Teisėja J. Kolyčienė išaiškino – žmogžudystės ir vaikų prievartavimai nuo šiol neprieštarauja LR įstatymams

0

Aurimas Drižius

Tokia sena gera mano pažįstama, nes daug kartų klastojo savo nutartis, nagrinėdama mano skundus, Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė man išaiškino, kad šaudyti žmones gatvėse ir prievartauti jų mažamečius vaikus nuo šiol demokratinėje ir teisinėje valstybėje – visiškai teisėta ir neprieštarauja LR įstatymams.

Taip vadinamui teismui pateikiau įrodymus, kad prokuratūra suklastojo įrodymus garsiojoje Garliavos pedofilijos byloje, nusikaltimais apkaltino nekaltą žmogų, remdamasi žinomai melagingais tokio bandito Mindaugo Žalimo parodymais. Šiuos parodymus M.Žalimas davė mainais už tai, kad išvengtų kalėjimo už Baltarusijos piliečio Revinsky sunkų kūno sužalojimą. Sumušęs baltarusį ir pasiuntęs jį į komą, M.Žalimas būtų ilgiems metams sėdęs į kalėjimą, nes praietyje jau sėdėjo už sunkius nusikaltimus – plėšimus.
Tačiau prokurorams krito į akis tai, kad M.Žalimas vaikščiojo į tą patį sporto klubą, kuriame sportavo ir Raimundas Ivanauskas, pažinojęs Drąsių Kedį. Po to, kai Kaune buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, prokuratūra pirmiausiai pasirūpino, kad šie nusikaltimai nebūtų išaiškinti, o paskui dėl jų apkaltino nekaltą žmogų, pasinaudoję M.Žalimo noru išvengti „kaliūzės” bet kokia kaina.
Tai yra prokuratūra pirmiausia surinko visus vaizdo įrašus iš kauno senamiesčio gatvių, kuriose įvyko nusikaltimas, o paskui apklausė ir nusikaltimo liudininkus. Keista, tačiau šių esminių įrodymų J.Furmanavičiaus byloje neliko. Vietoj to atsirado M.Žalimo „sąžiningi parodymai”.
Tų parodymų užteko, kad Raimundas Ivanauskas būtų neteisėtai kalinamas nuo 2017 m., nuteisus jį neva už tai, kad jis “padėjo” Drąsiui Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių.
Tačiau tai melas – D.Kedys nieko nenužudė, ir tuo labiau R.Ivanauskas jam niekaip negalėjo padėti, nes tą rytą, kai Kaune buvo nušautas J.Furmanavičius, R.Ivanauskui buvo atliekamos akių gydymo procedūros, ir tai patvirtino gydymo įstaiga.
Vėliau Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos ir aukščiausio teismų teisėjai ėmėsi tiesiog neįtikėtinų klastočių, kad tik pridengti savo kolegų nusikaltimus. Dar balandį kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, nurodydamas naujas aplinkybes garsiojoje Garliavos pedofilijos ir žudynių byloje.

Iš esmės gen. prokuratūra jau virtusi organizuota nusikalstama organizacija, tyčia klastojančia bylas nekaltiems žmonėms.
Pateikiau įrodymus, kad jau minėtas “liudininkas” Mindaugas Žalimas prisipažino žurnalistui V. Gaiveniui, kad duos bet kokius melagingus parodymus prieš bet ką, kad tik išvengtų kalėjimo, ir aukščiau minėtos aplinkybės įrodo, kad tai sunkūs organizuoti nusikaltimai.

Tai, kad prokuratūra tyčia suklastojo bylą R.Ivanauskui, įrodo šios aplinkybės :

Dėl baltarusio sumušimo pirmiausiai buvo apkaltintas M.Žalimas, tačiau vėliau prokuratūra padarė jį liudininku, o dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą žmogų, Remigijų Murauską. Manau, kad įvyko sandėris – prokuratūra panaikino Žalimui kaltinimui mainais už jo melą Garliavos byloje.

Tai, kad M.Žalimas melavo ir siekė išvengti kalėjimo dėl baltarusio sumušimo, tik todėl ir apkaltino R.Ivanauską, teisme paliudijo ir žurnalistas V.Gaivenis, kuris pirmas „rado” M.Žalimą ir paskelbė, kad neva žudė D.Kedys, o Ivanauskas jam padėjo.

Tačiau Murausko teisme tas pats Gaivenis jau išsižadėjo M.Žalimo, ir sakė, kad jis patologinis melagis, tyčia melavęs, kad išvengtų kalėjimo (Gaivenio parodymai Murausko byloje):

Tada kreipiausi skundu dėl generalinės prokuratūros atsisakymo tirti savo pačios padarytus sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymų dengimą ir organizavimą, baudžiamųjų bylų klastojimą ir fabrikavimą

Faktinės aplinkybės

2023-04-19 kreipiausi skundu į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau visą eilę naujų faktinių aplinkybių apie tai, kad taip vadinama prokuratūra suklastojo baudžiamąją bylą LR piliečiui Raimundui Ivanauskui, siekdama nuslėpti tikriuosius Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudikus.
Iš esmės išvardinau visas man žinomas aplinkybes apie tai, kad taip vadinama prokuratūra daug metų pridengė ir slėpė vadinamosios Garliavos pedofilijos bylos įtariamuosius, vietoj jų apkaltindama ir nuteisdama visiškai nekaltus ir su tais nusikaltimais nesusijusius žmones.

Savo pareiškime dėl sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių prievartavimo, dokumento klastojimo ir kitų labai sunkių nusikaltimų – dengimo nurodžiau:
Kalėjime iki šiol laikomas Kauno gyventojas Raimundas Ivanauskas, nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, kad neva padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones – tai yra Joną Furmanavičių, V.Naruševičienę. Primenu, kad šioje Garliavos pedofilijos byloje iki šiol yra neišaiškintos ne tik šie nužudymai, tačiau ir kitų žmonių nužudymai – Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų. Iki šiol yra neišaiškinti ir kiti nusikaltimai – mažamečių mergaičių – prievartavimai.
Visos šios aplinkybės man tapo žinomos po to, kai susipažinau su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėta Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013).
Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.
Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
Auka atpažino M.Žalimą (Nr. 3), tačiau prokurorai apkaltino visai kitą žmogų:

Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.
Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.

Virginijus Gaivenis visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”: „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs j tokią situaciją daug faktų, dar pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to, kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą”.
Toliau pateikiami V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – recidyvistas Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sukonstravo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną ir tuo metu, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”. Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.

Generalinės prokuratūros „pareigūnai” toliau daro nusikaltimus

Gavę mano įrodymus, taip vadinamus prokuratūros prokurorai surašė „raštelį”, kad šių savo nusikaltimų jie netirs.

Nors BPK aiškiai sako, kad gavę pranešimą apie nusikaltimą, prokurorai privalo surašyti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą, ir savo sprendimą pagrįsti.

Toks įstatymas, tačiau prokurorai atrašo, kad jie turi savo „darbo aprašą”, kuris kategoriškai priešatrauja įstatymui, ir kuris nurodo, kad sunkius nusikaltimus prokuorai gali nuslėpti ir neskundžiamais rašteliais.

Tokį raštelį man parašė prokuroras Savickas, ir Vilniaus apylinkės teismo teisėja patvirtino, kad tokia praktika – žmonių nužudymus pridengti neskundžiamais „rašteliais” – yra visiškai legali.

Lygiai ta patį padarė ir apygardos teismo teisėja Kolyčienė. Moterėlė matyt apdairiai parašė, kad ji „nevertina” visų čia aprašytų nusikaltimų, nes suprnata, kad jų paneigti nepavyks. tačiau teisėja Kolyčienė nurodo, kad prokuratūros praktika pridengti žmonių nužudymus „rašteliais” visiškai teisėta.

Kartojų, „rašteliai” yra sunkūs nusikaltimai, nes prokurorus surašyti „nutartis” įpareigoja įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias