STT tik po rinkimų smulkiai aprašė, kaip Matijošaičių klanas grobia žemę Kaune
STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Kauno mieste žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą atkūrimo procesą, įsigyja asmenys, galimai turintys ryšių su Kauno miesto savivaldybėje bei Nacionalinėje žemės tarnyboje dirbusiais asmenimis.
Tyrimas atskleidė, kad pagal įsigytų žemės sklypų kiekį 5 susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis gali būti siejamos su 185 žemės sklypais, įsigytais 2016 – 2022 m. (kai kuriais atvejais vėliau parduotais), kurie buvo suformuoti nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams.
Mėgstamiausias Matijošaičių klano triukas – dokumento klastojimas, parašant, kad laisvos žemės nebėra, o vėliau jie staiga atsiranda. Arba sumažinti valstybės įmonės žemės ribas, kad paskui tą žemę galėtų pasidalinti Matijošaičių šeima:
STT nurodo, kad politikų elgesio kodeksas įpareigoja valstybės politikus laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; vengti nesąžiningų pranašumo siekimo būdų. UAB „VICI Investments“, kurios akcininkas yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vadovas mero sūnus, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis, ir asmuo 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią UAB „VICI investments“ (būsimas pirkėjas) įsipareigojo nupirkti, o asmuo (būsimas pardavėjas) parduoti žemės sklypo (unikalus Nr. 440-14952082) dalį, kuri sudaro 0,3606 ha ir būsimus žemės sklypus, patenkančius į 1940 metais buvusių savininkų žemės ribas (išskyrus pusiasalio žemę), kai nuosavybės teisės būsimo pardavėjo vardu bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta bendra kaina už visų numatytų sklypų nuosavybės teisių perleidimą, o taip pat sankcijos būsimam pardavėjui, neįvykdžius preliminaria sutartimi numatytų įsipareigojimų perleisti daiktą kuria nors dalimi – 50 proc. pirkimo sumos dydžio bauda. Dėl minėtos preliminariosios sutarties tarp būsimo pirkėjo ir būsimo pardavėjo kilo teisinis ginčas, dėl ko būsimas pirkėjas 2018 m. vasario 2 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui. Ieškinyje, kuris pasirašytas UAB „VICI Investments“ direktoriaus Šarūno Matijošaičio ir UAB „VICI Investrments“ teisininkų, tarp jų ir Įgaliotinio_1, nurodoma, kad “UAB „VICI Investments“ dėjo pastangas ir savo ruožtu ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovui (asmeniui) būtų kiek galima greičiau atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę 12 sklypo ribose, išskyrus pusiasalio žemę.
Ieškinio 20 punkte nurodoma, kad „atsakovui yra gerai žinomos visos nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūros, kuriose jis ilgą laiką dalyvavo asmeniškai, t. y. pats atsikūrė nuosavybės teises į žemės sklypo dalį“. Darytina išvada, kad šiuo punktu pabrėžiama, kad atsakovui be UAB „VICI Investments“ pagalbos būtų buvę sunku atkurti nuosavybės teises į likusius žemės sklypus. Būsimo pardavėjo 2017 m. gruodžio 14 d. rašte UAB „VICI Investments“ dėl preliminariosios sutarties vykdymo daroma prielaida, kad nuosavybės teisės į papildomą žemės sklypą Ežero g. 21 buvo atkurtos (suformuotas žemės sklypas) tik todėl, kad jo įsigijimu buvo suinteresuota UAB „VICI Investments“: nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pretendentui apie šį sklypą žinoma nebuvo, o UAB „VICI Investments“, kaip nurodo pretendentas, ši aplinkybė jau buvo žinoma, kad dar yra dalis valstybės išperkamai nepriskirtos žemės (Ežero g. 21, 0,416 ha).
Pretendentas taip pat nurodo, kad UAB „VICI Investments“ akcininkas yra miesto meras ir kurio interesas nuosavybės teisių atkūrimo procese lėmė, kad per trumpą laiką buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, kurių priėmimą kompetentingos institucijos vilkino eilę metų93 . Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad galimai Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimai dėl laisvų sklypų pažymėjimo, planų rengimo bei tvirtinimo Ežero g. 13, 15, 19 ir 21 buvo priimami aktyviai dalyvaujant UAB „VICI investments“, planavusiai įsigyti šiuos sklypus, nes UAB „VICI Investments“ vadovas patvirtino, kad „dėjo pastangas ir savo ruožtu ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovui būtų kiek galima greičiau atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę 12 sklypo ribose, išskyrus pusiasalio žemę“. 2019 m. rugpjūčio 7 d. posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė nutraukti tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Kauno miesto savivaldybės Vičiūnų vandenvietės pirmos sanitarinės apsaugos zonos koregavimu nesant pakankamo faktinio pagrindo, jog minėtieji savivaldybės tarybos sprendimai dėl Vičiūnų vandenvietės pirmos sanitarinės apsaugos zonos koregavimo gali akivaizdžiai ir tiesiogiai paveikti Visvaldo Matijošaičio ir jo sūnaus turtinius interesus94. Tačiau pažymėtina, kad priėmus minėtus sprendimus95, Kauno miesto savivaldybė suformavo žemės sklypus nuosavybės teisių grąžinimui, o buvusiems savininkams atkūrus nuosavybės teises šiuos sklypus įsigijo Visvaldui Matijošaičiui artimi asmenys.
Pvz., paminėtinas pavyzdys apie preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų formavimą prie Žemaičių pl. 23, 25, kuriuos 2021 ir 2022 metais įsigijo Šarūnas Matijošaitis ir jam artimas asmuo.
Kauno miesto savivaldybės administracija dar 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 70-2-3014 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ pateikė teritorijos iki 1940 m. buvusio Linkuvos kaimo ribose nagrinėjimo schemas. Schemoje Nr. 1 pažymėtas preliminariai laisvas sklypas Žemaičių pl. 29 ir pranešta, kad daugiau preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio Linkuvos kaimo ribose (Šilainių seniūnijos teritorija) šiuo metu nėra.
Tačiau 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. 70-2-335 informuojama apie nustatytus preliminariai laisvus (neužstatytus) žemės sklypus prie Žemaičių pl. 23, 25.
Fragmentiškas teritorijų planavimas gali sąlygoti situacijas, kai „reikiami“ žemės sklypai
formuojami tada, kai yra pasiekiamas susitarimas dėl jų įsigijimo64. Toliau pateikiame pavyzdžius,
kokie veiksmai buvo atlikti su nuo 2020 m. suformuotais ir grąžintais sklypais buvusio Linkuvos
rėžinio kaimo teritorijoje:
STT nurodė, kad Kauno miesto savivaldybėje nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros (kritinė antikorupcinė pastaba). Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai iki nacionalizacijos asmenų turėta žemė šiuo metu yra užimta, nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimas grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę negalimas, atkūrimas vykdomas kitais būdais.
Laisvos (neužstatytos) žemės nustatymas yra savivaldybių administracijų kompetencija.
Svarbu, kad laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo procedūros būtų aiškios ir skaidrios.
Pagal nurodytus Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių aprašymus, savivaldybės teritorijoje esančios preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus nustato Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Urbanistikos poskyrio vedėjas ir Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Urbanistikos poskyrio vyriausiasis specialistas.
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjui (vyriausiajam architektui) pavesta organizuoti Kauno mieste esančios preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės schemų rengimą. Pagal minėtus dokumentus bei darbo praktiką, raštus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės pasirašydavo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas ar jo pareigas laikinai einantis asmuo.
Susitikimo metu paaiškinta, kad informacija apie preliminariai laisvus (neužstatytus) žemės sklypus teikiama Komisijai urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti susipažinti tais atvejais, kai planuojami formuoti ar suplanuoti žemės sklypai gali turėti įtakos esamai ar planuojamai miesto infrastruktūrai, gatvėms, įvažoms, miesto želdynams, konteinerių vietoms, dviračių takams ir kt.
Minėtų klausimų aptarimas Komisijoje nėra protokoluojamas ar kitaip oficialiai fiksuojamas, komisijos narių nuomonė ir pastabos yra išklausomos, o galutinį sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius.
Teisinis reglamentavimas ir darbo praktika, kai raštus NŽT Kauno miesto skyriui dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės pasirašydavo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas, nesuderinęs su kitais Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais (darbuotojais) yra ydingi antikorupciniu požiūriu, nes klausimo srendimas paliktas vienam žmogui.
Iš esmės vienasmenių sprendimų dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės priėmimo procedūra vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.
