STT šefas Pernavas išaiškino, kodėl negali ištirti, kas nužudė teisėją Joną Furmanavičių ir kurie prokurorai nuslėpė žudikus (pildoma)

1

Aurimas Drižius

Yra tokia juokinga įstaigėlė, imituojanti kovą su korupcija, ir gaudanti kokio nors kaimo deputatus, vagiančius kelias dešimtis eurų už valdišką benziną, ir kuri pasivadinusi „specialiųjų tyrimų tarnyba”.

Tačiau STT nieko negali ir nenori padaryti, kai susiduria su savo viršininkų iš gen. prokuratūros ir teismų korupcijos.

Nors pateikiu krūvą faktų, kad vadinamoji gen. prokuratūra itin grubiai suklastojo vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, ir nuslėpė Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus žudikus, tačiau STT šefas Linas Pernavas nurodo, kad jis yra neįgalus ištirti visus šiuos sunkius nusikaltimus:

Tiesa, įstatymai visai kitaip nurodo STT funkcijas. Prieš tai Pernavo pavaldinys, kažkoks Bukauskas man išaiškino, kodėl STT yra neįgali:

Tiesa, mano pateiktų faktų STT niekaip nevertino:

2023-04-19 kreipiausi skundu į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau visą eilę naujų faktinių aplinkybių apie tai, kad taip vadinama prokuratūra suklastojo baudžiamąją bylą LR piliečiui Raimundui Ivanauskui, siekdama nuslėpti tikriuosius Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudikus.
Iš esmės išvardinau visas man žinomas aplinkybes apie tai, kad taip vadinama prokuratūra daug metų pridengė ir slėpė vadinamosios Garliavos pedofilijos bylos įtariamuosius, vietoj jų apkaltindama ir nuteisdama visiškai nekaltus ir su tais nusikaltimais nesusijusius žmones.
Savo pareiškime dėl sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių prievartavimo, dokumento klastojimo ir kitų labai sunkių nusikaltimų – dengimo nurodžiau:

  1. Kalėjime daug metų buvo laikomas Kauno gyventojas Raimundas Ivanauskas, nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, kad neva padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones – tai yra Joną Furmanavičių, V.Naruševičienę. Primenu, kad šioje Garliavos pedofilijos byloje iki šiol yra neišaiškintos ne tik šie nužudymai, tačiau ir kitų žmonių nužudymai – Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų. Iki šiol yra neišaiškinti ir kiti nusikaltimai – mažamečių mergaičių – prievartavimai. Pranešu, kad prokuratūra turėjo vaizdo įrašus iš minėtos nusikaltimo vietos (Kauno senamiesčio), tačiau vaizdo įrašų teismui nepateikė, taigi nuslėpė tikruosius teisėjo žudikus.
  2. Visos šios aplinkybės man tapo žinomos po to, kai susipažinau su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėta Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013).
    Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.
  3. Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
  4. Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.
    Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.

Pateikiami visi policijos ir prokuratūros labai slapto „liudininko” Mindaugo Žalimo teistumai:

  1. Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.
  2. Virginijus Gaivenis visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”:
    „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs j tokią situaciją daug faktų, dar pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to, kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą”.
  3. Toliau pateikiami V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
    Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – recidyvistas Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio sužalojimą.
    Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sukonstravo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną ir tuo metu, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”. Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.
    Dar viena įdomi detalė – iš karto po nusikaltimo, ir žiauraus žmogaus sumušimo M.Žalimas nuskubėjo į patalpas, kuriame buvo laikomi vaizdo kamerų įrašai. Mat bare ir jo aplinkoje virus stovėjo vaizdo kameros, kurios įvykio naktį veikė. Tačiau liudininkai paliudijo, kad M.Žalimas iš karto po įvykio nubėgo į tą kambarį, nuo kurio raktus jis vienintelis turėjo, ir kažkur išsinešė kompiuterį motininę plokštę su vaizdo įrašais. Tai dar kartą įrodo, kad Žalimas išnešė vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotas sunkus nusikaltimas tuo tikslu, kad paslėpti savo dalyvavimą jame.

  1. Štai ką paaiškino Virginijus Gaivenis apie liudininką Mindaugą Žalimą : Situacija po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Milinienės sūnų ir galvojau kad padariau gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sunaus nužudymo istorijoje. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo metu kai aš jau kreipiaus į generalinę prokuratūrą savo ruoštu, kad būtų kuo skubiau Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kaip liudytoją, kad jis atpasakotų visą tai pareigūnams, nes buvo likusios 4 dienos. Informavau juos. Jinai pakeitė telefoną ir Milienė nuvežė į Kauną. Kaip man žinoma jo sugyventinė gyveno pas Milinius, jis pats ten buvo, na aiškina, kad kitoje vietoje, bet man tuo metu aiškino dar kitaip. Visai tai buvo pas tyrėją Gecevičienę. Atsidūrė jisai, mano nuomonė, Milinienės iniciatyva. Jis iš pradžių aiškino, kad sudavęs, bet, kad negalėjo būti tai nuo jo smūgio, po to pradėjo aiškinti, kad aš jis visai nėra sudavęs, paskui jis ėmė sakyti kokį spaudimą darė jam tyrėjai paklausdami, kad vertė, kas man sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareiškiami kaltinimai šitoje byloje jis tikrai ne būtų atėjęs ir ne būtų nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra pagalvotos istorijos.
    Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra patirtis informacijos valdymo. Jis dabar akivaizdžia teigia, kad aš paprašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę. M. Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje. Tai vienas tų bandymų, jis net ir viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, kad jis neliudys Ivanausko, savo bičiulio ir kitų byloje, kad jis neduos parodymų šitoje byloje, kad jis trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo teisėsaugai ir šantažo priemonė. Aš tai taip galiu šitą vertinti. Pirma versija – jis sudavė, bet galbūt tai ne nuo jo, antra versija – jis stebėjo kaip kirto iš peties buvęs boksininkas E.Murauskas, trečias – kad jis buvo tarpjdūry, neišėjęs iš to klubo ir tarsi truputi atstume. Tai suprantate arba tu stebėtojas arba tu kerti, arba tu stebi.
    Aš atsimenu, nes buvo dar dukros gimtadienis. Filmavimas dar buvo po 12 vai. ir mes kitą dieną
    susitikome, kai Kedžio padavė daiktus jo namuose. Tai buvo realiai 2 dienos bendravimo. Jis buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas is Policijos departamento žadėjo padėti šitoje jo byloje. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kada nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ah, Jūs tokie, tai tada aš pasakoju, kas buvo ir kuo nebuvo, bet viskas Jums bus blogai“
    Liudininkas Papstaitis papapsakojo, kad M.Žalimas turėjo raktus nuo kambario su vaizdo įrašais, ir jis pats tuos įrašus paėmė, nes jie susiję su minėtu įvykiu Kodėl prokuratūra iš karto nekilo mintis paimti visus vaizdo įrašus, ir kodėl ji tai padarė tik tada, kai Revinskio motina parašė skundą prokuratūrai. Moteris įsitikinusi, kad jos sūnus buvo apsauginių žiauriai sumuštas dar bare, o paskui išmestas į gatvę.
  2. Žodžiu, iš pradžių apkaltinę M.Žalimą dėl šio nusikaltimų, prokuratūra vėliau įtarimus jam panaikino ir apkaltino jau kitą apsauginį Remigijų Murauską. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismą jo bylą nagrinėjusi teisėją Macevičienė tik pasijuokė iš tokių prokuratūros klastočių ir Murauską išteisino.

Teisėja nepatingėjo net išanalizuoti M.Žalimo parodymų ir nurodė, kad šie parodymai nepatikimi: Teisėja Macevičienė nuosprendyje nurodė : „teismas atkreipia dėmesį j tai, kad analizuojant nagrinėjamo incidento eigą, matyti, jog byloje egzistuoja dvi, iš esmės skirtingos, įvykio dalyvių versijos, o būtent: viena versija yra kaltinamojo Remigijaus Murausko, kurią patvirtina liudytojai Edgaras Papstaitis ir Virginijus Gaivenis, bei Mindaugo Žalimo versija, kurią gina liudytojas Sigitas Miškinis. Kiti asmenys,
tiesiogiai matę nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nenustatyti, nors ne vienas iš apklaustų asmenų teismui nurodė, kad prie klubo buvo nemažai rūkančių arba taksi laukiančių žmonių. Teismo apklausti klubo apsaugos darbuotojai vieningai paaiškino, kad asmeniškai incidento nematė, o apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo Remigijus Murauskas, jiems pasakė ne kas kitas, o Mindaugas Žalimas.
Vertindamas liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį j tai. kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia. Tokią išvadą teismas daro analizuodamas šio liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o būtent: Mindaugas Žalimas, 2011-11-03 skunde, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. Murausko atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. Revinski, sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smūgio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas
teismo med. ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus Mindaugas Žalimas daro išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp R. Murausko smūgio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l.
111- 113). Atsižvelgiant į tai, kad skundą M. Žalimas rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo
parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai Vilma Rudinskienė, Jurij Viduto ir Jaroslav Boreiko.
Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo Mindaugo Žalimo
parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo Mindaugo Žalimo
nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa. Teismas
įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu,
Mindaugas Žalimas nurodė, kaip jis lauke smūgiavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. Murauskas,
kaip ir kur smūgiavo R. Murauskas, kur ir kaip nukrito V. Revinski, kur jis su S. Miškiniu pastarąjį nutempė
ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastūmė stovėdamas tarpduryje,
viena ranka laikydamas duris, kad šios neužsidarytų ir pan.
Teismo posėdžio metu Mindaugas šių prieštaravimų nesugebėjo paaiškinti, nurodydamas tik tai, kad jis
nemato jokių prieštaravimų (b. t. 3, b.l. 31-41).
Teismo abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo Virginijaus Gaivenio
parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytoją, susidaryta po televizijos laidos
rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, Mindaugas Žalimas yra nurodęs, kad matė,
kaip nukentėjusiajam „vieną kartą dešinės rankos kumščiu tiesiai į smakrą“ trenkė jam tik iš matymo
pažįstamas Remigijus, kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje. Nuo smūgio vaikinas nukrito ant
žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar
detalesnes R. Murausko nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes Mindaugas Žalimas nurodė
2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. Revinskį išgrūdo pro duris,
sugriebęs pastarąjį už sprando. Nežiūrint į tai, Mindaugas Žalimas ne kartą nurodė, kad apie tai, jog
nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent R. Murauskas, jam pasakė Sigitas Miškinis, todėl jis suprato, kad pastarasis viską matė. 2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju Mindaugas Žalimas nurodė, kad savo kaltę
dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, kadangi ji nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę
veido pusę, be to tai buvo ne smūgis, kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29,
30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Žalimi pranešimą apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V.
Revinski, Mindaugas Žalimas nurodė naujas aplinkybes, o būtent tai, kad V. Revinski išvedamas į lauką
per klubo duris, griebė liudytojui ’ švarko atlapo, taip nutraukdamas nuo švarko garsiakalbį, kad pats jis
net nebuvo išėjęs į lauką, „paėmęs klientui dešine ranka už sprando, už rankos jį išstūmė pro duris, tuo
metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė delnu į krūtinę
ir pasitraukė į šalį lauke už durų, tačiau jam į kaklą tikrai nesudavė“. Toliau liudytojas pasakoja, kad jis
pats smūgio į smakrą, nuo kurio šis parkrito”.

  1. Kodėl šie M.Žalimo kliedesiai vėliau tapo patikimi, kai reikėjo nuteisti Raimundą Ivanauską, ir kodėl šis aklas žmogelis, kaltas tik dėl to, kad pažinojo Drąsių Kedį, iki šiol laikomas kalėjime? Tai, kad M.Žalimas siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo nusikaltimus ir tuo tikslu Gaiveniui viešai pripažino, kad sutinka “padaryti bet ką” – tai yra pasakoti nebūtas istorijas, pripažino ir minėtoje baudžiamoje byloje apklaustas liudininkas V.Gaivenis : “V.Gaivenis apie savo rastą pedofilijos bylos liudininką M.Žalimą : „Žmogus bandė išvengti atsakomybės kitoje byloje“
  2. Primenu teismui, kad iki šiol nėra išaiškinti visų Garliavos pedofilijos byloje nužudytų žmonių žudikai.
    Primenu, kad nekaltas kaltas žmogus Raimondas Ivanauskas sėdi kalėjime jau aštuonerius metus pagal suklastotą bylą.
    Primenu, kad vienintelis šios bylos įrodymas yra tokio užkietėjusio nusikaltėlio Mindaugo Žalimo
    parodymai, kad neva Drąsius Kedys rengėsi kažką žudyti ir jam neva padėjo R.Ivanauskas.
    Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė
    sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes. Primenu, kad
    M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. Prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.
    Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir davė tokius parodymus : Vilnius apylinkes teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė: Kviečiamas liudytojas
    Virginijus Gaivenis Teisėja išaiškino liudytojui pareigą pasakoti viską, kas jam žinoma byloje, taip pat
    įspėja dėl atsakomybes už melagingų parodymų davimą.
    Liudytojas pasirašo tekstą Į teismo klausimą liudytojas : Rengiame vieną laidą ir filmavome teisiamąjį
    Taip, kaltinamojo pavardę prisimenu, tai yra – Murauskas Remigijus.
    Laidą rengiame mano iniciatyva. Visa tai buvo jau po Žalimo liudijimo, kada jisai ėmė neigti kai kurią
    informaciją, kai kuriuos faktus, kuriuos buvo išdėstęs prieš televizijos kamerą. Ir todėl kilo mintis labiau
    pasidomėti anąją byla, t. y. dėl ko jis atvyko pas mane, dėl ko pirmą kartą susirado mane. Pati istorijos
    pradžia buvo 2011 m. spalio 25 d., kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau,
    nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai
  3. įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad kuo greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti
  4. apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis
  5. keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau; „0
  6. ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?’. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš
  7. bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 minučių pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių nufilmuotume
  8. visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis
  9. buvo iš dviejų dalių, t. y. viena tai istoriją, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent
  10. kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar
  11. nerimauja. Įtarimas kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko lodžius, rinko
  12. žodžius atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis
  13. pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą ir
  14. pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė
  15. painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs į tokią situaciją daug faktų, daug
  16. pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to. kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas
  17. ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą.
  18. Buvo tokia situacija, po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Milinienės sūnų ir galvojau,
  19. padarysiu gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sūnaus
  20. nužudymo istorijoje. Informavau. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo melu kai aš jau kreipiausi į
  21. generalinę prokuratūrą savo ruožtu, kad būtų kuo skubiausiai
  22. Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kai liudininką, kad jis papasakotų visą tai pareigūnams, nes
  23. buvo likusios 4 dienos. Informavau juos. Jinai pakeitė telefoną ir Milinienė nuvežė į Kauną. Kaip man
  24. žinoma, jo sugyventinė gyveno pas Milinius, jis pats ten buvo, na aiškina, kad kitoje vietoje. Bet man tuo
  25. metu aiškino dar kitaip. Visa tai buvo pas tyrėją Gecevičienę. Atsidūrė jisai, mano nuomone, Milinienės
  26. iniciatyva.
  27. Jis iš pradžių aiškino, kad nėra sudavęs, bet negalėjo būti tai nuo jo smūgio, paskui pradėjo sakyti, kad jis
  28. visai nėra sudavęs, paskui pasakojo, kokį spaudimą jam darė tyrėjai, paklausdami, kad vertė, kas man
  29. sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareikšti kaltinimai šitoje
  30. byloje, jis tikrai nebūtų atėjęs ir nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo
  31. man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra sugalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai
  32. faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra informacijos valdymo patirtis. Jis dabar
  33. akivaizdžiai teigia, kad aš prašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę.
  34. Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje.

Taip, tai yra vienas iš bandymų ir jis tai net viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šioje byloje jam bus
pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, tai jis neliudys Ivanausko ir kitų savo bičiulių
byloje, kad jis neduos parodymų šioje byloje, kad trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo ir
šantažo teisėsaugai priemonė. Aš tik taip galiu šitą vertinti.
Pirma versija – jis sudavė, tačiau gal tai ne nuo jo. Antra versija – jis stebėjo, kaip kirto iš peties buvęs

boksininkas Murauskas, trečias, kad jis buvo tarp durų, neišėjęs iš klubo.
Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo
šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė,
kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums
bus labai blogai“.
Jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje byloje su
policijos pareigūnais, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes jis į mane kai
kreipėsi, tai pasakė, kad šio kreipimosi esmė tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o jam su šituo
pasakojimu kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.
Į teismo klausimą liudytojas: -jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “kad aš tikrai nenoriu dar kartą į
kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, jis tai yra pasakęs pats.
Į gynėjo Džiuginto Žebelio klausimu: Murausko pasakojimas po viso to ką teko patirti ir išgirsti, aš jau
žinojau kokia asmenybe yra Žalimas, kad tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melą, todėl aš logiškai
mąstant turiu būti nešališkas pateikiant nuomones, aš buvau linkęs tikėti Murausku, todėl, kad aš žinojau
tikrąją tiesą kitokią ir aš negaliu tikėti Žalimu. Aš tikiu Murausko istorija.
Kitaip sakant, prokuratūra kaltinimą Raimundui Ivanauskui pagrindė vienintelio įrodymu – patologinio
melagio Mindaugo Žalimo melagingais parodymais, kuriuos jis davė, siekdamas išvengti atsakomybės už
sunkų kūno sužalojimą.
Akivaizdu, kad tyrimą vykdę prokurorai padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo ir klastojo įrodymus, todėl
turi būti pradėtas tyrimas ir dėl šių nusikaltimų.

Atkreipiamas teismo dėmesys, kad Raimondas Ivanauskas niekada neprisipažino nei padėjęs, nei
dalyvavęs kokiose nors nusikaltimuose, ir dėl to, kad atsisakė bendradarbiauti su prokuratūra, buvo
nuteistas aštuoniems metams kalėjimo.
Atkreipiamas teismo dėmesys, kad net tos dienos rytą, kai Kaune buvo nušautas Kauno apygardos teismo
tėisėjas Furmanavičius, R.Ivanauskas buvo gydymo įstaigoje, ir tai patvirtino liudininkai, todėl
prokuratūrai niekaip nepavyko sukurti legendos, kad su Kedžiu buvo Ivanauskas. Tačiau teismas jį vis tiek
nuteisė “už padėjimą”.
Atkreipiamas teismo dėmesys, kad prokuratūra sąmoningai ir tyčia nuslėpė įrodymus apie tikrus Jono
Furmanavičiaus ir kitų žmonių nužudymus.

  1. Tariamo žudiko Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė ne kartą minėjo, kad jiems niekada nebuvo
    pateikti prokuratūros turimi vaizdo įrašai iš J.Furmananvičiaus nužudymo vietos, jai ne kartą nebuvo
    pateikti šio nusikaltimo liudininkų apklausos protokolai. Šie įrodymai nebuvo pateikti, nes jie įrodo, kad
    nusikaltimą įvykdė ne D.Kedys, o kiti asmenys, tyčia nuslėpti prokuratūros.

Tai yra Neringa Venckienė viešai pareiškė tokius dalykus : Kodėl iki šiol prokuratūra nepaviešino J.
Furmanavičiaus nužudymą mačiusių asmenų, kurie nei vienas neatpažino Drąsiaus Kedžio, parodymų?
Kodėl iš J. Furmanavičiaus nužudymo bylos pašalinti video įrašai, kuriuose pagal prokurorų viešus
pasisakymus neva matosi Drąsius Kedys?
https://www.laisvaslaikrastis.lt/neringa-venckiene-neatsakyta-iki-siol/
Kitaip sakant, prokuratūra, turėdami minėtus vaizdo įrašus ir liudininkų apklausos protokolus, žinodama,
kad J.Furmanavičių nužudė ne D.Kedys, o kiti asmenys, tai nuslėpė ir apkaltino sunkiu nusikaltimu kitą
asmenį, Raimundą Ivanauską. Tam, kad nuteisti nekaltą žmogų ir nuslėpti tikruosius nužudymo
organizatorius ir vykdytojus, prokuratūra pasinaudojo jau minėtu Mindaugu Žalimu, kurį atleido nuo
atsakomybės mainais už melagingus liudijimus šioje byloje.
Visa tai yra sunki nusikalstama veikla, kuri tęsiama iki šiol, rašinėjant “raštelius”, kurių negalima skųsti
teismui.

Remiantis išdėstytu, teismo prašiau įpareigoti prokuratūrą pateikti teismui mano reikalaujamus
įrodymus, kuriuos savo straipsnyje mini N.Venckienė – tai yra Jono Furmanavičiaus nužudymą mačiusių
asmenų parodymus, o taip pat toje vietoje buvusių vaizdo kamerų įrašus, kurie neva įrodo, kad
nusikaltimą įvykdė D.Kedys. Jeigu tokie įrodymai yra, kodėl prokuratūra jų nepateikė teismui, o paslėpė?
Nurodžiau, kad Neringos Venckienės knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“, kuri yra nei uždrausta,
nei kas nors bandė reikalauti paneigti jos teiginius, aš sužinojau, kad prokuratūra ir teismai sąmoningai ir
tyčia nuslėpė labai sunkius mano straipsnyje išvardintus nusikaltimus.
Kai prokuratūrai pateikiu naujus įrodymus, kad pedofilija vadinamoje Garliavos istorijoje tikrai buvo, ir ji
nebuvo išgalvota, kaip nusprendė vadinamas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Cininas, paskelbęs, kad
„mergaitės atmintis ištrinta“. Kaip tik tokie argumentai ir įrodo teismų piktnaudžiavimą, kaip skelbiamos
išvados, kurios prieštarauja visoms be išimties bylos įrodymams.
Be to, visos mano išvardintos aplinkybės yra surašytos N.Venckienės knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti
mergaitę“. Negana to, prokuratūrai pateikiau viešus politinės partijos „Drąsos kelias“ lyderės Neringos
Venckienės pasisakymus apie tai, kad pedofilija tikrai buvo, ir ji žinanti, kad mergaitė buvo prievartauta.
Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi
vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo? Juk tada būtų
aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. Aš supratau, kad
vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi.
Visų šių įrodymų visuma įrodo, kad visus šiuos nusikaltimus įvykdė gerai organizuota nusikalstama
grupuotė, kuri turi bendrininkų tiek prokuratūroje, tiek ir teismų sistemoje, todėl tyrimą turi atlikti visai
su šia byla anksčiau nesusiję pareigūnai. Visi mano išvardinti įrodymai įrodo, kad veikė nusikalstama
grupuotė, todėl tyrimas turi būti pradėtas ir dėl veikimo bendrininkų grupėje.
Primenu, kad visos šios išdėstytos aplinkybės – Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Andriaus

Ūso – nužudymai iki šiol nėra ištirti, o vienintelis bylos įrodymas yra melagio Mindaugo Žalimo
parodymai, kurie duoti siekiant išvengti atsakomybės už sunkų kūno sužalojimą.
Teismui prokuratūra nepateikė, tačiau nuslėpė įrodymus, kad šiuos nusikaltimus įvykdė kiti asmenys,
todėl prokuratūra padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų. Iki šiol elgiasi taip pat.
Tačiau vieto to, kad vykdytų savo pareigas, prokuratūra juos dengia, o teismas man nurodo, kad “keliamo
ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai”.

  1. Aš įrodinėju, kad skundžiamas prokuratūros raštelis prieštarauja BPK 168 str, kuris karegoriškai
    nurodo, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras gali tik tada, kai nurodyti duomenys apie
    nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Šiuo atveju mano skunde nurodytos aplinkybės – bylų
    klastojimas nekaltiems žmonėms, nužudymų dengimas slepiant įrodymus – yra akivaizdūs ir lengvai
    patikrinami.
    BPK nenumato galimybės prokuratūrai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parašant “raštelį”, o šių
    raštelių rašymas ir įteisinimas prisidengiant “prokuratūros darbo aprašu” taip pat yra neteisėtas. Šis
    darbo aprašas tiesiogiai prieštarauja įstatymui, tai yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą
    dėl nusikaltimo, prokuroras priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad sunkius
    nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo “rašteliais”.
    Prokuratūros Aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas,
    kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir
    nustatyti kitaip.
    BPK 1. str. nurodo, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves,
    visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti
    įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų
    nuteistas.
    Žodžiu įstatymai aiškiai numato, kad prokuratūra gali atsisakyti pradėti IT tik tada, kai nurodyti melagingi
    duomenys. Kaip jau minėta, įstatymas nenumato galimybės prokuratūrai atsisakyti pradėti arba ne
    ikiteisminį tyrimą parašant “raštą”. BPK aiškiai nurodo, kad tokiu atveju prokuratūra priima nutartį.
    Visos šios mano išvardintos aplinkybės – prokuratūra nuslėpė Jono Furmanavičiaus nužudymo vaizdo
    įrašus, nes jie įrodytų, kad šį nusikaltimą įvykdė ne D.Kedys, taip pat nuslėpė nusikaltimo liudinikų
    parodymus, suklastojo bylą nekaltam žmogui R.Ivanauskui, pasinaudodami melagingais recidyvisto
    Mindaugo Žalimo parodymais, sąmoningai duptais mainais už tai, kad jam būtų panaikinti kaltinimai
    padarius sunkų nusikaltimą, įrodo, kad prokuratūroje ir teismuose veikia organizuota nusikalstama
    grupuotė.
    Tai, kad M.Žalimas prisipažino žurnalistui Gaiveniui, kad duos bet kokius melagingus parodymus prieš bet
    ką, kad tik išvengtų kalėjimo, ir aukščiau minėtos aplinkybės įrodo, kad tai sunkūs organizuoti
    nusikaltimai.
    Teismui primenu BPK 1 straipsnis. Baudžiamojo proceso paskirtis

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės
interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą
veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo
įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją
imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista
nusikalstama veika.
Šiuo atveju prokuratūra veikia priešingai įstatymui – visomis išgalėmis stengiasi nuslėpti sunkius
nusikaltimus padariusius asmenis ir klastoja bylas nekaltiems žmonėms.
Gen. prokuratūros prokuroras Redas Savickas 2023-04-27 surašė raštelį Nr. 17.2-1387 (kopija
pridedama), kuriame melagingai, kad nesant jokių aplinkybių apie nusikaltimus, jis atsisako priimti
nutarimą.
Žinoma, kad Redas Savickas negalėjo kitaip pasielgti, nes jis būtų tūrėjęs ištirti savo pačio nusikaltimus –
tai yra bylos klastojimą R.Ivanauskui.
Todėl jis ir nuslėpė savo nusikaltimą, parašęs neskundžiamą raštelį.
Primenu teismui, kad skundžiamas prokuratūros raštelis prieštarauja BPK 168 str, kuris karegoriškai
nurodo, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras gali tik tada, kai nurodyti duomenys apie
nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.
Visos šiame skunde išdėstytos aplinkybės – nusikaltimų dengimas apkaltinant nekaltą žmogų,
panaudojant melagingus M.Žalimo parodymus ir gelbėjant jį nuo kalėjimo už jo paties padarytus
nusikaltimus – yra faktinės ir labai lengvai patikrinamos.
12.
Žodžiu, visa Graliavos pedofilijos byla yra suklastota, nuteisus nekaltą asmenį R.Ivanauską, prokuratūra
sufabrikavus jam baudžiamąją bylą pagal žinomai melagingus tariamo liudininko M.Žalimo parodymus.
Šiuos parodymus M.Žalimas davė mainais už tai, kad prokuratūra jam padėtų išvengti atsakomybės už
sunkų kūnų sužalojimą skunde minimoje byloje.
Visas šias aplinkybes, kad Žalimas davė žinomai melagingus parodymus, patvirtino ir jau minėtas
žurnalistas M.Gaivenis
STT pagal Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų jai suteiktą kompetenciją
tiria ir atskleidžia korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (valstybės tarnautojų ir jiems
prilygintų asmenų kyšininkavimas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ar kita).
Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme
numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Nusikalstama veika – sąmoningas ir valingas, pavojingas, priešingas teisei elgesys.
Taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti pakankamą veiksmų pavojingumą bei didelės
žalos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019). Baudžiamoji teisė
nėra formali teisė, nes ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad
nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią
numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, jog nusikalstama veika ne tik turi
formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo
reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma.
Kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra
nusikaltimas.

Šiuo atveju pateikiu įrodymus – žurnalisto Gaivenio parodymus baudžiamojoje byloje apie tai,
kad pats “liudininkas” M.Žalimas, ant kurio melagingų parodymų prokuratūra ir sukonstravo ir
sufabrikavo baudžiamąją bylą dėl teisėjo nužudymo, jam prisipažino, kad davė šiuos melagingus
parodymus siekdamas išvengti atsakomybės kitoje baudžiamojoje byloje.
Prokuratūra, puikiai žinodma, kad Ivanauskas nieko neprisidėjęs prie nužudymų, suklastojo jam
baudžiamąją bylą, siekiant nuteisti nekaltą žmogų.
Todėl prokuratūra ne tik neišsiaiškino, kas nužudė mano skunde minimus žmones, tačiau tyčia ir
sąmoningai suklastojo bylą nekaltam žmogui, pasinaudodami melagingais Žalimo parodymais.
Tokiu būdu prokuroras Redas Savickas, suklastojęs baudžiamąją bylą nekaltam žmogui,
siekdamas, kad nebūtų nustatyti tikri žudikai, padarė labai sunkius nusikaltimus.

Prašau nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dalyvavimo organizuotoje
nusikalstamoje gaujoje.

Priedai: V. Gaivenio parodymai minėtoje baudžiamojoje byloje

Aurimas Drižius

Yr

1 thought on “STT šefas Pernavas išaiškino, kodėl negali ištirti, kas nužudė teisėją Joną Furmanavičių ir kurie prokurorai nuslėpė žudikus (pildoma)

  1. Šitas buvo nuvažiavęs į [UK]. Ar tik nebus apsilankęs toje gatvėje kur prievartaujami vaikai?
    Kitaip negebėjimo tirti nusikaltimus paaiškinti negaliu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias