Teisėja L. Šiškienė uždraudė skaitytojams prenumeruoti „Laisvą laikraštį”

Civilinė byla Nr. e2-20244-964/2024

Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Ieškovas UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui” vadovas Aurimas Drižius, savaitraščio „Laisvas laikraštis” leidėjas
2024-08-18

Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė (nuotr. viršuje viduryje) rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos paštas“ dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Tokia nutartis yra neteisėta ir naikintina, tolesnė laisvos spaudos naikinimo, kurią teismų rankomis vykdo dabartinė premjerė Šimonytė, pasėkmė.

Todėl prašau panaikinti šią nutartį kaip neteisėtą dėl tokių motyvų:

Kreipiausi į taip vadinamą Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio teisėjai jau 15 metų vykdo sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu – įvedą cenzūrą, kurią tiesiogiai draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas ir persekioja mane kaip kriminalinį nusikaltėlį, paskelbę, kad žurnalistika yra sunki nusikalstama veikla. Šis „teismas” jau 15 kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, kiekvieną kartą suklastojęs nutartis, įrašęs ten melą.
Todėl net savo ieškinyje šiam taip vadinamam teismui nurodžiau, kad teikiamas papildytas ieškinys, kuris vis tiek nebus priimtas, nes jį teikia „Laisvo laikraščio”, kurį jau 15 metų persekioja mafijinė teisėsauga, leidėjas Aurimas Drižius.
Pripratau, kad visi mano ieškiniai yra atmetami, nes keliu grėsmę šiai mafijinei teisėsaugai.
Tačiau teismui teikiu papildytą ieškinį, nes teismas nesupranta, kas yra laisvos spaudos diskriminacija.
Ieškinyjė nurodžiau, kad ieškovas UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui”, kuri jau daug metų leidžia savaitraštį „Laisvas laikraštis” daugiau nei 15 metų bendradarbiavo su spaudos platinimo ir prenumeratos monopolininku „Lietuvos paštu”, priimant leidinio prenumeratą iš skaitytojų, o taip pat pristatant leidinį prenumeratoriams.
Atkreipiame teismo dėmesį, kad AB ‘Lietuvos paštas” yra spaudos platinimo ir pristatymo monopolininkas Lietuvoje, valstybė visiškai kontroliuoja šią įmonę, taigi „Lietuvos paštas” yra tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos vyriausybei ir premjerei Šimonytei.
Nepaisant to, kad ieškovas su atsakovo bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, ir niekada nebuvo iškilusios bėdos su prenumeratos sutartimis, tačiau 2023 m. pabaigoje atsakovas atsisakė sudaryti su ieškovo prenumeratos platinimo sutartį.
Nors prenumeratos sutartys būna sudaromos kiekvienų metų pabaigoje, tačiau 2023 m. pabaigoje ‘Lietuvos paštas” be jokių motyvų atsisakė sudaryti prenumeratos sutartį dėl „Laisvo laikraščio” platinimo.
Atsakovas „Lietuvos paštas” tiesiog niekaip nereagavo ir niekaip nepaaiškino, kodėl prenumeratoriai negali užsisakyti „Laisvo laikraščio” – į visus laiškus, raginimus ir telefono skambučius buvo atsakoma tyla. O „Laisvo laikraščio” prenumeratoriai, atėję į „Lietuvos pašto” skyrius užsisakyti leidinio, buvo išvaromi lauk.
Vilniaus miesto apylinkės teisėja Šiškienė nurodė, kad jai neaišku, ar atsisakymas sudaryti sutartį ir yra ieškovo suvokiamas kaip diskriminavimas, ar visgi jis diskriminavimu laiko ir kitus veiksmus. Pranešiau teismui, kad diskriminavimu laikau ne tik atsakovo atsisakymą sudaryti prenumeratos sutartis, tačiau ir jo atsisakymą sudaryti sutartį dėl leidinio pardavimo pašto skyriuose – visuose pašto skyriuose galima įsigyti visus leidinius, išskyrus mano tris išvardintus.
Kitaip sakant, teisėja Šiškienė ėmė nagrinėti bylą, dar net neišsprendusi ieškinio priėmimo, ir ieškoti bet kokių dingsčių tam, kad atsisakyti jį priimti.
Teismą informavau, kad atsakovas sutiko sudaryti sutartį dėl leidinio pristatymo mūsų
nurodytais adresais, tačiau atsisakė sudaryti sutartį dėl leidinio prenumeratos pašto skyriuose. Todėl dabartinis atsakovo grasinimas nutraukti sutartį dėl leidinio pristatymo redakcijos nurodytais adresais neturi nieko bendro su „Lietuvos pašto” atsisakymu priimti „Laisvo laikraščio” prenumeratą pašto skyriuose, kas tęsiasi jau nuo šių metų sausio 1 d.
