Yra tokia juokinga įstaiga kaip STT, kurios funkcija – „nukanalizuoti” pranešimus apie sunkius politikų nusikaltimus.

Paskutinis pavyzdys – STT pranešė, kad ji gavo prokuratūros parėdymą įvertinti krešto apsaugos ministrės Šakalienės veiksmus, kai ji nurodė jai pavaldžioms institucijoms saugoti jos gyvenamąsias patalpas:

Dėl informacijos pateikimo

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gavo Generalinės prokuratūros pavedimą priimti procesinį sprendimą dėl anoniminio pranešimo, kurį persiuntė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl galimai neteisėtų Krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės veiksmų, ministrei galimai davus nurodymus pavaldžioms institucijoms saugoti jos gyvenamąsias patalpas.

Primename, kad asmenys, turintys informacijos apie jiems žinomus korupcijos atvejus, kreiptųsi į STT, el. paštu pranesk@stt.lt, tel. Nr. (0 5) 266 3333 ar atvykus į A. Jakšto g. 6, Vilniuje. 

Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl pranešėjo statuso galima kreiptis tiesiogiai į Generalinę prokuratūrą (https://www.prokuraturos.lt/lt/aktualu-pranesejams/5954), kuri vertina informacijos atitiktį Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytiems reikalavimas bei priima sprendimą dėl asmens pripažinimo pranešėju. 

Pažymime, kad STT laikosi konfidencialumo principo ir kaip numatyta įstatyme, užtikrina, kad informacija apie pažeidimą pateikusio asmens duomenis ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims.

Pranešimą paskelbė: Renata Keblienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba

Galiu dėti galvą nukirsti, kad STT nieko nedarys – ji parašys raštelį, kad jokio nusikaltimo nebuvo, nes pranešimas neva anoniminis.

O kaip šią situacija mato suopratis, kaip kaip numato įstatymas STT veiksmus šioje situacijoje : Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gavo Generalinės prokuratūros pavedimą priimti procesinį sprendimą pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 166–168 straipsnius, ji turėjo veikti pagal šias įstatymo normas, nepriklausomai nuo to, kad pranešimas buvo anoniminis.

Pagal BPK 166–168 straipsnius, o ypač BPK 168 straipsnį, STT turėjo atlikti šiuos veiksmus:

✅ 1. Įvertinti gautą informaciją kaip galimą pranešimą apie nusikalstamą veiką

Pagal BPK 166 str. 1 d.:

Ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kai gaunamas skundas, pareiškimas arba pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

👉 Net anoniminis pranešimas gali būti pagrindas pradėti tyrimą, jeigu jame pateikta pakankamai duomenų, kurie leidžia manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika (tai patvirtina tiek teismų praktika, tiek EŽTT jurisprudencija).

✅ 2. Per 10 dienų atlikti patikslinamuosius veiksmus

Pagal BPK 168 str. 1 d., prieš priimant sprendimą galima atlikti:

• įvykio vietos apžiūrą,
• liudytojų apklausas,
• duomenų gavimą iš valstybinių institucijų,
• dokumentų analizę ir kt.

👉 STT turėjo įvertinti, ar šie duomenys patvirtina bent minimalius nusikalstamos veikos požymius – šiuo atveju galimą piktnaudžiavimą tarnyba ar valstybės turto naudojimą asmeniniais tikslais.

✅ 3. Priimti procesinį sprendimą:

→ arba pradėti ikiteisminį tyrimą (jei yra bent požymių),

→ arba motyvuotai atsisakyti pradėti tyrimą (rašytiniu nutarimu).

Pagal BPK 168 str. 3 d.:

Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nutarime turi būti nurodytos atsisakymo priežastys bei motyvai.

📌 Jei STT vietoj nutarimo surašo informacinį ar vidinio pobūdžio raštą, tai yra teisės pažeidimas – procesinis sprendimas turi būti formalus ir motyvuotas nutarimas.

👉 Išvada:

Jei Generalinė prokuratūra pavedė STT priimti procesinį sprendimą dėl pranešimo apie galimą Krašto apsaugos ministrės piktnaudžiavimą:

• STT privalėjo įvertinti, ar yra nusikalstamos veikos požymių,
• per 10 dienų atlikti patikrinimo veiksmus (jei reikalinga),
• priimti BPK 168 str. numatytą procesinį sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą arba motyvuotai atsisakyti tai daryti rašytiniu nutarimu.

Jei STT šito nepadarė – tai būtų pažeidimas, galintis reikšti ne tik neveikimą, bet ir atsakomybės vengimą ar net nusikaltimo slėpimą (jei veikta tyčia).