STT išaiškinimas – nieko blogo, kad teisėjai masiškai klastoja dokumentus
Aurimas Drižius
Šiaip juokinga situacija – teismas eilinį kartą suklastoja dokumentus, kreipiuosi į STT dėl teismų piktnaudžiavimo, o STT atsako – tai kas gi čia blogo? Juk tai normalu. Jokio tyrimo mes nepradėsime.
Kreipiausi į STT, nurodžiau tokias aplinkybes:
Pareiškimas dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo Vilniaus miesto apylinkės teisme
Pranešu, Vilniaus miesto apylinkės teismo tarnautojai, siekdami, kad negalėčiau apskųsti šio teismo nutarčių, specialiai man jų nesiunčia, kad sulauktų termino skundui paduoti, nors EPP sistemoje pažymi, kad neva teismo nutartys yra išsiųstos.
Tai akivaizdus piktaudžiavimas ir klastojimas, todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl klastojimo:
- Tai yra 2024-06-13 kreipiausi skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir išsiunčiau skundą iš savo elektroninio pašto llredakcija@gmail.com : „Skundas dėl generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus nutarties atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (M-2-01-00026-24)
Pridedami tiek mano išsiųstas skundas, tiek ir minėtas prokuroro nutarimas - Praėjus dviems mėnesiams, rugpjūčio 26 d. dar kartą kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, klausdamas kur dingo mano skundas, ir koks sprendimas dėl jo yra priimtas:
- gavau atsakymą, kad mano paklausimas buvo persiųstas:
- Kitą dieną, rugpjūčio 27 d. man buvo atsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, priimta neva 2024-07-24.
Eelektroniniame laiške buvo nurodyta, kad : „Jūsų pateiktas 2024-06-13 skundas buvo išnagrinėtas teisėjos I. Mikužytės 2024-07-24. 2024-07-24, 16.00 val. nutartis su lydraščiu Jums buvo atlikta e.paštu.
Pridedama:
E.duomenys apie nutarties išsiuntimą,
E. duomenys apie e.liško pristatymą Jums.
Pagarbiai
Daiva Paliokaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorė
Nurodžiau skunde, kad tai melas, nes jokios teismo nutarties elektroniniu paštu liepos 24 d. nesu gavęs.. Faktas, kad minėta nutartis man buvo atsiųsta ne liepos 24 d., kaip teigia teismas, tačiau tik rugpjūčio 26 d., kai pradėjau ieškoti, kur dingo mano skundas. Todėl terminas skundui aukštesniam teismui turi būti skaičiuojamas nuo rugpjūčio 27 d., ir skundas paduotas nepraleidus terminui. Jokios nutarties dėl mano skundo prieš tai nebuvau gavęs.
Todėl kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą skundu ir nurodžiau, kad minėtos teisėjos Mikužytės nutarties teismo nurodytą dieną nebuvau gavęs:- Vilniaus apygardos teismo rugsėjo 10 d. nutartyje ( Skundas Nr. IBPS-V-2322403-24 Medžiagos Nr. M-2-01-00026-24 – kopija prikabinta ) nurodyta, kad : „
- Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga bei Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, jog 2024-07-24 A.Drižiui, jo elektroninio pašto adresu llredakciia@gmail.com išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-24 nutartis, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog šis lydraštis, kartu su skundžiama nutartimi, A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktais duomenimis, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis jam buvo įteikta 2024-08-27, tik po jo paties paklausimo apie skundo išnagrinėjimą, po kojis tą pačią dieną pateikė skundą aukštesniajam teismui, kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas rezoliucija priėmė”.
Kitaip sakant, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, arba jų sekretorės pagal neaišku kieno nurodymus tyčia ir sąmoningai klastoja dokumentus – teismo nutarčių lydraščius ir teismų nutartys, į IBPS sistemą įkeldami minėtus dokumentus, tačiau gavėjams jų neišsiųsdami. Taip siekiama, kad skundų autoriai negautų teismo nutarčių ir negalėtų jų apskųsti.
Tai yra sąmoningas dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimias ir tarnybos pareigų neatlikimas. Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.
Mano skundą išnagrinėjusi STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Ragaišienė nustatė aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas neva negalimas.