Itin ironiška, kad teisėja Šiškienė ėmė aiškinti, kad laisvos spaudos diskriminavimas yra visiškai teisėtas. Ji nurodė, kad teisė sudaryti sutartis yra šalių valios išraiška. Šiuo atveju
teismas nurodė, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį neaišku kokiomis sąlygomis. Jis neteikia duomenų, kokią sutartį teikė atsakovui pasirašyti, kokios jos sąlygos. Informavau teismą, kad prašau sudaryti sutartį su „Lietuvos paštu” tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su kitais leidiniais, jokių išskirtinių sąlygų aš neprašau.
Tačiau atsakovas APSKRITAI atsisako priimti trijų spaudos leidinių – Respublikos, „Vakaro žinių” ir ‘Laisvo laikraščio” prenumeratą, kad mano nuomone, yra akivaizdi diskriminacija.
Tuo labiau kad „Lietuvos paštas” yra valstybinė įmonė, ir jai turi būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai.
Manau, kad aiškiai išdėsčiau, kas yra leidinio diskriminavimas – tai yra faktinis jo
uždraudimas, atsisakant prenumeratoriams jį užsisakyti pašto skyriuose, ką jie dar daug metų. Taip pat nurodau, kad reiškiu minimalų reikalavimą dėl 1 000 Eur turtinės žalos
atlyginimo, nes tai minimali žala, kurią atsakovas padarė ieškovui, tačiau dėl sunkios redakcijos finansinės padėties negalime nei samdyti advokato, nei reikalauti realios žalos atlyginimo. Nes kartu su turtine buvo padaryta didelė ir neturtinė žalą, daug prenumeratorių atsisakė prenumeratos dėl tokių dirbtinai sudaromų kliūčių.
„Lietuvos paštas” atsisakė sudaryti prenumeratos sutartis tik dėl leidinio „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”, o su visais kitais spaudos leidiniais prenumeratos sutartis buvo sudarytos ir jų skaitytojai neturi jokių bėdų įsigydami savo mėgstamus leidinius.
Manau, kad ‘Lietuvos pašto” atsisakymas sudaryti prenumeratos sutartį yra tęsinys to spaudos naikinimo kampanijos, kuri prasidėjo dar 2023 m. vasario 28 d., kai pagal kažkieno komandą imta masiškai naikinti dar likusią laisvą spaudą. Visi prekybos tinklai pagal kažkieno komandą staiga nurodė, kad nustoja prekiauti leidiniais „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”. Dėl tokio beprecedencio išpuolio prieš laisvą spaudą visi spaudos leidiniai patyrė didelių sunkumų, tačiau minėtų leidinių prekyba nesustojo, priešingai nei matyt planavo Šimonytės vyriausybė. Boikotas buvo paskelbtas dėl tariamos „dezinformacijos”, nors jokios dezinformacijos minėti leidiniai neskleidė:
https://www.vz.lt/rinkodara/medijos/2022/02/28/iki-del-dezinformacijos-atsisake-respublikos-ir-vakaroziniu
Kartu su prekybos tinklų bokiotu „Lietuvos paštas atsisakė priimti „Laisvo laikraščio” prenumeratą pašto skyriuose, o taip pat atsisakė jį platinti per pašto skyrius.
Nors visos skolos „Lietuvos paštui” už prenumeratą buvo sumokėtos 2023 m. gale, tačiau atsakovas „Lietuvos paštas” vis tiek atsisakė sudaryti „Laisvo laikraščio” prenumeratos ir platinimo sutartį, nenurodęs jokių priežasčių.
Daugiau nei tūkstantis „Laisvo laikraščio” prenumeratorių, kurie bandė užsakyti leidinį „Lietuvos pašto” skyriuose, buvo išvaryti, pasakant, kad „Laisvo laikraščio” prenumeratos paštas daugiau nepriima.
Tai, kad valstybinis monopolininkas grubiai kišosi į spaudos leidinių tūrinį, buvo aišku ir anksčiau:
Lietuvos paštas stabdo prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ 2022-02-28 19:09 diena.lt inf.
Lietuvos paštas pirmadienį pranešė stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“.
Skaityti daugiau:
https://diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/lietuvos-pastas-stabdo-prekyba-laikrasciais-respublika-ir-vakaro-zinios-1066210
Daug kartų rašiau atsakovo atstovams elektroninius laiškus, prašydamas paaiškinti, kodėl valstybinė įmonė „Lietuvos paštas” diskriminuoja atsakovą ir atsisako su juo sudaryti paslaugų sutartį. Ne kartą buvo kreiptasi į jau minėtą atsakovo atstovę Petkienę, tačiau jokio atsakymo nesulaukta:
