Teisėja Balkaitienė atleido prokurorus nuo pareigos tirti sunkius nusikaltimus

Aurimas Drižius

Trumpai istorija tokia – kreipiausi skundu į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, nurodžiau organizuotą nusikalstamą grupuotę teismų ir prokuratūros sistemoje, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

Nurodžiau, kad jau 15 metų esu persekiojamas šios teisėjų ir prokurorų gaujos už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teismams paskelbus ją kriminaliniu nusikaltimu.

Teismai drąsiai taiko cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Mano skundas mėnesį pragulėjo taip vadinamojoje prokuratūroje, arba nukeliavo į jos šiukšlyną. Jokio atsakymo ar reakcijos negavau.

Tada kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, paprašiau, kad teismas įpareigotų prokuratūrą vykdyti savo funkcijas ir pareigas.

Mat BPK 168 str. aiškiai nurodo, kad prokuroras, gavęs skundą, turi pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per ne daugiau kaip dešimt dienų.

Įstatymas nenumato, kad gavęs skundą apie nusikaltimą, prokuroras jį paleistų į unitazą arba į „spamą” savo kompiuteryje.

Ir kad jūs sau galvojate – tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Balkaitienė (nuotr. viršuje su savo patrone) man nutartimi išaiškino, kad „vsio zakoono”, ir kad prokuroras visiškai teisėtai nieko nedarė.

O aš galėčiau skųsti prokuroro nutarimą, jeigu toks būtų.

Kadangi prokurorai nieko nepadarė, nepriėmė jokio „procesinio dokumento”, tai ir nėra ko skųsti.

„Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundo teismui pateikimo metu nebuvo skundo nagrinėjimo dalyko, todėl pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu”, – taip išaiškino daug metų teisės mokslus krimtusi moteriškė.

Toks išaiškinimas puikiai tinka dabartinei „teisinei sistemai” – bet koks skundas prokurorams dėl nusikaltimų keliauja tiesiai į „spamą”, o teismas išaiškina, kad nėra ko skųstis dėl tokios praktikos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Balkaitienė nusprendė, kad nereaguoti į skundus dėl nusikaltimų yra tinkama prokuratūros darbo forma, ir kad neva galima skųsti tik prokurorų veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, o jeigu toks tyrimas nepradėtas ir apskritai skundas ignoruotas ir išmestas į šiukšlių dėžę, tai yra tinkama prokuratūros darbo forma.
Su tokia teisėjos Balkaitienės nuomone niekaip negalima sutikti.
BPK 168 str. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai nurodo:

1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
   Kaip matyti iš mano pareiškimo, skundas prokuratūrai buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 11 d. , ir prokuratūra privalėjo ne vėliau kaip per dešimt dienų priimti dėl jo nutartį BPK numatyta tvarka.
   Tačiau prokuratūra nieko nepadarė, nepajudino nė piršto, o teisėja Balkaitienė nustatė, kad nieko neveikimas yra tinkamas veiksmas.
   Teisėja mano, kad jeigu prokuratūra nieko nepadarė, tai nėra ko skųsti (BPK 63 ir 64 straipsniai) arba kai motyvuotu nutarimu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis).
   Jeigu prokuratūra niekaip nereagavo į skundą, nors įstatymas ją įpareigoja tirti nusikaltimus (BPK 2 str.) ir tai yra visuotinai pripažįstama prokuratūros pareiga, tačiau teisėja Balkaitienė ją atleido nuo šios pareigos.
   Teisėja nurodo, kad aš „pateikiau skundą dėl neegzistuojančio (numanomo) procesinio sprendimo, dėl kurio neįmanoma priimti jokio sprendimo, t. y. nei jo palikti galioti, nei pakeisti ar panaikinti. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundo teismui pateikimo metu nebuvo skundo nagrinėjimo dalyko, todėl pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu.
   Atrodo, kad teisėja Balkaitienė kaip ir prokuratūra menkai žino įstatymus.
   Kaip minėjau, BPK 168 str. numato pareigą prokuratūrai dėl gauto skundo priimti tinkamą procesinį dokumentą. O ne išmesti pareiškimą į šiukšlių dėžę.
   Keista, kad po tiek metų teismas dar nežino pagrindinių BPK normų.
   Remdamasis išdėstytu, ir BPK 168 st., prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Aurimas Drižius