STT šefas melavo, kad sunaikino visą apie Gitaną Nausėdą surinktą „kompromatą” – kaip jis išvengė „baudžiako”?

Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl G.Nausėdos neskaidraus rinkimų finansavimo, kad ji sunaikino visą apie Gitano Nausėdos 2020 m. rinkimų kompanijos neskaidrų finansavimą surinktą informaciją.

Negana to, komisija konstatavo, kad STT šefas Linas Pernavas melavo komisijai. dar įdomiau sužinoti, kaip STT šefas išvengė „baudžiako”, nes už melavimą Seimo komisijoms yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

STT direktorius L. Pernavas klaidino Komisiją, 2023-12-27 rašte Nr. S-2023-5788 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodydamas „<…> Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu gautus duomenis ir nustačius, kad per KŽT laikotarpį nusikalstamos veikos požymių nustatyta nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta, jog buvo padaryti korupcinio pobūdžio drausminiai ir (ar ) tarnybiniai nusižengimai, KŽT (informacija įslaptinta) buvo baigtas. Baigus KŽT, vadovaujantis LR KŽĮ 5 straipsnio 7 dalimi, kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi buvo sunaikinta <…>“. Ši STT vadovo L. Pernavo raštu pateikta informacija prieštaravo buvusio STT vadovo Ž. Bartkaus liudijimui Komisijoje. Jis paaiškino Komisijai, kad kol jis ėjo vadovo pareigas, kriminalinės žvalgybos medžiaga, susijusi su pranešėjo T. Gailiaus pateikta informacija NSGK, nebuvo naikinama, įvertinus šios informacijos galimą tolesnę reikšmę.

Komisija konstatuoja, kad STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas Komisijai pateikti STT kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, tokiu būdu iš esmės apsunkino Komisijos darbą, jai atsakant į Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarime Nr. XIV-2215 suformuluotus klausimus, ir pažeidė Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisę susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti. Jeigu žinios sudaro valstybės paslaptį, jos komisijai turi būti pateiktos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.
9.4. STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas Komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, inter alia sudaryti tam skirtus parlamento struktūrinius padalinius ir jiems pavesti atlikti atitinkamą tyrimą. Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo – Tautos atstovybės – funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui, jo veiksmai vertintini kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo. Tokiu būdu buvo bandoma paneigti Parlamento įgaliojimus, kurie kyla iš pačios parlamentinės demokratijos esmės, yra parlamentarizmo savastis (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimas).

Kaip žinia, VSD vadovo pavaduotojas, komisijos įvardijamas kaip pranešėjas Tomas Gailius 2019-04-25 kreipimesi į NSGK pirmininką V. Baką nurodė, kad „2018-07-13 dieną VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis savo tarnybiniame kabinete man padavė du lapus su žmonių vardais ir pavardėmis. Paaiškino, kad lape, kuriame yra mažiau vardų ir pavardžių, yra vieno iš kandidato į LR Prezidentus komandos nariai, o kitame, kur daugiau vardų ir pavardžių – verslininkai, į kuriuos bus kreipiamasi dėl paramos rinkimuose. Paaiškino, kad direktoriaus nurodymu šiuos asmenis reikia patikrinti VSD duomenų bazėse ir visą surinktą informaciją aš asmeniškai pateikčiau D. Jauniškiui. Pridūrė, kad tai itin slaptas pavedimas, pasiteiravo, kas jį vykdys. Jį informavau, kad viena iš mano vadovaujamos valdybos skyriaus viršininkių. Pateiktus lapus su vardais ir pavardėmis liepė atsišviesti, o originalus grąžinti jam. Po kelių dienų aš surinktą informaciją popieriniame variante pristačiau D. Jauniškiui ir pakomentavau žodžiu. Direktorius pokalbio pabaigoje man pasakė, kad jis pateiktos informacijos pilnoje apimtyje „Jam“ nepasakos, o tik įvardins asmenis, kurie yra blogi. Pridedamos lapų su vardais ir pavardėmis kopijos“.
<…> 2018-09-25 d. dienos ryte VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis savo tarnybiniame kabinete man pasakė, kad kandidatai į LR Prezidentus nuo TS-LKD partijos Ž. Pavilionis su V. Ušacku tarpusavyje kariauja. Ir mums reikia paremti Ž. Pavilionį informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas. Savo rankose laikė lapus su kažkokiu tekstu, kurį skaitydamas komentavo, „nors jis Čia ir pats viską gerai dėlioja“. Pasakė, kad visą informaciją reikia pateikti direktoriui vėliausiai iki 15 valandos tos pačios dienos <…>
2019 sausio 22 d. man grįžus iš atostogų direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis savo darbo kabinete man papasakojo, kad mano atostogų metu mano pavaldiniams, t. y. vienam iš pavaduotojų ir vienai skyriaus viršininkei buvo duota direktoriaus užduotis surinkti informaciją apie kandidato į LR Prezidentus G. Nausėdos komandos narius. Pasakė, kad apie šią užduotį žino tik direktorius, R. Bridikis, mano du pavaldiniai, dabar ir aš. Nurodė, kad man kištis nereikia, kad tai atliks mano pavaldiniai, tik, kad aš žinočiau. Po šio pokalbio, aš pavaldinių apie tai pasiteiravau, jie man patvirtino ir pasakė, kad užduotis dalinai įvykdyta ir informacija yra pateikta R. Bridikiui ir direktoriui“.

Lietuvos Respublikos Seimo 2023-05-09 vakariniame posėdyje (posėdžio Nr. 269 stenograma) atsakydamas į klausimą „Kokia tvarka vadovaudamiesi atliekate fizinių asmenų patikrinimą, kaip registruojamas patikrinimo faktas, rezultatai, <…>?“, D. Jauniškis nurodė, kad „Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys VSD veiklą yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.

Tačiau minėti teisės aktai nesuteikia teisės, o tuo labiau pareigos VSD sekti visus asmenis, priešingai – tokią veiklą draudžia įstatymas.