Nors ieškovas laikėsi savo įsipareigojimų ir apmokėjo visas sąskaitas už leidinių pristatymą iki birželio vidurio, tačiau galiausiai birželio 26 d. gavome automatinį pranešimą, kad nutartis su mumis nutraukiama, nes esame „nepatikimas partneris”.
Iš esmės toks atsakovo elgesys yra itin brutalus valdiškos įmonės „Lietuvos paštas” diskriminacinis elgesys ieškovo adresu, siekianat jį ekonomiškai sužlugdyti. Iš pradžių „Lietuvos paštas” atsisakė priimti leidinio prenumeratą pašto skyriuose, o paskui nurodė, kad esame „nepatikimas partneris”.
Toks atsakovo „Lietuvos paštas” elgesys pažeidžia visą eilę Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių, o taip pat Europos reglamentą ir Laisvos spaudos aktą.
Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje nurodo, kad :
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai.
Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
Šiuo atveju atsakovas valstybinė įmonė ‘Lietuvos paštas” pažeidė minėtą įstatymo punktą, be jokio pagrindo atsisakęs priimti „Laisvo laikraščio” prenumeratą iš skaitytojų.
Be to, toks atsakovo atsisakymas priimti prenumeratą yra tiesioginis Europos reglamento, Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimas, nes atsakovas ekonominėmis priemonėmis kišosi į žiniasklaidos priemonės tūrinį, nurodydamas, kad šio leidinio negalima prenumeruoti.
Tačiau tai skaitytojų, o ne „Lietuvos pašto” reikalas pasirinkti tai, ką jie nori skaityti. Iš esmės tai yra spaudos uždraudimas, arba cenzūros įvedimas. Nes iš skaitytojų atimama teisė gauti ir įsigyti laisvą spaudą. Toks atsakovo elgesys yra ne tik kad darantys žalą tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, tačiau nelogiškas, prieštaraujantis LR Konstitucijai, Konkurencijos įstatymui ir beveik visiems Visuomenės informavimo įstatymo punktams, taip pat jau minėtam Europos reglamentui, Europos spaudos laisvės aktui.
Tai yra kordinuota ataka prieš laisvą spaudą, nes prieš nurodymą nepriimti „Laisvo laikraščio” prenumeratos kartu buvo nurodyta ir prekybos tinklams išmesti iš „Maxima”, Iki” ir Norfos” prekybos tinklo ne tik savaitraštį „Laisvas laikraštis”, tačiau ir kitus leidinius : „Respubliką” ir ‘Vakaro žinias”.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1629679/lietuvos-pastas-stabdo-prekyba-laikrasciais-respublika-ir-vakaro-zinios
Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas valstybė atsako už tai, kad būtų išsaugotas „visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija“, o atsakovo „Lietuvos pašto” atsisakymą teikti prenumeratos paslaugas ieškovui yra tiesioginis žingsnis sukuriant dominavimo padėtį minėtoje rinkoje.
Šiuo atveju valstybinės įmonės vadovų sprendimas sunaikinti tris spaudos leidinius, nenurodant jokių priežasčių, yra esminis Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimas.
Kaip žinia, ES priimti teisės aktai, tarp jų ir Europos Parlamento priimti teisės aktai turi viršenybę prieš šalių narių laisvės aktus.
Europos parlamento priėmtas Europos žiniasklaidos laisvės aktas (kopija pridedama) iš naujo apibrėžia su ES Taryba jau suderintas taisykles, kurios įpareigoja ES valstybes saugoti žiniasklaidą nuo bandymo daryti jai įtaką politinėmis ar ekonominėmis priemonėmis. Aktu draudžiama kištis į redakcinius sprendimus, sekti žurnalistus ar spausti juos atskleisti savo informacijos šaltinius. Kaip žinia, Europos Parlamento sprendimai yra privalomi visose ES valstybėse narėse.
https://www.europarl.europa.eu/news/lt/agenda/briefing/2024-03-11/2/ep-balsuos-del-daugiau-ziniasklaidos-laisves-ir-apsaugos-zurnalistams
Šioje byloje atsakovas tiesiogiai įsikišo į spaudos darbą dėl jos skelbiamo tūrinio, kitaip sakant, atsakovas tiesiogiai darė įtaką ieškovui ekonominėmis priemonėmis, uždrausdamas teikti prenumeratos paslaugas spaudos leidiniui „Laisvas laikraštis”, ir taip tiesiogiai kišosi į redakcijos redakcinius sprendimus, versdamas pakeisti leidinio tūrinį.
Tai neabejotinas Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimas.
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1083 (kopija pridedama), kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos žiniasklaidos laisvės aktas

Europos Vadovų taryba apie žiniasklaidos laisvę yra taip pasisakiusi:
https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/media-freedom-eu/
Žiniasklaidos laisvė ES
Kadangi daugelyje pasaulio šalių laisva žiniasklaida susiduria su iššūkiais, naujais pasiūlymais siekiama labiau sustiprinti žiniasklaidos laisvę ES.
Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra ypač svarbi demokratijos ir ES piliečių pagrindinių teisių dalis. Tikra demokratija neįmanoma be laisvos žiniasklaidos, prižiūrinčios esančiuosius valdžioje. Žiniasklaida yra vienas pagrindinių stabdžių ir atsvarų sistemos, kuria grindžiamas demokratinis valdymas, ramsčių. Todėl nukrypimas į autoritarinį valdymą dažnai prasideda nuo to, kad užsimojama prieš nepriklausomą žiniasklaidą. Per pastaruosius keletą dešimtmečių ne viena pasaulio valstybė žengė šiuo keliu, naudodama prievartą, o dažnai ir smurtą, žiniasklaidos priemonėms ir pavieniams žurnalistams persekioti.

Remiantis išdėstytu, teismo prašėme pripažinti atsakovo veiksmus atsisakant pasirašyti leidinio prenumeratos sutartį, atsisakant priimti leidinio prenumeratą ir jį platinti neteisėtais, pažeidžiančiais Europos reglamentą, Europos žiniasklaidos laisvės aktą, Visuomenės informavimo įstatymą ir daugelį kitų teisės aktų.

Kartu prašėme taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį dėl leidinio prenumeratos ir platinimo.

Teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad „ieškinyje nurodomos aplinkybės išliko neaiškios ir prieštaringos: ieškovas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl prenumeratos apdorojimo sutarties, tačiau jokio atsakymo negavo, o kitoje pastraipoje rašo, kad AB „Lietuvos paštas“ sutiko pasirašyti sutartį „dėl leidinio platinimo mūsų nurodytais adresais“ (taip vadinamą prenumeratos apdorojimo sutartį). Ieškovas taip ir nenurodė, kada ir su kokiu pasiūlymu kreipėsi į atsakovą dėl kokios konkrečiai sutarties sudarymo bei kas tai pagrindžia.
Tai netiesa, nes teismui buvo pateikti visi elektroniniai laiškai, kurie buvo siųsti ‘Lietuvos paštui”, ir jokio atsakymo į šiuos laiškus nebuvo gauta, atsakovas, kaip jau minėta, tiesiog juos ignoravo.
Melas yra ir teisėjos Šiškinos išaiškinimai dėl žyminio mokesčio.
Pvz., teisėja Šiškina rugpjūčio 1 d. nutartyje nurodė, kad „kaip teisingai nurodė ieškovas, už ieškinio turtinį reikalavimą (dėl 1000 Eur žalos priteisimo) – mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 55 Eur (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis)”.

Tačiau rugpjūčio 13 d. nutartyje ta pati teisėja Šiškina aiškina jau visai kitaip : „Ieškovas taip ir nenurodė, kaip apskaičiavo 1 000 Eur neturtinę žalą, taip pat jis nesumokėjo žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas išskyrė du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus (dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį). Už kiekvieną neturtinį reikalavimą mokamas 110 Eur žyminis mokestis. Taigi jei ieškovas palieka du neturtinius reikalavimus, jis turėjo sumokėti 220 Eur žyminį mokestį. Nors nutartyje aptartas reikalavimų pobūdis ir išaiškinta, kiek žyminio mokesčio reikia papildomai sumokėti, ieškovas, neskundęs nutarties dalies dėl žyminio, jo vis vien nesumokėjo”.

Teisėja Šiškina išaiškino, kad „atsižvelgiant į tai, kaip ieškovas tikslins neturtinius ieškinio
reikalavimus (tai aptarta nurodant neturtinių reikalavimų trūkumus), jis atitinkamai turės
papildomai sumokėti 220 Eur (2 x 110 Eur) ar 110 Eur žyminio mokesčio.

Savo papildytame skunde nurodžiau, kad nelabai suprantu, apie kokius, apie kokius neturtinius ieškinio reikalavimo tikslinimus kalba teismas, nes kaip nurodo CPK 80 str., mes sumokėjome žyminį mokęstį tiek už ieškinio turtinį reikalavimą, tiek ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Taip pat sumokėtas žyminis mokęstis prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti – viso žyminio mokesčio sumokėta 78 eurų sumai.

CPK 80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis nurodo, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:

1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų;
Remiantis žyminio mokesčio skaičiuokle, suskaičiavome, kad už šį ieškinį turime mokėti 23 eurus žyminio mokesčio:

https://www.infolex.lt/teise/Default.aspx?Id=32#rez

Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėtas dar 55 eurų mokestįs.

Tačiau apylinkės teismas nurodė, kad „už kiekvieną neturtinį reikalavimą mokamas 110 Eur žyminis mokestis”.
Tačiau jau minėtas CPK 80 str. tokio reikalavimo nenumato ir neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas taip nusprendė, nes jis nenurodė tokio reikalavimo teisinio pagrindo.

siskos Parsisiųsti

Remdamasis išdėstytu, ir CPK 80 str., prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį

Aurimas Drižius