Susipažinkite su britų žvalgyba susijusia įmone, kuri iškraipė informaciją apie MH17
Susipažinkite su su britų žvalgyba susijusia įmone, kuri iškraipė informaciją apie MH17
KIT KLARENBERG – 2023 M. KOVO 5 D.
Britų specialiųjų pajėgų veteranų įdarbinta „Pilgrims’ Group” tyliai formavo tarptautinį reportažą apie MH17 katastrofą, nes lydėjo žurnalistus į katastrofos vietą ir iš jos.
2022 m. lapkritį paskelbtas galutinis sprendimas įtariamų 17-ojo oro bendrovės „Malaysia Airlines” (MH17) reiso lėktuvo išpuolio kaltininkų byloje. Rusijos piliečiai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei Donbaso separatistas Leonidas Charčenka buvo nuteisti in absentia už akių dėl 283 MH17 lėktuvo keleivių ir 15 įgulos narių nužudymo. Buvo nuspręsta, kad jie organizavo raketų „žemė-oras” sistemos „Buk”, kuri, kaip pranešama, pataikė į lėktuvą, perdavimą.
Olegas Pulatovas, vienintelis kaltinamasis, kuris teismo proceso metu siekė teisinio atstovavimo, atvirkščiai, buvo išteisintas dėl visų kaltinimų, ir prokurorai šio sprendimo neskundžia.
2014 m. liepos 17 d. Malaizijos lainerį tariamai numušė raketa, žuvo visi 283 keleiviai ir 15 įgulos narių.
Kaltinamieji nuosprendžiai, kurie labai priklausė nuo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Vakarų vyriausybės finansuojamos „atvirų šaltinių” tyrimų organizacijos, žinomos kaip „Bellingcat”, pateiktos informacijos, atrodė, kad jie išteisina nusistovėjusį pasakojimą, pagal kurį kalta tik Rusija ir jos Donbaso sąjungininkės.
Tačiau, kaip paaiškės šiame tyrime, daugelį naujienų apie MH17 reportažų smarkiai įtakojo šešėlinis subjektas „Pilgrims Group”, glaudžiai susijęs su britų žvalgyba.
„Pilgrims Group”, kurioje dirba ir kuriai vadovauja britų specialiųjų pajėgų veteranai, yra privati saugumo bendrovė, teikianti elitines saugumo paslaugas Londono ambasadoms, diplomatams, šnipams ir verslo interesams užsienyje, ypač didelės rizikos aplinkoje. Ji taip pat rengia užsienio kariuomenių ir sukarintų grupuočių instruktorius, teikia apsaugą žurnalistams ir jų darbdaviams.
Būtent šiomis aplinkybėmis „Pilgrims Group” prisidėjo prie žiniasklaidos, o kartu ir prie oficialių MH17 įvykių tyrimų. Bendrovė nuo pat pirmųjų JAV organizuotos Maidano „revoliucijos” dienų 2013 m. pabaigoje veikė Kijeve ir lydėjo žurnalistus į svarbiausių Ukrainos įvykių vietas ir iš jų. Taip ji kontroliavo, ką jos prižiūrimi žurnalistai mato ir kaip jie supranta situacijas, su kuriomis susiduria.
Todėl „Pilgrims Group” atliko pagrindinį vaidmenį Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) ir Didžiosios Britanijos žvalgybai stengiantis apkaltinti Rusiją ir Donbaso separatistus dėl MH17 lėktuvo numušimo. Operacija prasidėjo, kai lėktuvo nuolaužos tebedūlėjo sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje, ir galiausiai užkirto kelią pradėti bet kokį iš tiesų nepriklausomą tyrimą.
Įtariai greitas sprendimas
Prieš „Malaysia Airlines” viešai paskelbus, kad prarado ryšį su MH17, tuometinis Ukrainos vidaus reikalų ministras Antonas Gerašenka paskelbė jo skrydžio numerį, paskirties vietą, keleivių skaičių, lėktuvo sudužimo būdą, panaudotą ginklą ir dėl katastrofos apkaltino Rusiją bei Donbaso separatistus.
Nuo to momento SBU ėmė plūsti informacinę erdvę medžiaga, įskaitant perimtus garso įrašus, kuriuose separatistai aptarinėja numuštą lėktuvą, taip pat vaizdus, kuriuos jos agentai esą rado socialinėje žiniasklaidoje ir kuriuose nurodoma, kur buvo paleista tariamai Rusijos gamybos raketa „Buk”. Vos prieš kelias dienas atsitiktinai pradėjusi veikti organizacija „Bellingcat” iš karto pasinaudojo kruopščiai surinktos informacijos srautu.
Įspūdingu greičiu JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybių finansuojama žiniasklaidos organizacija teigė tiksliai nustačiusi, kas ir kaip įvyko. Vakarų žiniasklaida, įstatymų leidėjai, žinovai ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. pradėjęs veikti MH17 tribunolas priėmė „Bellingcat” išvadas be jokios kritinės analizės.
Bet kokie MH17 lėktuvo numušimo paaiškinimai, kurie nepatvirtino oficialaus pasakojimo, arba išnyko į eterį, arba buvo pavadinti sąmokslo teorijomis ar Rusijos „dezinformacija”. Viena iš įtikinamų kontrteorijų, paaiškinančių oro katastrofą, buvo ta, kad lėktuvą kaip skydą naudojo Ukrainos naikintuvai, kad atgrasytų separatistų atakas „žemė-oras”.
Yra aiškių tokios provokacinės taktikos precedentų. Pavyzdžiui, 2018 m. Izraelio oro pajėgos apgaule privertė Sirijos priešlėktuvinę gynybą netyčia numušti Rusijos šnipinėjimo lėktuvą, panaudodamos jį kaip priedangą savo naikintuvams. Nutekintame JIT dokumente pažymima, kad Donbaso separatistai buvo įsitikinę, jog Kijevo valdžios institucijos būtent šiuo tikslu laiko atvirą Rytų Ukrainos oro erdvę, tuo metu atvirkščiai – uždarę Krymo oro erdvę.
Be to, 2014 m. birželio 18 d. paskelbtame vaizdo įraše separatistai išreiškė susirūpinimą, kad Kijevas bando išprovokuoti incidentą ore. Likus trims dienoms iki MH17 numušimo, virš Lugansko buvo numuštas Ukrainos karinis lėktuvas, gabenęs karinę įrangą ir karius į fronto liniją. Keli liudininkai paliudijo, kad danguje netoli MH17 buvo Ukrainos lėktuvų, o šiuolaikinės vietos televizijos reportažai rodo, kad netoliese buvo Ukrainos valdoma raketa „Buk”.
Tačiau JIT paprasčiausiai nenorėjo atsižvelgti į įrodymus, kurie skiriasi nuo Vakarų nusistovėjusio pasakojimo apie MH17. O vykstant teismo procesui Pulatovo gynybos komanda, nepriklausomi žurnalistai ir tyrėjai, bandantys paneigti seniai nusistovėjusį pasakojimą apie Rusijos kaltę, sulaukė piktų „Bellingcat” internetinių trolių armijos atakų.
Iš karto po MH17 lėktuvo numušimo įvykusio SBU vadovaujamo propagandinio „blitzkriego” dėka išpuoliu kaltinami separatistai ir juos rėmusi vyriausybė greitai buvo nuteisti tarptautinės nuomonės teisme. Tai gali paaiškinti, kodėl žiniasklaidos reakcija į 2022 m. lapkričio mėn. nuosprendį buvo tokia santūri. Nepaisant didžiulio ir ilgalaikio pasaulinio pasipiktinimo, kurį sukėlė MH17 katastrofa, nuosprendis beveik nebuvo užregistruotas pagrindinių žurnalistų.
Vis dėlto daugelis žurnalistų, kurie MH17 reportažus rengė iš Ukrainos, buvo atidžiai stebimi organizacijos, glaudžiai susijusios su tomis pačiomis Vakarų šalių vyriausybėmis, kurios buvo suinteresuotos dėl katastrofos nuteisti separatistus.
Britų kariuomenės veteranai vadovauja Maidano naujienų reportažams
Kadangi „Pilgrims Group” veikia daugiausia šešėlyje, Vakarų naujienų agentūros šią bendrovę mini itin retai. Tačiau įmonė yra gerai žinoma visoms didžiosioms žiniasklaidos priemonėms, o jos interneto svetainėje skelbiama, kad ji „turi daug patirties padedant saugiai ir patikimai rinkti naujienas ir kurti filmus”. Pilgrims Group” taip pat teigia, kad turi patirties užtikrinant, jog „žurnalistai ir gamybos darbuotojai galėtų saugiai ir patikimai dirbti” nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, „neišsivysčiusiose šalyse, žlungančiose valstybėse ir po katastrofų”.
Ši Didžiosios Britanijos bendrovė dėl savo veiklos 2012 m. pabaigoje pateko į laikraščių antraštes, kai ginkluoti kovotojai pagrobė šešių narių „NBC News” komandą, kuriai vadovavo tinklo vyriausiasis užsienio korespondentas Ričardas Engelis ir kurią bendrovė saugojo. R. Engelis ir jo komanda buvo išlaisvinti po penkių nelaisvėje praleistų dienų, kai automobilis, kuriuo jie buvo lydimi, buvo sustabdytas smurtaujančios ekstremistų grupuotės „Ahrar al-Sham” valdomame kontrolės punkte.
Dėl to įvyko susišaudymas, per kurį „Ahrar al-Sham” nukovė du komandą pagrobusius kovotojus. Iš pradžių Engelas teigė, kad jo pagrobėjai buvo susiję su Basharo Assado vyriausybe, o NBC užsiminė, kad „Ahrar al-Sham” išgelbėjimas buvo visiškai atsitiktinis. Vėlesni tyrimai atskleidė, kad pagrobėjai iš tiesų buvo susiję su CŽV remiama Laisvąja Sirijos armija, o patikros punktus sąmoningai įrengė „Piliečių grupė”, kuri gyrė teroristų sukarintą grupuotę už „puikų darbą”.
Kitur „Pilgrims Group” ryžtingos intervencijos sulaukė kur kas mažiau dėmesio. 2014 m. birželio 3 d. įmonė išplatino mažai pastebėtą pranešimą spaudai, kuriame didžiavosi savo, kaip „pasirinktos saugumo bendrovės”, reputacija, kurią visais Maidano „politinių neramumų” etapais rinkosi Ukrainoje veikiančios žiniasklaidos organizacijos, dirbusios su „žurnalistų komandomis visoje šalyje” svarbiausių „neramumų” metu.
Keista, kad, nepaisant to, jog jų reportažai apie šiuos įvykius, kaip manoma, buvo labai viešai platinami visame pasaulyje, „Pilgrims Group” klientai Ukrainoje, matyt, „pageidavo, kad jų pavardės nebūtų skelbiamos” dėl „jautraus jų vaidmens pobūdžio”. Nepaisant to, bendrovė gyrėsi, kad jos komandos dirbo daugelyje šalies „pagrindinių gyventojų centrų”, įskaitant Donecką, Charkovą, Kijevą, Lvovą, Odesą ir „visą Krymą”.
„Pilgrims” sugebėjo greitai reaguoti į transliuotojų prašymus, naudodamasi savo plačiais tinklais ir mobilizuodama buvusius specialiųjų tarnybų darbuotojus, kurie pradėdavo dirbti per 12 valandų nuo pirmųjų klientų prašymų (o dažnai ir gerokai greičiau). Be to, bendrovė ir toliau išlaiko aukščiausio lygio informuotumą apie besikeičiančią politinę padėtį Ukrainoje, palaikydama savo vietinių kontaktų tinklą [išskirta autoriaus] ir reguliariai atnaujindama informaciją vietoje.”
Daugiau informacijos apie „Pilgrims Group” veiklą Ukrainoje pateikiama nutekintame 2016 m. birželio mėn. užsienio reikalų ministerijos pasiūlyme rengti Sirijos sukilėlių kovotojus Jordanijoje pagal planą nuversti Sirijos vyriausybę. Įmonė buvo pagrindinė šio projekto veikėja, vykdžiusi „vienu metu visame pasaulyje vykdomas mokymo programas”, todėl išlaikė „didelį ir lankstų” darbuotojų, kurie galėjo būti paskirti į misiją, rezervą. Kaip pavyzdys, kaip greitai „Pilgrims Group” galėjo mobilizuoti savo operatyvininkus, buvo paminėtas MH17.
„Pilgrims”, kaip pasaulinė rizikos valdymo bendrovė, nuolat turi skubiai plėsti savo operatyvinę veiklą ir vykdyti paramos užduotis”, – girtasi pasiūlyme. „Pilgrims” teikė paramą daugeliui Ukrainoje veikiančių žiniasklaidos organizacijų, kurių didžiausias skaičius siekė 27 aktyvias apsaugos grupes vietoje. Kai virš Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas… „Pilgrims” per šešias valandas suformavo septynias papildomas komandas [išskirta autoriaus].”
Šį pasiūlymą Užsienio reikalų ministerijai pateikė „Adam Smith International” – britų žvalgybos išpera, turinti didelę skandalų, korupcijos ir bendradarbiavimo su džihadistų grupuotėmis istoriją. Kaip atskleidė „The Grayzone”, ši bendrovė 2019-20 finansiniais metais taip pat finansavo „Bellingcat” dešimtimis tūkstančių dolerių. Abi organizacijos atsisakė atskleisti šios sumos paskirtį.
Piligrimų grupė taip pat siūlė apsaugą Vakarų žurnalistams kitose konfliktų zonose. Vyresniojo įmonės darbuotojo ir britų armijos veterano Chriso Bradley’io „LinkedIn” profilyje kaip vienas didžiausių jo „pasiekimų” įmonėje įvardijamas darbas teikiant „saugumo rizikos valdymo paslaugas dviem apdovanojimus pelniusioms naujienų komandoms Ukrainoje (2014 m.) ir Sirijoje (2015 m.), įskaitant reportažus apie MH17”.
Turint omenyje klastingą Londono ir įvairių jo žvalgybos padalinių vaidmenį formuojant pasaulinės žiniasklaidos pranešimus apie Sirijos pilietinį karą, tokia profesinė istorija kelia nerimą keliančių klausimų dėl „Pilgrims Group” dalyvavimo darant įtaką naujienų pranešimams apie MH17.
Didžiosios Britanijos pasaulinio informacinio karo dalyvis
Po MH17 katastrofos Vakarų žurnalistai plūstelėjo į katastrofos vietą, o Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skubėjo rinkti lavonus. Tačiau surinkimo darbai buvo sustabdyti po to, kai juos apšaudė Ukrainos kariuomenė, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovams atvykus į nusikaltimo vietą, gelbėtojai iš karto išvyko. Tačiau žurnalistai, stebimi „Pilgrims Group”, liko ir tęsė reportažus.
Vėlesniais mėnesiais, kai likę kūnai pūvo saulėje, ESBO stebėtojai ir prorusiški sukilėliai dažnai palikdavo MH17 nuolaužas ilgesniam laikui be apsaugos. Tik 2014 m. lapkričio mėn. žemė buvo visiškai išvalyta. Per tą laiką mažai kas galėjo sutrukdyti piktavaliams manipuliuoti, pašalinti ar pasidėti kaltinančius įrodymus įvykio vietoje.
Kad galėtų vykdyti veiklą Ukrainoje, „Pilgrims Group” reikėjo šalies vyriausybės, taip pat vietos saugumo ir žvalgybos tarnybų pritarimo. Atsižvelgiant į tai, su kokiu įkarščiu tie patys veikėjai siekė įtvirtinti Kremliaus kaltę dėl MH17, „Pilgrims Group” darbas valdant Vakarų žurnalistų apsaugą ir keliones buvo logiška priemonė padėti šioms pastangoms, nes jos darbuotojai galėjo tiesiogine prasme žvelgti žurnalistams per petį, kol jie dirbo.
Britų šnipai mano, kad MH17 yra pagrindinė „dezinformacijos” kovos vieta
Kitas itin įdomus ir iki šiol neatskleistas MH17 kontroversijos komponentas yra slaptas Londono informacinių karių vaidmuo formuojant visuomenės požiūrį į šį įvykį. Šios operacijos prasidėjo beveik nuo pat katastrofos momento.
Nutekintose bylose, susijusiose su „Integrity Initiative”, Užsienio reikalų ministerijos juodosios propagandos padalinio, kuriame dirba britų kariuomenės ir žvalgybos veteranai, veikla, yra daugybė nuorodų į kovą su Kremliaus „naratyvais” apie MH17. Pavyzdžiui, dokumentuose vienas iš šios organizacijos darbuotojų buvo įvardytas kaip „nuolatinis komentatorius” LBC, vienos didžiausių Didžiosios Britanijos radijo stočių, kuri kas savaitę pasiekia milijonus klausytojų, studijoje įvykio naktį.
2018 m. Užsienio reikalų ministerijai pateiktose paraiškose dėl finansavimo „Integrity Initiative” siūlė organizuoti tikslines grupes su atrinktais rusų ir rusakalbių auditorijos atstovais, kurie būtų kviečiami „paneigti Vakarų atliktą pagrindinių žiniasklaidos istorijų (pvz., MH17, Litvinenka, Skripalis, dopingas) analizę” ir paaiškinti, kodėl jie palaiko „priešingus naratyvus” šiais klausimais, nukreiptus nuo Maskvos.
Šių pastangų rezultatais būtų dalijamasi su Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūromis ir iniciatyvos užsienio „klasterių” – slaptų šnipų, mokslininkų, žurnalistų, žinovų ir politikų tinklų – nariais, kurie padėtų kovoti su šiais „naratyvais” per naujienų agentūras ir socialinę žiniasklaidą. Pažymėtina, kad visi „Integrity Initiative” klasterio nariai yra oficialiai apmokyti internetinio trolinimo meno.
„Integrity Initiative” buvo viena iš keleto propagandos įmonių, kurias įsteigė šešėlinis Užsienio reikalų ministerijos padalinys, vadinamas Kovos su dezinformacija ir žiniasklaidos plėtra (CDMD). Šį padalinį prižiūri aukštas žvalgybos pareigūnas Andy Pryce’as, kuris asmeniškai „tvarko” britų žurnalistą Paulą Masoną ir, tikėtina, daugelį kitų žiniasklaidos veikėjų. Jo paskirtis – „silpninti Rusijos valstybės įtaką” buvusios Sovietų Sąjungos, Varšuvos sutarties ir Jugoslavijos šalyse.
Pagrindinė šių daugiamilijoninių pastangų dalis yra Atviros informacijos partnerystė (OIP). Nors OIP prisistatė kaip paprastų žmonių pastangos kovoti su Kremliaus „dezinformacija”, iš nutekintų su šiuo projektu susijusių bylų aiškiai matyti, kad iš tikrųjų tai yra Didžiosios Britanijos remiamas „trolių fabrikas”. Per slaptai finansuojamą „nepriklausomų” nevyriausybinių organizacijų, faktų tikrintojų, naujienų agentūrų ir piliečių žurnalistų tinklą visoje Vidurio ir Rytų Europoje ši iniciatyva užtvindo žiniasklaidos aplinką nenutrūkstamu antirusiškos propagandos srautu.
Tarp OIP steigėjų ir „partnerių” buvo „Bellingcat”. Pirmuosius trejus savo gyvavimo metus „Bellingcat” mokė dalyvaujančias organizacijas „atvirojo šaltinio tyrimų ir socialinės žiniasklaidos tyrimų”, kartu „ugdydama organizacijų, turinčių skaitmeninės kriminalistikos įgūdžių, kadrus”. Šio proceso metu ji iš Užsienio reikalų ministerijos susižėrė didžiules sumas. Partnerystės steigimo dokumentuose jos atliktas MH17 tyrimas buvo aiškiai nurodytas kaip šios veiklos atskaitos taškas.
Iš pradžių į OIP tinklą taip pat ketinta įtraukti Berlyne įsikūrusią „ne pelno siekiančią nepriklausomą naujienų redakciją” Correctiv, kuri paskelbė kelis tyrimus, kuriuose dėl MH17 kaltinama Rusija. Nors kai kurie iš šių darbų buvo apdovanoti, slaptame Užsienio reikalų ministerijos finansuotame organizacijos vertinime pripažinta, kad jos pranešimuose apie katastrofą „[trūko] nuodugnaus tyrimo ir deramo kruopštumo”. Tačiau dėl „puikios” viešosios reputacijos leidinys buvo „bene įspūdingiausias” iš visų būsimų OIP narių.
Siekdama plėtoti savo antirusiškas machinacijas, CDMD 2017 m. užsakė išsamias tikslinės auditorijos analizes apie Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Ukrainos ir Vakarų Balkanų šalių gyventojus. Didžiosios Britanijos žvalgyba nurodė, kad siekė sužinoti šių šalių piliečių „dabartinį suvokimą ir požiūrį į Rusiją”, ypač dėl Kremliaus „elgesio” su tokiais įvykiais kaip „Brexit”, Sirijos krizė ir MH17.
Tuo pat metu tokie britų atkatai kaip „Integrity Initiative” ir „Piliečių grupė” padėjo valdyti Vakarų visuomenės požiūrį į MH17 kaip platesnės darbotvarkės, kuria siekiama ugdyti visuomenės nepasitenkinimą Rusija, dalį.
Piligrimų grupė valdo žiniasklaidą, nušviečiančią Ukrainos tarpinį karą
Tie patys subjektai iki šiol formuoja Vakarų požiūrį į įvykius Ukrainoje. 2022 m. gegužės mėn. parengtame „pajėgumų pareiškime”, kuriame apibrėžiamas „Pilgrims Group” poveikis Rytų Europoje, nurodoma, kad Rusijos invazija „[paskatino] sparčiai plėsti” jos operacijas Kijeve.
Pilgrims Group” suteikė „paramos tinklus, įskaitant logistiką ir įrangą, konfliktą nušviečiančioms žiniasklaidos komandoms” ir į „beveik visų pagrindinių tarptautinių naujienų organizacijų”, veikiančių šalyje, gretas įtraukė „dešimtis” „saugumo konsultantų”. Pareiškime taip pat teigiama, kad visos „Pilgrims Group” saugumo komandos Kijeve gali pasigirti Ukrainos „specialiosios policijos arba Gynybos ministerijos patirtimi”.
Ir vėl „Pilgrims Group” faktiškai tapo atsakinga už tai, kur žurnalistai gali keliauti, ką jie mato ir su kuo ima interviu konflikto metu. Tačiau net ir padėdama formuoti visuomenės požiūrį į Vakarų tarpinį karą, bendrovė sugebėjo patogiai išlikti šešėlyje.