Patikslinimo metu nustatytos aplinkybės : „10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-10-28 informavo STT, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) bei Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – ir IBPS) duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Ingridos Mikužytės 2024-07-24 nutartis, kuria atmestas Aurimo Drižiaus skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus 2024-06-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo medžiagoje Nr. M-2-01-00026-24, Aurimui Drižiui buvo išsiųsta 2024-07-24 16.00 val., elektroniniu paštu, adresu llredakcija@gmail.com (prie teismo atsakymo pridėti duomenys iš LITEKO ir IBPS, kur įkeltas lydraštis dėl minėtos nutarties išsiuntimo su atitinkamais duomenimis). Patikrinus nutartį siuntusios teismo posėdžių sekretorės elektroninį paštą, lydraštyje nurodyti duomenys dėl minėtos nutarties išsiuntimo pasitvirtino – nutartis buvo išsiųsta lydraštyje nurodyta data ir laiku, e. pašto adresu llredakcija@gmail.com, taip pat teismo posėdžių sekretorės e. pašte gautas automatinis patvirtinimas apie sėkmingą minėto elektroninio laiško pristatymą adresatui (prie atsakymo pridėti šiuos faktus patvirtinantys duomenys).
Remiantis šiuo Vilniaus miesto apylinkės teismo raštu, STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
STT net nebandė paneigti ar pasiaiškinti, kodėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kurioje nurodyti visiškai priešingi duomenys.
Tai yra Vilniaus apygardos teismo rugsėjo 10 d. nutartyje ( Skundas Nr. IBPS-V-2322403-24 Medžiagos Nr. M-2-01-00026-24 – kopija prikabinta ) nurodyta, kad : ” Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga bei Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, jog 2024-07-24 A.Drižiui, jo elektroninio pašto adresu llredakciia@gmail.com išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-24 nutartis, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog šis lydraštis, kartu su skundžiama nutartimi, A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktais duomenimis, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis jam buvo įteikta 2024-08-27, tik po jo paties paklausimo apie skundo išnagrinėjimą, po kojis tą pačią dieną pateikė skundą aukštesniajam teismui, kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas rezoliucija priėmė”.
Kitaip sakant. Vilniaus apygardos teismas patikrino ir nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismo raštinės sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, kad 2024-07-24 A.Drižiui jo elektroniniu paštu llredakcija@gmail.com išsiųsta 2024-07-24 nutartis, tačiau duomenų, patvirtinančių jos šis lydraštis kartu su nutartimi Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra”.
Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas teigia priešingai : „Patikrinus nutartį siuntusios teismo posėdžių sekretorės elektroninį paštą, lydraštyje nurodyti duomenys dėl minėtos nutarties išsiuntimo pasitvirtino – nutartis buvo išsiųsta lydraštyje nurodyta data ir laiku”.
Toks akivaizdus prieštaravimas tarp dviejų valstybinių įstaigų duomenų yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo labiau, kad kalba eina apie nusikalstamą veiklą – piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą.
Tačiau STT nesivargina pajudinti nė piršto, kad išsiaiškintų, iš kur atsirado minėti prieštaravimai.
Kaip žinia, BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
Šiuo atveju STT gavo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo atsakymą, kad jis viską padarė gerai ir laiku. Tai žinomai megalingi duomenys, nes visos aplinkybės įrodo, kad minėta teisno nutartis man nebuvo išsiųsta, ir tai pripažino ir Vilniaus apygardos teismas.
Tačiau STT vėlgi atsisakė tirti šias aplinkybes, ir priėmė visiškai nepagrįstą nutartį atsisakyti pradėti tyrimą
BPK 172 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisės ir pareigos nurodo, kad- Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo: 1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos.
Šiuo atveju būtini veiksmai – patikikrinti, kodėl Vilniaus apygardos teismas nutartimi nurodė, kad „duomenų apie tai, kad šis lydraštis, kartu su skundžiama nutartimi, A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra”. O Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė priešingai.
Todėl būtina atlikti bent jau elementarius tyrimo veiksmus – patikrinti minėtus duomenis ir išsiaiškinti, kuri įstaiga teigia melagingus duomenis.
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys nurodo, kad 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai.
Šiuo atveju STT konstatavo, kad yra akivaizdūs neatitikimai byloje, tačiau jų nevertino ir nebandė jų pašalinti.
Lietuvos Aukščiausias teismas ne kartą nurodė, kad bet kokie prieštaravimai byloje turi būti pašalinti : „BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020)”
STT pareigūnė nurodė, kad Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Ingridos Mikužytės 2024-07-24 nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta tą pačią dieną, kai ji buvo priimta. Nors pareiškėjas teigia jos negavęs, tai nepatvirtina tos aplinkybės, kad teismo atsakingi darbuotojai jam šios nutarties tyčia neišsiuntė, nes pateikti rašytiniai duomenys patvirtina nutarties išsiuntimo faktą. Pareiškėjas teigia, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, arba jų sekretorės pagal neaišku kieno nurodymus tyčia ir sąmoningai klastoja dokumentus – teismo nutarčių lydraščius ir teismų nutartis, į IBPS sistemą įkeldami minėtus dokumentus, tačiau gavėjams jų neišsiųsdami”, tačiau tokius savo teiginius pagrindžiančių objektyvių faktinių duomenų nepateikia (pažymėtina, kad pareiškėjas teigia, kad neva ir daugiau nutarčių neišsiunčiama, tačiau jokių konkrečių duomenų apie jokias kitas nutartis nepateikia).
Tai žinomai melagingi teiginiai, kuriuos STT pareigūnė įrašė į savo nutartį, nes skunde aiškiai nurodyta, kad ne aš išsigalvojau, tačiau Vilniaus apygardos teismas nutartimi nustatė, kad jokios nutartys man nebuvo išsiųsti. Tačiau ši nutartįs STT nuomone, nepatvirtina nieko ir tai nėra objektyvūs faktiniai duomenys.
Žinoma, kad tai nesąmonė ir melas, ir STT tyčia vengia atlikti savo pareigų, kad nereikėtų aiškintis bent tokio akivaizdaus nusikaltimo.
Tiesa, čia pat STT pripažįsta, kad nutartis nurodytą dieną man nebuvo išsiųsta, ir kad neva skundas vis tiek buvo priimtas, tačiau skundas ne apie tai
Itin įdomi STT pareigūnės pastaba, kad „Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024-09-10 nutartyje nurodė, jog IBPS nėra duomenų, patvirtinančių, jog lydraštis, kartu su skundžiama nutartimi buvo išsiųstas A. Drižiui, nereiškia, kad nutartis nebuvo išsiųsta, nes nutartis buvo siųsta iš teismo posėdžių sekretorės e. pašto”.
Kitaip sakant, STT pripažįsta, kad nutartis nebuvo išsiųsta, tačiau nurodo, kad čia nieko blogo, taip ir turi būti.
Žodžiu, kažkoks cirkas, o ne „Specialiųjų tyrimų tarnyba”
Tai, kad teismas tyčia man neišsiuntė savo nutarties, nors teismo sistemoje pažymi, kad nutartis išsiųsta, yra sąmoningas ir tyčinis nusikaltimas – dokumento suklastojimas, ir tai akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo atsakingų darbuotojų veiksmuose yra nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo – objektyviosios pusės požymių – pavojingos veikos. Būtent STT darbas ir turi būti nustatyti, kas teismo darbuotojams liepė klastoti nutartis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl valstybės institucijos ir pareigūnai, kaip valstybės valios reiškėjai ir vykdytojai, jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (daugiau, negu leidžia įgaliojimai, viršijant įgaliojimus) ir pažeisti žmogaus teisių bei laisvių. Atsižvelgiant į tai, valstybė turi pareigą užtikrinti ne tik žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir neleisti, kad jas pažeistų pačios valstybės institucijos, pareigūnai (valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys). Viena iš priemonių, skirtų visuomenės apsaugai nuo korupcijos, yra baudžiamasis įstatymas (BK), nustatantis baudžiamąją atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Nusikalstama veika – sąmoningas ir valingas, pavojingas, priešingas teisei elgesys. Korupcija tai piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.
STT padaro žinomai melagingą išvadą : „Kaip jau minėta aukščiau, dokumentai patvirtina nutarties išsiuntimą laiku (2024-07-24) (tai melas), t. y., kad teismo atsakingi darbuotojai nepadarė jokio teisės akto pažeidimo ir nutartį pareiškėjui išsiuntė pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, faktas, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis nutarties laiku negavo, nesukėlė didelės žalos, nes pareiškėjas vis tiek turėjo galimybę ją apskųsti aukštesnės instancijos teismui, kuris atnaujino skundo padavimo terminą, priėmė skundą ir jį išnagrinėjo”.
Viskas melas – nutartis nebuvo išsiųsta, dokumentai suklastoti tyčia ir sąmoningai pažymint teismų sistemoje, kad jie išsiųsti. STT tai pripažino net savo nutartyje, nurodė, kad koks skirtumas, vis tiek teismas išnagrinėjo tavo skundą.
Bet kuriuo atveju būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, kad pašalinti minėtus prieštaravimus, todėl remdamasis BPK 168 str., prašau panaikinti skundžiamą STT darbuotojos nutarimą kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą”
Pagarbiai, Aurimas Drižius
