Teisėja J. Kolyčienė išaiškino, kodėl nereikia ieškoti teisėjo J. Furmanavičiaus žudikų

0

Aurimas Drižius

Šita mafijinė teismų ir prokuratūros sistema nesustoja ir toliau mane juokina. Suranda bet kokių absudiškų būdų išvengti pareigos ištirti sunkius nusikaltimus.

Pvz., ištirti, kas 2009 m. nušovė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių. Jo nužudymas iki šiol neatskleistas, nors už „padėjimą” jį nužudyti visiškai nekaltas žmogus Raimundas Ivanauskas jau atsėdėjo aštuonis metus kalėjime, ir tik visai neseniai buvo paleistas.

Vienintelis R.Ivanausko kaltės įrodymas – tokio recidivisto Mindaugo Žalimo paliudjiimas, neva jis matė, kaip Ivanauskas ragino Drąsių Kedį „žudyti velnius”. Kitų įrodymų nėra, priešingai, yra jūra įrodymų, kad R.Ivanauskas nieko blogo šioje istorijoje nepadarė.

Tačiau kai aš randu įrodymus, kad pats Mindaugas Žalimas gyrėsi, kad melavo šioje byloje tam, kad išvengtų kalėjimo kitoje istorijoje, tai prokuratūra griebiasi šiaudo.

Tai yra pateikiau prokurorams teismo dokumentus, kuriuose žurnalistas V.Gaivenis (tas pats, kuris neva „atrado” M.Žalimą) teisme liudija, kad M.Žalimas tyčia melavo, susitaręs su prokurorais, kad šie mainais ištrauks jį nuo atsakomybės už tai, kad iki komos primušė vieną baltarusį, prokurorai toliau daro sunkius nusikaltimus, kad nuslėpti savo senus darbelius.

O teismai, kurių pareiga prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų, glosto nusikaltėliams galvas ir veikia kartu organizuotoje gaujoje.

Tai štai – tokia Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė (nuotr. viršuje, beje, ta pati, kuri išteisino Eligijų Masiulį ir visą liberalų gaują) savo nutartimi atleido prokuratūrą nuo pareigos surasti Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus žudikus.
Beje, tokia nutartis buvo matyt suderinta su pačia prokuratūra, kuriai ši pareiga būtų labai nemaloni – reikėtų aiškintis ir pačių prokurorų žygius organizuojant šį nužudymą.
Pagal oficialią versiją teisėją Furmanavičių 2009 m. Kauno centre viduryje baltos dienos nušovė Drąsius Kedys, padedamas nežinomo talkininko. Tą pačią dieną buvo nušauta ir su šia istorija susijusi kaunietė Violeta Naruševičienė.
Iš pradžių bandyta tuo pagalbininku padaryti neregį D.Kedžio draugą Raimundą Ivanauską, tačiau pastarasis kaip tik tuo metu buvo ligoninėje, todėl niekaip negalėjo sėdėti greta D.Kedžio. Todėl R.Ivanauskas buvo padarytas tik „padėjėju” – neva jis žodžiais „kurstė” D.Kedį žudyti.


Beje, nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad prokuratūra aktyviai dalyvavo šiuose nusikaltimuose – mat atsirado net penki liudininkai, matę patį nusikaltimą, o taip pat vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kurie įrodytų, kad nusikaltimą įvykdė joks ne D.Kedys. Būtent todėl vaizdo įrašai ir liudininkai dingo iš šios bylos.


Tačiau prokuratūra kaip visuomet labai grubiai klastojo šią bylą, todėl liko klastočių įrodymai.

Visa ši sunki nusikalstama veikla yra tęstine organizuotos nusikalstamos gaujos veikla, todėl turi būti pradėtas tyrimas ir dėl organizuotos nusikalstamos gaujos.
Visa nusikaltimų chronologija:

  1. Generalinėje prokuratūroje 2023 m. balandžio 19 d. buvo gautas Aurimo Drižiaus pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnį ir 228 straipsnį bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių vaikų prievartavimo ir žmonių nužudymo.
  2. Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, paliko jį nenagrinėtu, nes nesuprato jo tūrinio, o mano skundas neva buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais (keista, kad faktai neatitinka tikrovės).


  1. Prokuroras Savickas niekaip negalėjo vertinti šio skundo, nes skunde buvo prašoma įvertinti pačio prokuroro Savicko įtariamus nusikaltimus – jis palaikė kaltinimus tariamam Drąsiaus Kedžio draugui Raimondui Ivanauskui pagal žinomai melagingus Mindaugo Žalimo parodymus. Koks prokuroro Savicko vaidmuo, priverčiant R.Ivanauską duoti melagingus parodymus, yra neaišku, tai yra ikiteisminio tyrimo objektas, tačiau prokuroras Savickas niekaip negalėjo tirti savo pačio įtariamų nusikaltimų, nes tai draudžia BPK 58 straipsnis. Nušalinimo pagrindas : Šio Kodekso 58 str. nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu:

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

Šiuo atveju akivaizdu, kad prokuroras Savickas yra suinteresuotas, kad nebūtų ištirti jo pačio galimai nusikalstami veiksmai.

Todėl jis niekaip negalėjo spręsti klausimo dėl mano skundo, o privalėjo nuo šio tyrimo nusišalinti.
BPK 60 straipsnis. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad : Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertėjas, ekspertas ar specialistas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais.

  1. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – nutartį. Šie dokumentai pareiškėjui paskelbiami pasirašytinai.

Šiuo atveju prokurororas Savickas ne tik kad nenusišalino nuo mano skundo nagrinėjimo, tačiau neperdavė šio klausimo spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Todėl šis prokuroro Savicko „raštelis” yra neteisėtas, tuo labiau, kad jis legalizavo visus kitus sunkius nusikaltimus. Tuo labiau, kad šis prokuroro Savicko raštas yra klastotė, jame prokuroras įrašė savo žinomai melagingus ir išgalvotus teiginius, neva mano skunde nurodytos aplinkybės yra kartotinės ir nesuprantamos.

Tai melas, nes nė karto anksčiau nebuvau nurodęs mano skunde nurodytų aplinkybių: susipažinęs Vilniaus miesto apylinkės teisme su Murausko baudžiamaja byla sužinojau, kad generalinė prokuratūra sąmoningai suklastojo baudžiamąją bylą Kauno gyventojui Raimondui Ivanauskui. Paaiškėjo, kad prokuratūra nutraukė bylą M.Žalimui mainais už jo melagingus parodymus D.Kedžio ir Garliavos pedofilijos bylose.

  1. Ta aplinkybė, kad prokuratūra tyčia klastojo bylą teisėjo J.Furmanavičiaus byloje, įrodo, kad iki šiol nėra išaiškinti visų Garliavos pedofilijos byloje nužudytų žmonių žudikai. Primenu, kad nekaltas kaltas žmogus Raimondas Ivanauskas sėdėjo kalėjime jau aštuonerius metus pagal suklastotą bylą. Primenu, kad vienintelis šios bylos įrodymas yra tokio užkietėjusio nusikaltėlio Mindaugo Žalimo parodymai, kad neva Drąsius Kedys rengėsi kažką žudyti ir jam neva padėjo R.Ivanauskas.
  2. Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes.
  3. Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.
  4. Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir davė tokius parodymus :: Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums bus labai blogai“…Jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje byloje su policijos pareigūnais, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes jis į mane kai kreipėsi, tai pasakė, kad šio kreipimosi esmė tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o jam su šituo pasakojimu kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.
  5. Apačioje pateikiami V.Gaivenio parodymai teisme, kad M.Žalimas melagis:

Į teismo klausimą liudytojas Gaivenis :
-jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, jis tai yra pasakęs pats.
Į gynėjo Džiuginto Žebelio klausimu:
Murausko pasakojimas po viso to ką teko patirti ir išgirsti, aš jau žinojau kokia asmenybe yra Žalimas, kad tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melą, todėl aš logiškai mąstant turiu būti nešališkas pateikiant nuomones, aš buvau linkęs tikėti Murausku, todėl, kad aš žinojau tikrąją tiesą kitokią ir aš negaliu tikėti Žalimu. Aš tikiu Murausko istorija.

Kitaip sakant, iš Murausko bylos įrodymų sužinojau, kad prokuratūra tyčia suklastojo bylą R.Ivanauskui.

Taip prokuratūra padarė nusikaltimus pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas (1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo), dokumentų klastojimas, tarnybos pareigų neatlikimas.

  1. Skunde nurodžiau, kad prokuroras Savickas galimai pats yra prisidėjęs prie baudžiamosios bylos R.Ivanauskui klastojimo, nes atstovavo prokuratūrą šioje byloje, todėl jis niekaip negalėjo tirti skundo dėl savo pačio įtariamų nusikaltimų.

Nepaisant to, prokuroras Savickas pats ištyrė savo galimai nusikalstamą veiklą ir žinoma, kad jos nerado. Slėpdamas savo nusikaltimus, prokuroras Savickas surašė ne nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, o raštelį.

  1. Nurodžiau, kad toks prokuroro Savicko „raštelis” prieštarauja esminės BPK normoms : 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą :
  2. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
  3. Prokuroro Savicko „raštelis” dėl jo paties galimai padarytų nusikaltimų nukeliavo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio teisėja atsisakė priimti mano skundą nagrinėti.
  4. Tada šią nutartį apskundžiau Vilniaus apygardos teismui, prašiau, kad visas šis taip vadinams Vilniaus apygardos teismas nusišalintų nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ne kartą nagrinėjo R.Ivanausko skundus, ir nekaltą žmogų pasiuntė į kalėjimą aštuoniems metams.

Papildomas kaltės įrodymas – girto R.Iavnausko sapalionės apie „granatas” ir „šachido diržą”, kurį neva nešiojo D.Kedys, kurias teismas įvertino kaip įrodymus, kad R.Ivanauskas tikrai skatino D.Kedį žudyti.

Tačiau tas pats Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkas Stasys Punys) 2016 metų gegužės 27 d. visiškai išteisino buvusį policijos generalinį komisarą Visvaldą Račkauską ir jo kolegas, kurių kaltės įrodymai taip pat rėmėsi vienintelio „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymais. M.Žalimas pasakojo, kad jis prieš minėtas žudynes įspėjo policiją, kad D.Kedys rengėsi žudyti, tačiau teismas juo nepatikėjo, nes M.Žalimas jau buvo pagautas meluojantis – neva M.Žalimas turėjo 60 tūkst. dolerių ir pan.

Prašiau, kad aš šioje byloje būčiau pripažintas pranešėju. Nurodžiau, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes prieštarauja esminėms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normoms.

Nors visos šio aplinkybės yra šokiruojančios – prokuratūra klastoja bylą ir pareiškia kaltinimus nekaltam žmogui net teisėjo nužudymo byloje, tačiau tokią praktiką įvertinusi teisėja Kolyčienė atsisako vertinti tokią prokuratūros praktiką :

Nors taip vadinamui teismui pateikiau įrodymus, kad prokuratūra suklastojo įrodymus garsiojoje Garliavos pedofilijos byloje, nusikaltimais apkaltino nekaltą žmogų, remdamasi žinomai melagingais tokio bandito Mindaugo Žalimo parodymais. Šiuos parodymus M.Žalimas davė mainais už tai, kad išvengtų kalėjimo už Baltarusijos piliečio Revinsky sunkų kūno sužalojimą. Sumušęs baltarusį ir pasiuntęs jį į komą, M.Žalimas būtų ilgiems metams sėdęs į kalėjimą, nes praietyje jau sėdėjo už sunkius nusikaltimus – plėšimus.
Tačiau prokurorams krito į akis tai, kad M.Žalimas vaikščiojo į tą patį sporto klubą, kuriame sportavo ir Raimundas Ivanauskas, pažinojęs Drąsių Kedį. Po to, kai Kaune buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, prokuratūra pirmiausiai pasirūpino, kad šie nusikaltimai nebūtų išaiškinti, o paskui dėl jų apkaltino nekaltą žmogų, pasinaudoję M.Žalimo noru išvengti “kaliūzės” bet kokia kaina.
Tai yra prokuratūra pirmiausia surinko visus vaizdo įrašus iš kauno senamiesčio gatvių, kuriose įvyko nusikaltimas, o paskui apklausė ir nusikaltimo liudininkus. Keista, tačiau šių esminių įrodymų J.Furmanavičiaus byloje neliko. Vietoj to atsirado M.Žalimo “sąžiningi parodymai”.
Tų parodymų užteko, kad Raimundas Ivanauskas būtų neteisėtai kalinamas nuo 2017 m., nuteisus jį neva už tai, kad jis “padėjo” Drąsiui Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių.
Tačiau tai melas – D.Kedys nieko nenužudė, ir tuo labiau R.Ivanauskas jam niekaip negalėjo padėti, nes tą rytą, kai Kaune buvo nušautas J.Furmanavičius, R.Ivanauskui buvo atliekamos akių gydymo procedūros, ir tai patvirtino gydymo įstaiga.
Lygiai ta patį padarė ir apygardos teismo teisėja Kolyčienė. Moterėlė matyt apdairiai parašė, kad ji “nevertina” visų čia aprašytų nusikaltimų, nes suprnata, kad jų paneigti nepavyks. tačiau teisėja Kolyčienė nurodo, kad prokuratūros praktika pridengti žmonių nužudymus “rašteliais” visiškai teisėta.

Kaip klastote, piktnaudžiavimu tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimu aš vertinu ir teisėjos Kolyčienės motyvą, kodėl prokurorai gali nuslpėti sunkius nsuikaltimus : „Nors skunde akcentuota, kad prokuroras R. Savickas turėjo vadovautis ne Aprašu, į kurį atsižvelgęs surašė raštą, bet BPK 168 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, jog remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi”.
Visiškai teisingai, tačiau prokuratūra nevykdė esminio BPK straispnio”
2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
bei 168 str. str – pareiga priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą.
O teisėja Kolyčienė nurodo, kad prokuratūra jau nebetui pareigos tirti nusikaltimų, nes galito išvengti parašydama „raštelį”.
Prokuratūros darbo aprašas negali prieštarauti įstatymo arba jo išplečiamai aiškinti.
Tai nusikalstama praktika, kad paslėpti sunkius nusikaltimuss.
Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti IT dėl teisėjos Koylyčienės, prokuroro Savicko įtariamų nusikaltimų teisingumui – piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumentų klastojimo.

Priedas – minėtas Kolyčienės nutarimas

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias