Teisėja Miglė Suchankienė nurodė, kad žmonių nužudymas ir vaikų prievartavimas neprieštarauja LR įstatymams

0

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti mano skundą dėl gen. prokuratūros atsisakymo tirti sunkius nusikaltimus (žmonių nužudymus, vaikų prievartavimus, bylų fabrikavimą prokuratūroje, masinius nutarčių klastojimus teismuose).

Tokia nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl tokių motyvų:

Kreipiausi trimis skirtingais skundais į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, nurodžiau konkrečias faktines aplinkybes dėl labai sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių vaikų seksualinio prievartavimo, bylų klastojimo nekaltiems žmonėms, teisėjų masiškai vykdomą piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą.

Taip vadinamos gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas 2023-12-08 parašė „raštelį” Nr. 17.2-3281, kuriuo „ištyrė” visus tris mano pranešimus apie sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymą, sunkių nusikaltimų dengimą, klastotes, baudžiamųjų bylų klastotes, etc.
Prokuroras G.Ivanauskas šiuos tris mano pranešimus apie sunkius nusikaltimus sužymėjo numeriais AP-28961, AP-30395, AP-31301. Vietoj to, kad ištirtų šiuos pranešimus, ir kaip numato BPK, pradėtų arba atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras Ivanauskas parašė „raštelį”, kuriuo „išsprendė” visus tris skundus vienu rašteliu.

  1. Raštelyje prokuroras Ivanauskas nurodė, kad mano pranešimai apie teisėjų ir „pareigūnų” veiksmus, kurie yra man nepriimtini, pagrįsti „deklaratyviais” pareiškimais, ir kad nėra „konkrečių” duomenų apie pareigūnų padarytus sunkius nusikaltimus.
    Priminiau prokurorui, kad visuose mano skunduose yra išdėstytos konkrečios aplinkybės ir sprendimai, įrodantys, kad prokuratūra sufabrikavo bylas nekaltiems žmonėms, taip nuslėpdama sunkius nusikaltimus – nužudymus – padariusius asmenis. Taip pat buvo pateikti įrodymai apie teisėjų padarytas nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą. Suprantu, kad pačiai gen. prokuratūrai labai sunku, stačiai neįmanoma ištirti savo pačios nusikaltimus, todėl ji dės visas pastangas, kad minėti nusikaltimai nebūtų ištirti.
  2. Prokuroras Ivanauskas, užimdamas labai aukštas pareigas, pamiršo pagrindinę savo funkciją – ištirti sunkius nusikaltimus. Todėl priminiau prokurorui ir teismui, kad jo pareiga nėra pratrinti kelnes šiame poste, dengiant sunkius nusikaltimus, tačiau :
    BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
    Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
    Visuose trijuose mano skunduose buvo aprašyti konkretūs prokurorų ir teisėjų padaryti labai sunkūs nusikaltimai. Vienas jų – bylų klastojimas nekaltiems žmonėms samininga tyčia.
    Nors įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
    Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
    Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
    Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui.
  3. Šiuo atveju prokuratūra apskritai ignoravo mano pranešimus, nepajudino nė piršto, kad nusikaltimai būti ištirti. Todėl aš ir vadinu generalinę prokuratūrą taip vadinama, nes ji neatlieka nė vienos jai pavestos funkcijos. Remdamasis BPK 168 str. prašiau teismą įpareigoti taip vadinamą gen. prokuratūra tinkamai reaguoti į mano skundą – priimti nutarimus pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atskirrai dėl kiekvieno mano skundo, ir man jį persiųsti.
    BPK nustato, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 63 ir 64 straipsniai) arba kai motyvuotu nutarimu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis). BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).
    BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kuris gali būti skundžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas- ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis).
    Pažymėtina, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką ir konkretų asmenį, kad jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą, ar nurodyti kokį nutarimą priimti, tačiau, prokuroras, priimdamas sprendimus, tarp jų – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, 173 straipsniu, 440 straipsniu, prašiau teismo įpareigoti prokuratūra pateikti tinkamus procesinius dokumentus dėl kiekvieno iš mano skundo atskirtai.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Suchankienė skundžiama nutartimi man išaiškino, kad įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas – jau neveikia. Teisėja Suchankienė man nurodė, kad prokuroras Ivanauskas nebevykdo įstatyme numatytos nusikaltimų ištyrimo pareigos todėl, kad patys prokurorai susigalvojo „darbo aprašą”, kuris neva jiems tai leidžia.
    Iš esmės teisėjos Suchankienės nutartis yra dar viena iliustracija, kokioje būklėje šiuo metu yra Lietuvos teisinė sistema. Tai nusikalstamas organizuotas susivienijimas, nes kitaip jo įvardinti neįmanoma. Labai sunkūs nusikaltimai pridengiami teisėjų manipuliacijomos „nepriklausomybe”, ką bet kuris advokatas vadina teisiniu banditizmu.
    Visi mano trijose skunduose išvardinti nusikaltimai yra kraupių nusikaltimų prokuratūroje ir teismuose įrodymai, todėl akivaizdu, kad taip vadinama prokuratūra jau seniai nėra pajėgi jų ištirti, nes tektų tirti savo pačių nusikaltimus.
    Teisėja Suchankienė man nurodė, kad „vadovaujantis Aprašo 56.1 papunkčio nuostatomis, prokuroro informacinio – aiškinamojo pobūdžio atsakymas į pareiškėjo pateiktą pareiškimą yra neskundžiamas, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjai nagrinėti Aurimo Drižiaus pateiktą skundą dėl prokuroro raštiško informacinio pobūdžio atsakymo, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis, nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo”.
    Tai akivaizdi teisėjos Suchankienės klastotė, nes jau minėtas Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis kategoriškai nurodo prokuratūrai, gavus pranešimą apie nusikalstamą veiklą, priimti motyvuotą nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą.
    Bet koks prokuratūros manipuliavimas „darbo aprašu”, siekiant nuslėpti sunkius nusikaltimus, turi būti įvardintas kaip piktnaudžiavimas.
    Tačiau prokuratūros “darbo aprašas” niekaip negali prieštarauti įstatymui – Baudžiamojo proceso kodeksui. O “aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, nes leidžia prokuratūrai sunkius nusikaltimus nurašyti neištirtus, parašant “špargalkę”. Tai, kad prokuratūros “darbo aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, ir prokurorai juo naudojasi, kad galėtų išvengti savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus, padaro juos organizuotais nusikaltėliais.
    Be to, teisėja Suchankienė niekaip negalėjo nagrinėti mano skundo, kadangi jau yra nagrinėjusi vieną iš trijų skundų, kurie buvo pateikti gen. prokuratūrai. Tai yra teisėja Suchankienė jau nagrinėjo mano skundą „Dėl Dabulskytės”, dėl kurio jau anksčiau priėmė nutartį, o dabar sprendė klausimą dėl savo pačios galimai nusikalstamos veiklos.
    BPK 58 straipsnis. Nušalinimo pagrindas 1. Šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
  5. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;
    Remdamasis BPK 2 str., 64 straipsniu, 173 straipsniu, 440 straipsniu, prašau teismo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
    Taip pat prašau nuo mano skundų nagrinėjimo nusišalinti visą Vilniaus apygardos teismą, nes minėtuose trijuose skunduose keliamas klausimas dėl šio teismo teisėjų nusikalstamų veikų.

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias