatidarė durų. Tuomet A. Z. paėmė už rankenos ir atidarė duris. Durys buvo atrakintos. Įėjus į vidų A. Z. liepė nešti leistuvą. Bute esančioje lovoje gulėjo M. P., o kitas asmuo sėdėjo fotelyje. Abu šie asmenys miegojo, o kambaryje degė šviesa. Jis, bijodamas A. Z., išnešė leistuvą, kurį paėmė nuo spintelės kambaryje. Išnešęs leistuvą išmetė šį į žolę apie 10 metrų nuo laiptinės. Po to grįžo į M. P. butą, kur matė, kaip A. Z. muša nukentėjusiuosius. M. P. gulėjo ant nugaros, o A. Z. užlipęs ant nukentėjusiojo lovos jį daužė kumščiais ir kojomis. Tuo metu kitas nukentėjusysis miegojo. A. Z. liepė nešti kitus daiktus. Išsigandęs nešė daiktus, tarp kurių buvo televizorius ir muzikinis centras su kolonėlėmis. Daiktus išnešė į lauką prie garažų netoli namo. A. Z. liepė mesti daiktus į viršų. A. Z. išnešė kolonėles ir televizorių iš koridoriaus ir visa tai padėjo ant stogelio. Negali pasakyti, kiek buvo kolonėlių. Kolonėlės buvo nedidelės. Jis tiksliai nematė, kokius daiktus tiksliai išnešė A. Z..
Paleistas iš sulaikymo buvo nuėjęs pas A. L., kuriam pasakojo, kad A. Zaluba uždegė butą. Įvykio metu išėjus į lauką A. Zaluba. pats prisipažino, jog padegė butą norėdamas paslėpti įkalčius. .. Patikslina, kad jis matė, kaip A. Z. mušė kitą nukentėjusįjį, o ne M. P.. Pats smūgių nukentėjusiesiems nesudavė ir nežino, kodėl A. Z. mušė abu žmones. Buto tikrai neuždegė, nors iš dalies ir dalyvavo nusikaltime
Nukentėjusysis M. P. parodė, kad buvo namie ir su kaimynu R. B. bei drauge T. gėrė sidrą. Po kurio laiko trumpam atėjo A. Zaluba su R. P..Vėliau kiti išsiskirstė ir jis liko dviese su G. S.. Pradėjus temti atsigulė į lovą ir tuo metu išgirdo, kad kažkas ėmė daužyti į duris. Į butą įsivertė A. Zaluba su kažkokiu lenktuvu. Kito žmogaus nematė. Gavęs per galvą griuvo ant pilvo ir buvo mušamas per nugarą, dėl ko galvą dengėsi rankomis. Mano, kad buvo mušamas ir daiktais, ir rankomis bei kojomis. Visą laiką buvo lovoje, o kambaryje degė šviesa. Vėliau aptemo sąmonė ir tuomet įsiveržę asmenys ėmė mušti G. S.. Mano, kad smūgius jam sudavė A. Zaluba, o be to, kitų žmonių jis nematė. A. Zaluba turėjo daiktą, panašų kaip lenktuvą pusės metro ilgio. A. Zaluba buvo apsirengęs sportiniais drabužiais. Kad spynos liežuvėlis atlenktas, pasakė brolis. Brolis atlenkė liežuvėlį ir uždarė duris. Savo buto rakto daugiau nerado. Gulėdamas sumuštas girdėjo, kad ilgai buvo nešami daiktai. Išnešus ar dar nešant daiktus girdėjo kažkokį pilstymą, po ko įvyko staigus užsidegimas. Dar prieš uždegimą į nugarą jam buvo suduotas stiprus smūgis kažkokiu laužtuvu. Su G. S. bandydami pabėgti pamatė, jog buto durys yra užrakintos ir neatsidaro, o neradus raktų, išstūmė duris. Ryte atėjęs brolis rado, kad spynos liežuvėlis buvo išlenktas, o raktų taip ir nerado nei pats, nei G. S.. Mano, jog raktai buvo pavogti ir durys užrakintos iš išorės, specialiai tam, kad jis ir G. S. sudegtų. Tvirtina, kad iš vakaro buvo duris užrakinęs ir raktus palikęs spynoje. Įvykio metu buvo parardęs sąmonę, todėl nelabai atsimena, kas vyko koridoriuje. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninė, kur praleido penkias dienas. Buvo lūžęs šonkaulis, sumušta nugara ir galva, alkūnėje durtinė žaizda, o juosmuo mėlynas.
Nukentėjusysis G. S. parodė, kad …išgirdo stiprius smūgius į duris, po ko į butą įsiveržė kaltinamasis. Negali kategoriškai tvirtinti, kad į butą įsiveržęs vaikinas tikrai buvo kaltinamasis. Pirmas įsiveržė jaunuolis, panašus į A. Zaluba ir iš paskos dar keli buvo, tačiau negali pasakyti, kiek iš viso buvo jaunuolių. Tuo metu pats snūduriavo fotelyje, o M. P. gulėjo ar sėdėjo ant sofos. Kambaryje degė šviesa. Beldimas į duris buvo labai stiprus ir neilgas, o įsiveržę jaunuoliai jam iškart pradėjo daužyti galvą. Negali tiksliai pasakyti, kas smurtavo jo atžvilgiu, tačiau tas asmuo buvo panašus į A. Zaluba, nors to kategoriškai tvirtinti negali. R. P. naktį nematė. Buvo mušamas kietu daiktu, dėl ko keliose vietose buvo prakirsta galvą. Tuo metu kai pats buvo mušamas,

Įrodymų vertinimas
Teisėjai nusprendė, kad A.Zaluba nekaltas, o jo bendrininkas R. P. kaltas.
Nors R. P. pats neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusiuosius ir objektyvių tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų nėra, o žemiau yra išdėstyti motyvai dėl kurių teismas daro išvadą, kad kitas (ar kiti) į minėtą butą įsibrovę asmenys nenustatyti, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. P., net jei ir nevartojo smurto, veikė, kaip bendrininkas.
Tačiau teismas nusprendė, kad A.Zaluba, kurį apu nukentėjusieji atpažino kaip juos daužiusį pilietį yra nekaltas.
Be to, teisėjai kažkodėl nusprendė, kad A.Zaluba nedalyvavo nusikaltime, nors tai pripažino ir jo bendrininkas R.P. : “Kaltinamasis R. P. parodė, kad kartu su juo į M. P. gyvenamą butą buvo įsibrovęs ir smurtą naudojo bei turtą grobė A. Zaluba, o vėliau jis su A. Zaluba grįžo į savo namus, kur išgėrė degtinės ir ėjo rūkyti į fojė pas M. P. bute ant sekcijos rastų cigarečių. A. Zaluba pasakė, kad tuoj ateis, o jis liko fojė. A. Zaluba nuėjo į M. P. butą ir po 5-10 minučių išėjo iš buto, užrakino M. P. buto duris ir įsidėjo į kišenę raktus. Parūkę nuėjo atgal pas jį į butą, kur būnant išgirdo ir pamatė gaisrinę. Nesuprato, kas vyksta..
Tačiau teismas R. P. parodymų apie tai, kad darant nusikaltimą kartu su juo dalyvavo A. Zaluba bei tai, kad šis asmuo vėliau grįžo į M. P. butą, o ten pabuvęs ir išeidamas, užrakino butą, po ko kilo gaisras, nepripažįsta kaltę pagrindžiančiais įrodymais, nes tie parodymai dėl kai kurių žemiau aptariamų aplinkybių – visiškai nelogiški, nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Kaip minėta, A. Zaluba nuosekliai nuo pat pirmų apklausų neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas A. Zaluba, buvo R. P. parodymai. Teisme nukentėjusysis M. P. tvirtino, jog į butą buvo įsiveržęs ir smurtą prieš jį naudojo A. Zaluba, o nukentėjusysis G. S. teigė, jog vienas iš įsiveržusių asmenų buvo panašus į A. Zaluba.
” Tačiau tokie nukentėjusiųjų parodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, negali būti laikomi patikimais ir šioje dalyje nepripažintini kaltę pagrindžiančiais įrodymais”, – konstatavo teismas