Teisinėje valstybėje svarbu nuolat persekioti ir įkalinti laisvą spaudą

0

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Staknienė, man pateikė eilinę dovanėlę, ir išaiškino, kad “teisinėje” valstybėje svarbu teismams nuolat persekioti, įkalinti ir visaip kaip kitaip naikinti visus šios valdžiukės kritikus.
Suprantu, kad jau įkyrėjau savo skaitytojams, tačiau negaliu dar kartą nepriminti šios teisinės valstybės stebuklų.
Kaip žinia, Lietuvos piliečiai referendume priėmė Konstituciją, kurios vienas punktų sako “negalioja toks teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai”.
Tačiau šita teisėjų gauja, kuri kažkokiu stebuklingu būdu uzurpavo Vilniaus apylinkės, apygardos ir aukščiausiąjį teismus, mane nuo 2009 m. persekioja už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką. Ir tiesiogiai taiko cenzūrą, persekiodami laisvą spaudą.
Teisėjai rašo: “Aurimas Drižius, tęsdamas nusikalstamą veiklą, toliau rašė straipsnius….”. ir nuteisinėja mane dešimt kartų, iš pradžių baudomis, paskui lygtiniu kalėjimu ir t.t. Tada jie areštuoja mano turtą ir pasidalina kaip kažkokie plėšikai. Tada jie manęs klausia, kaip toks pažarskis – ar aš nežinau, kad Lietuva yra teisinė valstybė?
Teismas man uždraudė raršyti straipsnius apie tokį liūdno veido ekskomisarą Alvydą Sadecką ir jo įtaką teisėsaugai ir ‘Mažeikių naftos” privatizacijai. Kadangi negaliu sustoti, ir toliau rašiau apie tai, teismai mane persekiojo kaip kokį “henytę” ar “tulpinį”.
Tiesa, cenzūrą taikyti teisėjams kategoriškai draudžia ta pati Konstitucija, kurios 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad “masinės informacijos cenzūra draudžiama”. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo dar niekas neatšaukė, jie iki šiol galioja. Taip vadinamas Vilniaus apylinkės ir apygardos teismas nuo 2010 m., jau 12 (dvylika) kartų atmetė mano prašymą panaikinti cenzūrą, kiekvieną kartą suklastodamas savo nutartis, tai yra teisėjai į jas įrašė tikrovės neatitinkančius ir savo išgalvotus duomenis.
Už klastotes teks atsakyti baudžiamąja tvarka – teisėkai kažkodėl iki šiol įsitikinę, kad jie yra aukščiau įstatymų. Tikiuosi, kad toks įsitikinimas greitai išgaruos.
Pateikiau pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas prevencinis ieškinys ir atsakovams A. Drižiui, UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu.
Nuo 2009 m. jau 13-ą kartą kreipiuosi dėl cenzūros panaikinimo, kadangi nė vienas teismas nepasisakė dėl teismo įvestos cenzūros, uždraustos Konstitucijoje, todėl yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kol ši klaida nėra ištaisyta, teismai didina pareiškėjui padarytą žalą.
Pareiškėjas pareiškė nušalinimą visam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą.
Teismo pirmininkei atrodo, kad 13 metų tebesitęsiantis teisinis banditizmas ir persekiojimas už teisėtą veiklą – normali “teisinė praktika teisinėje demokratinėje respublikoje”.
Niekaip negaliu sutikti su tokia nuomone.
Teisėjas Maciejeski, beje, taip pat ne kartą suklastojęs savo nutartis, man išaiškino, kad praėjo jau penkeri metai nuo cenzūros įvedimo, todėl aš neva praleidau terminą.
Tai melas, nes kaip minėjau kreipiausi jau 13 kartų, ir visus kartus teismas legalizuodavo cenzūrą. Tai ne mano kaltė, kad visa Lietuvos teisinė sistema jau seniai virtusi organizuoti nusikalstamu susivienijimu.
Cenzūra yra A. Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino, be to teismas nevertino melagingų Sadecko parodymų, kad jis niekaip nesusijęs su “Mažeikių naftos” privatizavimu, nors faktiškai šiam privatizavimui Sadeckas vadovavo.
Remdamasis Konstitucijos 44 str. prašiau nustoti kompromituoti Lietuvos Respubliką ir panaikinti cenzūrą Taip pat siūlau visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, nuteisusiems mane už teisėtą veiklą, ar legalizavusiems cenzūrą, nusišalinti nuo mano skundų, ir apskritai nuo teisingumo vykdymo.

Na, ir ką gi, teisėja Staknienė man išaiškino štai ką – būtų “ekstraordinaru, jeigu visa šita mafija pasipažintų, kad jie 13 metų darė sunkius nusikaltimus”. Todėl neprisipažins.

Be to, teismas man nurodė štai ką : “Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui”.

Kitaip sakant, “teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą”, kas reiškia, kad jeigu teisėjas padarė nusikaltimą, visi kiti teisėjai “nekintamai” darys tolesnius nusikaltimus, tačiau nė vienas neprisipažins, kad suklydo. Nes tai tai būtų “teisinės valstybės” pabaiga.

Visa teisėjos Staknienės išmintis. Apie Konstitucijos reikalavaimus, kaip visuomet teisinėje valstybėe, nė žodžio. Teismas tiesiog nepastebėjo, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, ir apie tai nepasisakė nė žodžio:

Ir jūs man siūlote teisingumo ieškoti teisme?

Paguglinau, kas ta Staknienė. Žinoma, kad Grybauskaitės protežė ir jos auklėtinė. Kitokių šioje sistemoje tiesiog neliko:

:

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/02/23/news/apylinkes-teiseja-ir-buvusi-stt-darbuotoja-prezidentes-siulymu-dirbs-vilniaus-apygardos-teisme-9349068

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias