Teisėjas G.Dzedulionis paaiškino nuteistajam A.Drižiui : „Nustok aštriai kritikuoti teisėsaugos institucijų darbą ir tavo situacija pasikeis“ (garso įrašas)

 3 m. ago Administrator

Aurimas Drižius

Dedu garso įrašą, kuriame vadinamas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis man skaito moralą, kad neturėčiau „kritikuoti teisėsaugos“, nes tada „mano situacija pasikeis“.

Tai, ką išdarinėja šita teisėjų gauja, jau sunkiai suvokiama – teismas, išnagrinėjęs mano pateiktus rašytinius įrodymus, savo nutartimi „nustato“, kad tokių dokumentų nėra buvę.

Nors tie dokumentai – to pačio teismo posėdžių protokolai ir vieši garso įrašai, įrodantys, kad toks A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių nafta“, ir pats jis vienasmeniškai sprendė, kam ši įmonė turi būti parduota, tačiau teismas laikosi geležinės logikos – A.Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Visi įrodymai, kurie pateikti teismui, ir įrodo priešingai, teismo atmetami, nustačius, kad jų tiesiog nebuvo.

Nors aš jau dešimt metų įrodinėju teismams, kad įrodymas yra įrodymas, negalima „nustatyti“, kad jo nebuvo, tačiau galiausiai toks Vilniaus apygardos teismo teisėjas G.Dzedulioniui neatlaiko nervai ir jis man išaiškina, kodėl aš šmeižiu A.Sadecką. Pasirodo, kad „teisėsaugos kritika“ jau pati savaime yra nusikalstama ir sunkus kriminalinis nusikaltimas.

G.Dzedulionis, 2016 m. birželio skelbdamas man nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016 dėl tariamo A.Sadecko šmeižto, man išaiškina, kodėl esu nuteistas :

„per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“.

Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį:

„Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A.Drižius buvo nuteistas bauda pagal BK str. Teisėjų kolegija nutaria : nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmesti. Norėčiau A.Drižiui paaiškinti spendimo motyvus – jus savo apeliacinį skundą motyvavote tuo, kad buvo prokurorės Kisinienės ir teisėjos Norkūnaitės nutartys, kuriuose buvo išsakyta nuomonė, kad A.Sadecko parodymai neatitinka tikrovės. Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes…čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija.

– A.Drižius : Jūs žiūrėkite įstatyme, kaip parašyta, o ne mano santykių su Sadecku. Žiūrėkite, kaip parašyta įstatyme, o jūs dabar teisinatės prieš mane, baikite tas nesąmones.

– Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiūri normaliai į tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį.

– Taigi aš suprantu, kad jūs atsiskaitote tam Sadeckui? Tai ne naujiena.

– Aš Sadecko nesu matęs akyse.

– Tai sakote, kad Sadeckas niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu? Jūs galite man įrodinėti, kad juoda yra balta, tačiau aš vis tiek matysiu, kad juoda yra juoda.

– Ponas Drižiau, aš pilnai pritariu Norkūnaitės išvadoms dėl to, bet šioje byloje šie klausimai nėra nagrinėjami.

Generalinei prokuratūrai

LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, LR prezidentui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak. 

Konstitucijos per. 23B, Vilnius

2020 m. balandžio 14 d.

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Dzedulionio, Aleno Piesliako ir Jolantos Čepukėnienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba

Minėta teisėjų kolegija mane nuteisė baudžiamojoje byloje Nr.  1A-369-365/2016 už tariamą Alvydo Sadecko šmeižtą.

Nors visi mano teiginiai, dėl kurių buvau nuteistas už tariamą šmeižtą, buvo pagrįsti dokumentais ir įrodymais, tačiau minėta kolegija atsisakė juos vertinti, o pats kolegijos pirmininkas G.Dzedulionis man žodžiu, skelbdamas nuosprendį, išaiškino, kad esu nuteistas todėl, kad kritikuoju teisėsaugą.

Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų klastojimas.

T.y. teisėjas G.Dzedulionis, atmetęs mano skundą, 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teisme man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“. Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą.

Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus.

Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei dešimt metų klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, – pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“.

 „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis. Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja. Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį: „Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes…čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija. Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiuri normaliai j tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį“.

Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra sprendžiant, kam turi būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. T.y. A.Sadeckas asmeniškai perrašė „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymą, ir iš šio įstatymo po Sadecko „redakcijos“ dingo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms. Tokiu būdu A.Sadeckas atvėrė kelią „Mažeikių naftą“ privatizuoti Lietuvai nedraugiškos Rusijos įmonei „Jukos“. Bet kuriuo atveju, A.Sadecko vaidmuo šiame privatizavime buvo esminis, tačiau teismui A.Sadeckas pateikė ieškinį, prašydamas uždrausti jį sieti su šiuo privatizavimu, ir daug kartų teisme, prisiekęs sakyti tiesą, A.Sadeckas sakė, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu ir niekaip šiame procese nedalyvavo.

Tokie Sadecko parodymai ir skundas neatitinka tikrovės ir yra melagingi.  BK  235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas aiškiai nurodo, kad : „1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Visi šie įrodymai buvo pateikti teismui, tačiau minėta kolegija dėl jų nepasisakė nė žodžio, o jau minėtas teisėjas Dzedulionios man žodžiu pranešė, kad „šiuose bylose tas klausimas (dėl melagingų A.Sadecko parodymų – aut. Pastaba) nebus niekada nagrinėjamas“.

Kitaip sakant, teisėjas Dzedulionis man pranešė, kad aš esu nuteisiamas dėl to, kad kritikuoju mafijinę teisėsaugą, ir kad A.Sadecko įtariami nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme niekada nebus nagrinėjami“.

Tokiu būdu teisėjas Dzedulionis, o taip pat ir kiti du kolegijos nariai padarė nusikaltimą – „piktnaudžiavimas tarnyba“. BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas nurodo, kad :

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012 nurodė, kad : „Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei  konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti  tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į  prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismas visais atvejais turi pareigą  atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius“.

Šiuo atveju teisėjas Dzedulionios, Pesliakas ir Čepukėnienė yra apygardos teismo teisėjai, kurių pareiga – objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teismų įstatymas numato, kad teisėjas klauso tik įstatymo, o įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kad yra žinia ir kas nuomonė. Žinią galima patikrinti, ar toks įvykis iš tiesų buvo – šiuo atveju teismas privalėjo patikrinti visus mano pateiktus aukščiau išvardintus įrodymus ir juos vertinti.

Nes tik teismui suteikta teisė vykdyti teisingumą, todėl teismas privalo tai vykdyti nešališkai. Tačiau teisėjas Dzedulionis ne tik nevertina mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir mane nuteisia, kaip pats sako, už „teisėsaugos kirtiką“, ir dar mane įspėja, kad niekada neieškočiau teisingumo, nes jo šiame teisme nerasiu. Tai yra besitęsiantis nusikalstamas teisėjų veikimas mano atžvilgiu, nes teismas yra įvedęs cenzūrą ir jau dešimt metų mane persekioja už teisėtą veiklą. Minėta kolegija, mane nuteisdama, puikiai žinojo, kad aš esu nekaltas, o vienintelis žmogus, padaręs nusikaltimą, yra A.sadeckas, kuris pripažintas „nukentėjusiuoju“. Šiuo nuosprendžiu man buvo padaryta didžiulė žala – buvau nepagrįstai nuteistas laisvės atėmimo bausme, o mano šeimos turtas – žemės sklypas – buvo parduotas varžytinėse tariamai „žalai atlyginti“.

Tai akivaizdūs piktnaudžiavimo tarnyba pavyzdys, todėl prokuratūros prašau :

1. Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. G.Dzedulionio, A.Piesliako ir J.Čepukėnienės atžvilgiu.
2. Atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016 ir mane išteisinti, paaiškėjus teisėjų piktnaudžiavimui.

Seimo teisės ir teisėsaugos komiteto ir LR prezidento prašau – leisti patraukti minėtus teisėjus baudžiamojon atsakomybėn.

Priedas – garso įrašas, kuriame teisėjas G.Dzedulionis man aiškina, kad nekritikuočiau teisėsaugos, ir kad jokio teisingumo aš šiame teisme niekada nerasiu.