Teisėja Telksnienė nurodė, kad žmonių nužudymai ir kiti siaubingi nusikaltimai neturi būti ištirti (pildoma)

0

Nusikalstamam susivienijimui, kuris kažkodėl save vadina gen. prokuratūra
Specialiųjų tyrimų tarnybai
Pareiškėjas Aurimas Drižius

Šiandien kreipiausi į nusikalstamą susivienijimą, kuris kažkodėl pasivadinęs generaline prokuratūra, kad ši ištirtų savo pačios nusikaltimus. Puikiai žinau, kad ji to nepadarys, todėl kartu kreipiuosi ir į STT – kad ši ištirtų, kaip prokurorai pridenginėja savo nusikaltimus.

Bus gražu žiūrėti, kaip ši nusikalstama teisėjų ir prokurorų gauja suks uodegą ir bandys „išsivynioti”.

Nes nusikaltimai, kuriuos prašau ištirti, iš tikrųjų kraupūs – tai ta pati Garliavos byla ir vis dar neištirti trijų žmonių (teisėjo Jono Furmanavičiaus, Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso) nužudymai. Mat taip vadinamai prokuratūrai pateikiau įrodymus, kad visas jos darbas „tiriant” šią bylą yra klastotė.

Mat prokuratūra, norėdama nuslėpti šios bylos žudikus, pasinaudojo tokio seno bandito Mindaugo Žalimo (nuotr. viršuje Nr. 3 – jį atpažino nukentėjęs pilietis Ravinski) paslaugomis. Pastarasis buvo iki komos primušęs vieną Baltarusijos pilietį ir turint omenyje jo biografiją (kalėjimas už sunkius nusikaltimus), M.Žalimas būtų ilgiems metams sėdęs į kalėjimą. Apačioje pateikiamas teismo dokumentas apie ankstesnius”liudininko” M.Žalimo teistumus – jis buvo užkietėjęs banditas:

Tačiau M.Žalimas vienu metu vaikščiojo ir sporto klubą, kaip ir kitas kaunietis, Raimundas Ivanauskas, kuris buvo Drąsiaus Kedžio draugas. Todėl, matyt, prokuratūra pasiūlė Žalimui sandėrį – mainais už melą Garliavos byloje jis išvengs kalėjimo, o apkaltins neklatus žmones. Taip ir nutiko – M.Žalimas ėmė kurti pasakas apie tai, kad Kedys jam siūlo milijoną, apie tai, kaip jie kartu planavo „žudyti velnius”. Ir panašias nesąmones. Visa tai į eterį ištransliavo toks tariamas žurnalistas Virginiju Gaivenis. Ir ką – sandėris pavyko, M.Žalimas išvengė kalėjimo, vietoj jo prokuratūra apkaltino kitą nekaltą žmogų, tokį vilnietį Remigijų Murauską, tačiau teismas iš jos kaltinimų tik pasijukė. Teismui M.Žalimo pasakos tiko, ir R.Ivanauskas beveik aštuonis metus praleido kalėjimo. Nors nepadarė nieko neteisėto. Itin juokinga, kad žurnalistas V.Gaivenis teisme nurodė, kad jis tyčia transliavo į eterį M.Žalimo melą, žinodamas, kad M.Žalimas melagis. Tačiau teismui melagio parodymų užteko. Pateikiama Gaivenio parodymai teisme :

Dabar visi šie bylų klastotojai eina iš proto, galvodami, kaip paslėpti galus.

Todėl griebiasi stačiai neįtikėtinų klastočių ir piktadarysčių.

Viena tokių, kuri bando pridengti visus šiuos sunkius nusikaltimus, yra tokia Vilniaus apygardos teismo teisėjo Giedrė Telksnienė (nuotr. viršuje su savo patrone Grybauskaite. Beje, kaip taisyklė, visi nusikaltimus darantys teisėjai yra paskirti jos ekscelencijos D.G.)

Ji man nurodė, kad prokuratūra jau nebeturi jokios pareigos tirti sunkius nusikaltimus. Tereikia prokuratūrai parašyti „šapragalkę”, kad nusikaltimo nebuvo, ir viskas – „byla baigta”. Visų mano skunde nurodytų aplinkybių „teismas” tiesiog nevertina. Nes nenori. Nes tada reikėtų susodinti bent pusę Vilniaus apygardos teismo.

Tokia teismų praktika, kai ji legalizuoja sunkius prokurorų nusikaltimus, yra nusikalstama.

Todėl kreipiausi skundu dėl sunkių nusikaltimų – piknaudžiavimo, dokumentų klastojimo, persekiojimo už teisėtą veiklą taip vadinamoje gen. prokuratūroje, Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose

Vilniaus apygardos teismo teisėja Telsknienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 1 S-12-1058/2024, savo nutartimi nurodė, kad prokuratūra nebeturi pareigos tirti sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių prievartavimo, masinio dokumentų klastojimo teismuose ir prokuratūroje.
Tokiu būdu, priimdama minėtą nutartį teisėja Telsknienė padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo ir neatliko tarnybos pareigų. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą šios teisėjos atžvilgiu dėl minėtų nusikaltimų.
Visa teisėjų ir prokurorų nusikaltimų chronologija:

  1. 2023-12-27 kreipiausi skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti mano skundą (2023-12-20 Nr. IBPS-V-3473828-23)
    Nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti mano skundą ir jį gražino. Nurodžiau, kad tokia nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl tokių motyvų: Kreipiausi trimis skirtingais skundais į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, nurodžiau konkrečias faktines aplinkybes dėl labai sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių vaikų seksualinio prievartavimo, bylų klastojimo nekaltiems žmonėms, teisėjų masiškai vykdomą piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą.
  2. Taip vadinamos gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas 2023-12-08 parašė „raštelį” Nr. 17.2-3281, kuriuo „ištyrė” visus tris mano pranešimus apie sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymą, sunkių nusikaltimų dengimą, klastotes, baudžiamųjų bylų klastotes, etc.
    Prokuroras G.Ivanauskas šiuos tris mano pranešimus apie sunkius nusikaltimus sužymėjo numeriais AP-28961, AP-30395, AP-31301. Vieto to, kad ištirtų šiuos pranešimus, ir kaip numato BPK, pradėtų arba atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras Ivanauskas parašė „raštelį”, kuriuo „išsprendė” visus tris skundus vienu rašteliu.
  3. Raštelyje prokuroras Ivanauskas nurodė, kad mano pranešimai apie teisėjų ir „pareigūnų” veiksmus, kurie yra man nepriimtini, pagrįsti „deklaratyviais” pareiškimais, ir kad nėra „konkrečių” duomenų apie pareigūnų padarytus sunkius nusikaltimus.
    Priminiau prokurorui, kad visuose mano skunduose yra išdėstytos konkrečios aplinkybės ir sprendimai, įrodnatys, kad prokuratūra sufabrikavo bylas nekaltiems žmonėms, taip nulsėpdama sunkius nusikaltimus – nužudymus – padariusius asmenis. Taip pat buvo pateikti įrodymai apie teisėjų padarytas nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą. Suprantu, kad pačiai gen. prokuratūrai labai sunku, stačiai neįmanoma ištirti savo pačios nusikaltimus, todėl ji dės visas pastangas, kad minėti nusikaltimai nebūtų ištirti.
  4. Prokuroras Ivanauskas, užimdamas labai aukštas pareigas, pamiršo pagrindinę savo funkciją – ištirti sunkius nusikaltimus. Todėl priminiau prokurorui ir teismui, kad jo pareiga nėra pratrinti kelnes šiame poste, dengiant sunkius nusikaltimus, tačiau :
    BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
    Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
    Visuose trijuose mano skunduose buvo aprašyti konkretūs prokurorų ir teisėjų padaryti labai sunkūs nusikaltimai. Vienas jų – bylų klastojimas nekaltiems žmonėms samoninga tyčia.
    Nors įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
    Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Suchankienė skundžiama nutartimi man išaiškino, kad įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas – jau neveikia. Teisėja Suchankienė man nurodė, kad prokuroras Ivanauskas nebevykdo įstatyme numatytos nusikaltimų ištyrimo pareigos todėl, kad patys prokurorai susigalvojo „darbo aprašą”, kuris neva jiems tai leidžia.
    Iš esmės teisėjos Suchankienės nutartis yra dar viena iliustracija, kokioje būklėje šiuo metu yra Lietuvos teisinė sistema. Tai nusikalstamas organizuotas susivienijimas, nes kitaip jo įvardinti neįmanoma. Labai sunkūs nusikaltimai pridengiami teisėjų manipuliacijomos „nepriklausomybe”, ką bet kuris advokatas vadina teisiniu banditizmu.
    Visi mano trijose skunduose išvardinti nusikaltimai yra kraupių nusikaltimų prokuratūroje ir teismuose įrodymai, todėl akivaizdu, kad taip vadinama prokuratūra jau seniai nėra pajėgi jų ištirti, nes tektų tirti savo pačių nusikaltimus.
    Teisėja Suchankienė man nurodė, kad „vadovaujantis Aprašo 56.1 papunkčio nuostatomis, prokuroro informacinio – aiškinamojo pobūdžio atsakymas į pareiškėjo pateiktą pareiškimą yra neskundžiamas, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjai nagrinėti Aurimo Drižiaus pateiktą skundą dėl prokuroro raštiško informacinio pobūdžio atsakymo, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis, nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo”.
  6. Nurodžiau, kad tai akivaizdi teisėjos Suchankienės klastotė, nes jau minėtas Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis kategoriškai nurodo prokuratūrai, gavus pranešimą apie nusikalstamą veiklą, priimti motyvuotą nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą.
    Bet koks prokuratūros manipuliavimas „darbo aprašu”, siekiant nuslėpti sunkius nusikaltimus, turi būti įvardintas kaip piktnaudžiavimas.
    Nes prokuratūros “darbo aprašas” niekaip negali prieštarauti įstatymui – Baudžiamojo proceso kodeksui. O “aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, nes leidžia prokuratūrai sunkius nusikaltimus nurašyti neištirtus, parašant “špargalkę”. Tai, kad prokuratūros “darbo aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, ir prokurorai juo naudojasi, kad galėtų išvengti savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus, padaro juos organizuotais nusikaltėliais.
    Be to, nurodžiau, kad teisėja Suchankienė niekaip negalėjo nagrinėti mano skundo, kadangi jau yra nagrinėjusi vieną iš trijų skundų, kurie buvo pateikti gen. prokuratūrai. Tai yra teisėja Suchankienė jau nagrinėjo mano skundą „Dėl Dabulskytės”, dėl kurio jau anksčiau priėmė nutartį, o dabar sprendė klausimą dėl savo pačios galimai nusikalstamos veiklos.
    Nurodžiau, kad BPK 58 straipsnis. Nušalinimo pagrindas 1. Šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 2. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;
    Remdamasis BPK 2 str., 64 straipsniu, 173 straipsniu, 440 straipsniu, prašiau teismo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Taip pat prašau nuo mano skundų nagrinėjimo nusišalinti visą Vilniaus apygardos teismą, nes minėtuose trijuose skunduose keliamas klausimas dėl šio teismo teisėjų nusikalstamų veikų.
  7. Vilniaus apygardos teismo teisėja Telsknienė, išnagrinėjusi mano skundą, priėmė nutartį, kurią suklastojo, įrašiusi žimomai melagingus duomenis.
    Tai yra teisėja Telksnienė nurodė, kad ji atsisako vertinti mano skunde nurodytus faktus apie sunkių nusikaltimų. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, nes teismas ir prokuratūra turi pareigą vertinti įrodymus dėl sunkių nusikaltimų, o ne užmerkti į juos akis, ir sakyti, kad tai ne mano reikalas.
    Teisėja Telsknienė nenustatė ir jokių aplinkybių, dėl kurių teisėja Suchanskienė negalėjo nagrinėti pareiškėjo teikto skundo ir priimti skundžiamos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, nors jau yra nagrinėjusi vieną iš trijų skundų, kurie buvo pateikti generalinei prokuratūrai.

Kaip piktnaužiavimą aš vertinu ir teisėjos Telksnienės nurodymą, kad „šiuo atveju apelianto skunde nušalinimas visam Vilniaus apygardos teismui neargumentuotas. Pareiškėjo skundą nagrinėjanti teisėja nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų nusišalinti arba būti nušalinta”. Yra kaip tik priešingai – skunduose nurodytos faktinės aplinkybės apie sunkius šio teismo teisėjo nusikaltimus – bylų klastojimą, nekaltų žmonių sąmoningą nuteisimą, etz., kuriuos padarė šio vadinamo teismo teisėjai, tačiau teisėja Telsknienė nurodo, kad jos kolegos nepadarė jokių nusikaltimų, dėl kurių jai reikėtų nusišalinti.

Tai akivaizdus piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Dar akivaizdesnis piktnaudžiavimas ir pareigų neatlikimas yra teisėjos Telsknienės išaiškinimas, kad prokuratūra nebeturi pareigos tirti sunkius nusikaltimus.

Toks Telsknienės išaiškinimas tiesiogiai prieštarauja jau minėtiems BPK 2 str. ir BPK 168 str., kurie numato pareigą ištirti nusikaltimus ir dėl skundų priimti nutarimą, o ne „špargalkę”.

Be to, dėl kiekvieno mano skundo prokuratūra privalėjo priimti argumentuotą ir pagrįstą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti IT, tačiau visus tris skundus „ištyrė” viena neskundžiama „šaprgalke”.
Teisėja Telsknienė pripažino, kad „Pareiškėjas Aurimas Drižius 2023 m. lapkričio 10 d., 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškimais kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminius tyrimus skunduose nurodytiems teisėjams ir prokurorams dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas 2023 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 17.2-3281 nurodė, kad tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko 2023 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 17.2-3281 buvo atsisakyta priimti”.

Teisėja Telsknienė pripažino, kad ji yra susipažinusi su BPK, kurios 168 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.

Čia pat teisėja Telksnienė nurodo, kad prokuroras Ivanauskas gali laužyti įstaymą ir netirti sunkių nusikaltimų. Neva „vertindamas pareiškėjo pranešimų turinį, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas galėjo ir privalėjo atsižvelgti ir į Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103 (2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1-103 redakcija, toliau – ir Aprašas) nustatytą fizinių asmenų ar jų grupių, juridinių asmenų, kitų subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso (toliau – asmenys, pareiškėjas), prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarką”.
Čia pat teisėja Telsknienė išaiškino, kad neva prokurorai gali netirti sunkių nusikaltimų, remdamiesi savo „darbo aprašu”. Taip pat pakakrtoja melagingus prokuroro Ivanausko teiginius, neva mano skunde nurodyti faktai yra „kartotiniai”.
Tai akivaizdus melas ir nutarties klastojimas, nes ne dėl vieno mano skundu nurodyto nusikaltimo taip vadinama prokuratūra nėra ir nebuvo priėmusi nė vieno teisėto dokumentų, visus skundus atmetinėjo „špargalkėmis”, o ne nutarimais.

Be to, teisėja Telsknienė neturi įgaliojimo atleidinėti prokuratūros nuo jos pareigų tirti nusikaltimus ar nevykdyti įstatymų.
Melas yra ir taip vadinamos teisėjos Telsknienės nurodymas, kad „nurodyta informacija yra aiškinamojo pobūdžio ir nesukėlė jokių pasekmių pareiškėjui, todėl toks atsakymas, vadovaujantis Aprašo 56.1 papunkčiu, kad negali būti skundžiamas”.

Yra kaip tik priešingai – sunkūs nusikaltimai (žmonių nužudymai ir bylų klastojimai) liko neištirti, todėl tai sukėlė man labai sunkias pasėkmės, nes dėl šių nusikaltimų buvau nuteistas už teisėtą veiklą, teisėjams klastojant nutartis ir persekiojant mane už teisėtą veiklą.
Melas yra ir teisėjos Telsknienės išaiškinimas, kad neva „prokuroras yra nepriklausomas” ir gali nevykdyti įstatymų, remdamasis savo „darbo aprašu”.

Melas yra ir teisėjos Telksnienės išaiškinimas, kad „ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada, kad ji neturi teisės įpareigoti prokurorą priimti BPK numatytus sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios yra motyvuota ir pagrįsta”. Kaip jau minėjau, BPK aiškiai nurodo pareigą ištirti nusikaltimus ir priimti nutarimą.

Remdamasis išdėstytu, prašau taip vadinamos prokuratūros pradėti It dėl įtariamų teisėjos Telsknienės nusikaltimų – piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumento suklastojimo.
Taip pat prašau priimti nutarimus dėl kitų trijų mano skunduose išdėstytų aplinkybių dėl teisėjų nusikaltimų.
STT prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gen. prokurroro Ivanausko nusikaltimų – tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo. Taip pat prašau vertinti ir skunde minimų kitų valstybės pareigūnų veiksmųs – piktnaudžiavimą ir tarnybos pareigų neatlikimą.
Kadangi visi mano skunde minėti valstybės pareigūnai veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje, prašau pradėti IT ir dėl veikimo nusikalstamoje grupuotėje.
Priedai – mano skunde minėti trys mano skundai dėl sunkių teisėjų ir prokurorų nusikaltimų, ir skunde minima teisėjos Telsknienės nutartis

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias