Svarinsko nuolatinė vieta – už grotų“!..

0

Janina Survilaitė: „Reikšmingi Dievo namų Palaimintojo Žodžiai…”

Menas pats žaviausias, pats griežčiausias, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę“… (Tomas Manas)

Žmogaus veržimosi į tikėjimo tiesos  gėrį mums visada liks Kunigo A. Svarinsko veikla, kuri iki šiol patvirtina, kaip ilgai  gali išsilaikyti KGB prievartos gijos ir kaip ilgai gyvoja jos propaganda. 2022 metų pabaigoje internete paskelbtas Mariaus Markucko straipsnis apie sugrįžusias N. Muravjovo ir M. Suslovo šmėklas patvirtino faktą, kad Alpėse kladžiojanti KGB šmėkla naujos emigrantės buvusios režimo komskretorės  pavidale išnykti dar nesiruošia…

… Kiekvienas prisimena, kaip A. Svarinsko veikla Viduklėje pjovė gerkles rajono komunistams. Sovietinis saugumas galėjo pakęsti domėjimąsi etnika, tačiau tautiniai dalykai, plius krikščionybė, jiems buvo baisiau už sprogstamąjį ginklą.

– Svarinsko nuolatinė vieta – už grotų“!.. –  po dešimtmečių tebegirdime sovietinio Vykdomojo komiteto pirmininko komunisto Zigmo Butkaus balsą.

Buvo aišku, kad visi rajono lituanistai – privalėsime vykti į Viduklės Bažnyčią kvalifikuotai užrašinėti kunigo Svarinsko pamokslus – KGB sudarinėja Kunigui naują bylą!

„Saugumo kadrui” prireikė ir manęs – juk režimo nekenčiamą, nacionalistų dinastijos įpėdinę, įbauginti visada nesunku.

Sutikau, nes geriau eisiu aš, negu kita „Svarinsko pamokslų rašytoja”.

Išgirsti teisingą Dievo žodį sovietų kankinio pamoksle man buvo likimo dovana, o ypač po paskutinių Svarinsko žodžių, pasakytų Raseinių komunistams Jį tardant TSKP CK partijos komitete: „Konstitucija garantuoja sąžinės laisvę, tarybinė vyriausybė Helsinkyje pasirašė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją…“

Kunigas – Tautos Didvyris.1978 birželio 28 d. „Tiesoje“ pasirodęs straipsnis: „Šmeižikai iš sakyklos“, kaltinantis Svarinską tikrovės šmeižimu, visus tiesiog pribloškė.

… Tą sekmadienio rytą Viduklės Bažnyčia žydėjo gėlėse, o aš ėjau į Žmogaus dvasios šventovės atvertas Dievo namų duris tiems, kuriuos kankino dvasinės, prievartinio ateizmo negalės.

 …Ir neleisk mus sugundyti“,- taip išraiškingai  nuskambėjo mano lūpose ištartas paskutinis „Tėve mūsų“ maldos sakinys!.. Bažnyčia siuntė Dievo palaiminto šventumo galią, atsigauti nuo pažeminimų, atgauti krikščionišką orumą, atsikvėpti nuo skriaudų, neturint į ką atsispirti, kam pasiguosti, kur surasti tiesą ir sielos ramybę. Krikščionį lietuvį per amžius saugojo ir laimino Dievo namai, o sugebėjimą juos  išsaugoti padėjo tokie kunigai, kaip Svarinskas! 

… garsiai sugaudė  vargonai: „Pulkim ant kelių…“, užgiedojo choras, visa  Bažnyčia suklupo prieš Žmoniją Atpirkusį…

Prašykime ir mes  savo Išganytojo Dievo malonės,“ – aidėjo Kunigo balsas nuo puošnaus bažnyčios altoriaus, – „ melskimės savo Dievui, ir jis mus išgirs“.- skrido Dievo Pasiuntinio balsas. Jauna moteris, apkabinusi  šviesiaplaukį berniuką karštai meldėsi, prašė apsaugos vaikams… Susikūprinusi senutė nusibraukė riedančią  ašarą, prašydama jėgų nugalėti ligas ir nelaimes… Viską, kas vyksta bažnyčioje, pavadinau žodžiu: „Šventumas!” Šventumo sparnai nešė į Evangelijos tiesas, Šventojo Rašto gelmes, Dievo Žodžio nemirtingą tvarumą…

– Aukščiausiasis mus visada supranta ir yra pasiruošęs mums pagelbėti, tik mes patys turime visa širdimi, ir visa siela trokšti, – pradėjo susitikimą su parapijos katalikais Kunigas Svarinskas,- Štai vakar jaunas vaikinukas skundėsi, kad neatsispiria stikliukui, nes jo draugai jį ragina  neišgerti. Mielieji, mes visi turime vieną stebuklingą pasakymą: AŠ LIETUVIS! AŠ ESU TIKINTIS LIETUVIS, todėl man nuodėmė ir gėda gerti! Man šlykštu pavirsti į kiaulę, nes aš Žmogus. Lietuvių tauta per amžius buvo blaivi ir tikinti,- negaliu daryti jai gėdos…“

Kunigo žodžiai: buvo ne didaktiniai, ne pritempti patarimai. Tai –  širdies Žodžiai, reikalingi atsispirti nuodėmei.

Kai  vakare atsisėdau rašyti „ataskaitą KGB saugumui”, mane užvaldė Dievo galios vizija, Kunigo Svarinsko sugebėjimas siųsti  šviesos blyksnius, į žmogaus dvasinį pasaulį, gydančius sielos būklę iki lygmens, išreiškiančio šventumo išgyvenimų esmę, atsispirti nuodėmei.  Į Viduklės Dievo namus žmonės ėjo ieškoti teisingų kelių sielai, mokėsi išlaikyti savyje sveikas idėjas, vystyti žmogiškąją vidinę jų raidą, nenutolstant nuo Dievo priesakų.

Stebino Kunigo sugebėjimais užsitikrinti tarp katalikų ramybę ir bešališkumą. Kunigas  parinko emociškus faktus,  jaudinančius protą. Pabuvoję savo sielovadininko globoje, žmonės tapdavo tvirtesni  esminėmis vertybėmis, dvasiniu, pačio Dievo įkvėpimu išreikšti  religinio patyrimo tikrovę. Katalikiškoji tikėjimo  reikšmė jų  sovietizmo ligomis užsikėtusiai sielai  buvo reikalinga kaip duona ir vanduo, o nematymas  savo sielose Dievo atvaizdo – juos veda į pražūtį. Kunigas kalbėjo visiems suprantama kalba, giliai ir reikšmingai: pateikdamas iš Evangelijos, Švento Rašto įsisąmonintus dalykus nieko bendro neturinčius su TSKP Komunistų partijos suvažiavimų direktyvomis…

Tai buvo tikroji Katalikų bažnyčios misija, nes aplink žmonės girdi tik veidmainiavimą, nepagarbą ir melą.  Kunigas Svarinskas – Dievo pasiųstas žmones padaryti laimingesniais.

Visi rajono lituanistai/-ės ataskaitas apie Svarinsko pamokslus  vertinome ir aprašėme panašiai, tačiau nė vieno mūsų KGB netardė ir nesodino į psichiatrinę ar į kalėjimą. Įdomu kodėl?

…1983 m. gegužės 6 d. 15 val. Kunigui A. Svarinskui buvo perskaitytas nuosprendis, kad kun. A. Svarinskas nuteistas 7 metus griežto režimo lagerio ir 3 metus tremties. Tuo pat metu salėje buvo areštuotas kunigas S. Tamkevičius, Kybartų klebonas, LKB Kronikos redaktorius.

Baigimąjame savo žodyje Kunigas Svarinskas kalbėjo:

“Daugiau nereikės manęs teisti, liksiu skolingas, nes nesitikiu atsėdėti viso bausmės laiko. Bijote manęs? Negi aš tuščiomis rankomis  (atėmėte iš mano rankų net rožančių !) sunaikinsiu jūsų galingus tankus? Aš nuo vasario 26 d. sėdžiu uždarytas, o žmonės, matydami mano tiesą renkasi gatvėje, iš kurios gaudomi ir vežami toli į miškus, jokio draugo ar pažįstamo salėje nematau.“

Ar šiandien galime švęsti Pergalę? 

Kiekvienai pasaulio  tautai būtina, kad ją maitintų amžinosios vertybės ir aukšta moralinė misija, nulemta tautos kilmės ir jos ilgaamžiškų kančių istorijos.

Tačiau, įdomiausia, kad  21amž. antrame dešimtmetyje lietuvių karo pabėgėlių teisiškai 1952-02-17d. įkurtoje ŠLB-nėje pasirodė Muravjovo – Suslovo Šmėkla – aukštame PLB-nės valdyos  kultūros komisijos pirmininkės buvusios  režimo komjaunimo sekretorės J. Jablonskytės-Caspersen pavidale… Jos tikslas – pažeminti ir nuskandinti  užribyje pasaulio lietuvių IŠEIVIJOS patriotiškąjį elitą, ir jos kovų įdirbį, 50 metų besipriešinusį okupacijai.

J. Caspersen, visa širdimi nekęsdama Lietuvos Laisvės kovotojų šeimose gimusių, keršydama man, kaip knygų apie išeivijos veiklą autorei, begėdiškame straipsnyje,(tiesos.lt.) išdėstė savo įgimtą stribišką  nuostatą: rašytoja J. Survilaitė biografinėje apybraižoje „Likimo užkodavimas”(2015m, LRS leidykla) rašo, talkino KGB, todėl prašo atimti iš J. Survilaitės visus atgimusios Lietuvos apdovanojimus… Sena patarlė: „Kuo pats kvepia – tuo kitus tepa… Ar ne pati  Caspersen didžiuodamasi savo  stribu seneliu Juozapu Jablonskiu, su stribų gauja Mažeikių rajone naktimis trėmusiu į Sibirą geriausius Lietuvos ūkininkus, o dienomis kūrusiu kolchozus, pasakoja savo biografijoje („Alpių lietuviai”, psl.145-149.)

Mano užklausimas LR VSD-tui, kad patikrintų, kas per asmenybė yra p.Jūratė Jalonskytė-Caspersen, kokios organizacijos ir kokiam tikslui ji 1993 metais buvo pasiųsta į Šveicarijos konfederaciją inegruotis Pasulio  lietuvių bendruomenėje – laukiame visi atsakymo iki šiol…

Propagandinė komjaunimo sekretorės veikla PLB-nėje verčia įsiklausyti  į tuos, kurie pagal prof. R. Čepaitienės mintis, iki šiol klastoja  Lietuvos  istorinį paveldą: 

Tai iš tiesų atvedė (…) prie socialinio darvinizmo įsigalėjimo, ja načalnik ty durak“ sistemos įtvirtinimo, šiandien jau pūliuojančio visapersmelkiančio mobingo metastazėmis. Išliko, įsitvirtino ir suklestėjo stipriausieji, dažniausiai susibūrę į klanus ir gaujas“.

Ar ilgai šie begėdiški klanai ir gaujos įsikėlusios buvusius  režimo propagandistus į aukščiausius valstybės valdymo postus tyčiosis iš  mūsų visų iškovotos Laisvės?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias