STT nurodė, kad negali tirti teisėjų nusikaltimų, nes tai būtų „spaudimas teismui”

0

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui
Dėl STT neveikimo ir tarnybos pareigų neatlikimo
Pareiškėjas Aurimas Drižius,
2024-02-27
STT L. e. Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininko pareigas Jūratė Ragaišienė raštu DĖL
PRANEŠIMŲ APIE GALIMAI NETEISĖTAS VEIKAS, REGISTRACIJOS NR.
5-01-1134 IR NR. 5-01-1202, NAGRINĖJIMO man pranešė, kad STT atsisako pradėti ikiteisminį
tyrimą dėl masinio dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.
J.Ragaišienė man nurodė, kad neva įstatymai suteikia teisę teisėjams klastoti savo nutartis, neva jie yra
nepriklausomi nuo įstatymo ir kitų teisės aktų.
J.Ragaišienė man nurodė, kad tyrimas nepradėtinas, nes : 7) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3
straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso
dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų
asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis
spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Niekas neturi
teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Šio įstatymo
1 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir
tik įstatymų nustatyta tvarka.
Toks STT atsakymas yra neteisėtas, nes STT atsisako vykdyti savo pareigas – tirti masinę
korupciją teismų sistemoje.
Teismai nėra nepriklausomi nuo įstatymo, o privalo juos vykdyti ir kontroliuoti, kad kiti piliečiai
juos vykdo. Jeigu visa teismų sistema masiškai klastoja nutartis, ir remiasi savo nepriklausomybe
nuo įstatymų, tai tiesiog reiškia, kad visa sistema yra absoliučiai prasmirdusi ir korumpuota, ir
STT turi begalę darbo. Tačiau STT taip pat atsisako vykdyti savo pareigas ir įstatymus.
Visos mano skunde išdėstytos aplinkybės yra faktinės, realiai patvirtintos ir įvykusios – tai yra
teismai persekioja mane už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, įvedę cenzūrą, kurią kategoriškai
draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Negana to, teismai nuolat klastoja savo nutartis, nurodydami, kad mano skunde išdėstytų
aplinkybių nėra buvę, ir jos yra mano išgalvotos. Tai daroma tuo tikslu, kad apsaugoti nuo
atsakomybės sunkius nusikaltimus padariusius teisėjus.


Prokuratūra nurodo, kad „Objektyvių duomenų, iš kurių matytųsi, kad nurodyti teisėjai ir prokurorė,
vykdydami savo profesines funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas
pareigas, nėra”.
Kaip žinia, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20
straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių
duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas
įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti
teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013,
2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių
aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.


Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo teisėja Vaidachavičienė, turėdama visus įsiteisėjusius
nuosprendžius ir teismo nutartis dėl mano persekiojimo už teisėtą veiklą ir cenzūros taikymą, priima
išvadą, kad nieko panašaus nėra buvę.
Tokia išvada prieštarauja visiems bylos įrodymams, todėl tai yra dokumento suklastojimas. Tai yra
žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriuos teisėja Vaidachavičienė įrašė į savo
nutartį ir tokių būdu ją suklastojo. Visi mano pateikti duomenys apie įvestą cenzūrą, persekiojimą už
teisėtą veiklą yra tikri ir patvirtinti dokumentais, tomis pačiomis teismų nutartimis, kurias teisėja
Vaidachavičinė puikiai žinojo.
Tačiau ji padarė išvadą, kad nieko panašaus nebuvo, nebuvo nei cenzūros, nei persekiojimo už teisėtą
veiklą, nei dešimt metų trukusio „teisėsaugos” teroro ir nuolatinio įstatymų laužymo. Todėl teisėja
Vaidachavičienė padarė nusikaltimą – suklastojo oficialų dokumentą (savo 2020 m. liepos 28 d. nutartį dėl
skundo Nr. . 1 S-108-879/2020, įrašydama į jį žinomai melagingus duomenis, ir taip jį suklastodama.
Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esmine žalą
baudžiamojo Įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti
sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl
tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).
Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi
Lietuvos piliečiai yra lygūs. Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad 1. Teisėjas
privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių
reikalavimus. Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik
įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją
draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą
žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Tam, kad išgelbėti nusikaltimą padariusius
teisėjus, teisėja Vaidachavičienė suklastoja savo nutartį, nurodžiusi, kad skunde aprašytų aplinkybių nėra
buvę.
Nurodžiau, kad kadangi visa teismų sistema daug metų klastoja savo nutartis ir dengia šią organizuotą
gaują, atsisako panaikinti cenzūrą, tai man nelieka kitos išeities, kaip tik persekioti juos baudžiamąją
tvarka už piktnaudžiavimą.
Prokuratūra puikiai žino, kad gali atsisakyti pradėti IT tik tada, jeigu pareiškimas būtų melagingas.
Prokuroras G.Ivanauskas, turėdamas pareigą ištirti sunkius nusikaltimus, juos nuslėpė, parašydamas
neskundžiamą „raštelį” Nr. 17.2-852, neva nieko panašaus nėra buvę : nesant objektyvių duomenų. Tokiu
būdu prokuroras taip pat suklastojo savo nutartį, puikiai žinodamas, kad visi šie įvykiai tikrai buvę, tačiau
juos nuslėpdamas. Tokiu būdu prokuroras Ivanauskas, informuotas apie šiuos nusikaltimus ir turintis
pareigą juos ištirti, piktnaudžiavo tarnyba, parašęs „raštelį”, kuriuo atsisakė tirti šiuos nusikaltimus. Taip
padarė nusikaltimą – neatliko tarnybos pareigų ir piktnaudžiavo.
STT pagal Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų jai suteiktą kompetenciją
tiria ir atskleidžia korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (valstybės tarnautojų ir jiems
prilygintų asmenų kyšininkavimas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ar kita).
Nors mano skunde yra nurodyta, kad visa eilė aukštas pareigas užimančių teisėjų nuolat
vykdo sunkius nusikaltimus – fabrikuoja baudžiamąsias bylas nekaltiems žmonėms už teisėtą
veiklą, taikydami cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir įstatymai, nuolat
klastoja nutartis, tačiau STT attsovė Ragaišienė man nurodė, kad bylų klastojimas ir
piktnaudžiavimas yra „Pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl prokurorų ir teisėjų galimai
padarytų nusikalstamų veikų sietinos išimtinai su vykdant tiesiogines darbines funkcijas priimtų
sprendimų, pateiktų atsakymų turinio/formos bei proceso veiksmų ir sprendimų baudžiamosiose
bylose vertinimu, grindžiamos subjektyviu situacijos suvokimu ir vertinimu, taip pat tam tikromis
objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis ir asmenine nuomone, tačiau nenurodomos
konkrečios faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (laikas, vieta, būdas, padariniai
ir, jei yra žinoma, ją padarę ir nukentėję asmenys), t. y. pranešimai neatitinka Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų dėl
ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 3.6. punkte pranešimui apie nusikalstamą
veiką nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo priimti sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”.
Visos skunde nurodytos aplinkybės (nutartis, nuopsrendžiai yra aiškiai nurodyti), tačiau
STT atsisako vykdyti savo pareigas.
Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visų mano ksunde išdėstytų
aplinkybių ir dėl STT neveikimo tada, kai reikia tirti sunkius nusikaltimus
Aurimas DRižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias