Teisėjas L.Zinkevičius : Spauda turi būti sunaikinta bet kokia kaina

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Linas Zinkevičius (nuotr. viršuje) nutartimi nurodė, kad spaudos leidinių gražinimas į prekybos tinklus, kur skaitytojai galėtų juos įsigyti, neva prieštarauja Lietuvos įstatymams.

Kad toks absurdas atrodytų šiek tiek padoriau, teisėjas L.Zinkevičius panaudojo tokią abrakabrą : „ieškovė, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, siekia ne subjektinių materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. kad teismo sprendimu būtų modifikuotos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) turtinės teisės arba kad atsakovai būtų įpareigoti atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovės naudai tam tikrus veiksmus arba kad būtų patvirtinti ar paneigti tam tikri ieškovės teisiniai santykiai”

Išvertus į žmonių kalbą, teisėjas Zinkevičius nustatė, kad „Laisvas laikraštis”, prašydamas pripažinti „Norfos” vadovo Dundulio veiksmus neteisėtais išmetant iš šio tinklo bet kokią Šimonytės vyriausybę kritikuojančią spaudą ir ją sugražinti į šį tinklą, „nesiekė jokio rezultato” ir „galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju šalių teisinė padėtis išliktų tokia pati”.

Kitaip sakant, jeigu spauda vėl pasiektų prekybos tinklus, skaitytojai galėją ją įsigyti, taip spauda vėl imtų gauti pajamas ir normaliai funkcionuoti, tai teisėjo Zinkevičiaus nuomone, „nesukeltų jokių matarialiųjų teisinių pasėkmių”.

Kreipiausi į teismą dėl dundulių veiksmų – nurodžiau, kad spaudos naikinimas ekonominėmis priemonėmis, išmetant ją iš prekybos tinklų ir taip neleidžiant skaitytojams jos įsigyti, tiesiogiai prieštarauja pagrindiniams Europos Sąjungos teisiniams dokumentams EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTui (ES) 2024/1083, Europos Parlamento priimtą Žiniasklaidos laisvės aktą ir ES direktyvas dėl spaudos laisvės. Prašiau pripažinti neteisėtais Dundulio veiksmus ir gražinti leidinius atgal.

Vilniaus apylinkės teismo teisėja eisėja R.Kazlauskienė atsisakė priimti ieškinį, nurodžiusi, kad spaudos laisvės apribojimo panaikinimas ir leidinio „Laisvas laikraštis” gražinimas į „Norfos” tinklą nesukels atsakovui ir ieškovui jokių „materialinių teisinių padarinių”.
Skunde apygardos teismui nurodžiau, kad tai absoliuti nesąmonė, nes leidinio gražinimas į prekybos tinklą leis jo skaitytojams jį įsigyti, leidėjui gauti pajamas ir tęsti veiklą, o prekybos tinklui pritraukti naujų klientų, nes nemažai „Laisvo laikraščio” skaitytojų rinkosi „Norfą” tik dėl to, kad čia buvo platinamas „Laisvas laikraštis”.
Iš esmės dėl leidinio gražinimo į tinklą naudą turės visos suinteresuotos pusės, todėl akivaizdu, kad atsakovas draudžia spaudos laisvę dėl kitų motyvų. Manau, kad visiems prekybos tinklams buvo tiesiog nurodyta, kad reikia uždaryti visus opozicinius spaudos leidinius (nes iš visų prekybos tinklu vienu metu buvo išmesti laikraščiai „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”, kurie leidžiami Lietuvoje jau ne mažiau kaip 20 metų.) Todėl pavadinti, kad leidinio gražinimas ir spaudos laisvės apribojimo panaikinimas nesukels jokių „materialinių teisinių padarinių” gali tik teisėja, kuri arba nesuvokia, kas „yra materialiniai teisiniai padariniai”, arba tyčia piktnaudžiauja teise ir rašo tokias nesąmones.

Man patiko teisėjos R.Kazlauskienės išmintis : „Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas” ir „jai neva „bet neaišku, kokias gi materialines teisines pasekmes ieškovei sukeltų tokių reiškiamų reikalavimų tenkinimas. Teismas pažymi, kad veiksmų neteisėtumas yra aplinkybė, įrodinėjama bylose dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus atsakovui, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus bei akcentuoja, kad ieškiniu nėra prašoma atlyginti padarytą žalą”.
Tai vėlgi netiesa – teismo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir gražinti leidinį į prekybą, kol teisme bus nagrinėjama byla dėl šio veiksmo teisėtumo.
Tokia teisėjos Kazlauskienės nuomonė yra visiškai nepagrįsta, nes ieškinyje buvo aiškiai nurodytas ieškinio dalykas – pripažinti, kad atsakovo UAB „Norfos mažmena” veiksmai ieškovo atžvilgiu, uždraudžiant platinti savaitraštį „Laisvas laikraštis” ir kitus leidinius „Norfos” tinkle yra neteisėti, pažeidžia jau minėtą ES reglamentą ir Lietuvos įstatymus, ir todėl prašoma nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus, gražinant į minėtą tinklą „Laisvą laikraštį”.

CK 6.246 straipsnis. Neteisėti veiksmai apibūdina, kad tai yra :

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Šiuo atveju neteisėtais atsakovo veiksmais aš prašau pripažinti „Norfos mažmenos” spaudos laisvės apribojimą ir monopolijos sukurimą, paliekant prekybo tinkle vienintelį nacionalinį dienraštį ‘Lietuvos rytą”, o jo konkurentus pašalinus iš rinkos.
Tam, kad ta padaryta žala būtų mažesnė, prašiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teisėja Kazlauskienė apskritai atsisakė šį klausimą nagrinėti, ir nepriėmė ieškinio, taip tik dar labiau padidindama ieškovui daromą žalą.

Prekybininkų, šiuo atveju atsakovo „Norfos mažmena” vadovo sprendimas sunaikinti tris spaudos leidinius, nenurodant jokių priežasčių, yra esminis Europos žiniasklaidos laisvės akto
pažeidimas.
Kaip žinia, ES priimti teisės aktai, tarp jų ir Europos Parlamento priimti teisės aktai turi viršenybę prieš šalių narių teisės aktus.
CPK 3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

Teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Atsakovo veiksmai apribojant spaudos laisvę ir išmetant iš prekybos tinklo tris valdžią kritikuojančius leidinius tiesiogiai prieštarauja tiek Europos parlamento priimtam Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Šis dokumentas iš naujo apibrėžia su ES Taryba jau suderintas taisykles, kurios įpareigoja ES valstybes saugoti žiniasklaidą nuo bandymo daryti jai įtaką politinėmis ar ekonominėmis priemonėmis. Aktu draudžiama kištis į redakcinius sprendimus, sekti žurnalistus ar spausti juos atskleisti savo informacijos šaltinius.
Kaip žinia, Europos Parlamento sprendimai yra privalomi visose ES valstybėse narėse.
https://www.europarl.europa.eu/news/lt/agenda/briefing/2024-03-11/2/ep-balsuos-del-daugiau-ziniasklaidos-laisves-ir-apsaugos-zurnalistams
Šioje byloje atsakovas tiesiogiai įsikišo į spaudos darbą dėl jos skelbiamo tūrinio, kitaip sakant, atsakovas tiesiogiai darė įtaką ieškovui ekonominėmis priemonėmis, uždrausdamas prekybos tinkle platinti spaudos leidinį „Laisvas laikraštis”, ir taip tiesiogiai kišosi į redakcijos redakcinius sprendimus, versdamas pakeisti leidinio tūrinį. Faktas, kad atsakovas uždraudė platinti „Laisvą laikraštį” dideliame prekybos tinkle, kurio skaitytojai buvo įpratę jį ten įsigyti, buvo paaiškintas vieninteliu motyvu : „tai reikėjo padaryti jau seniai”.
Toks atsakovo motyvas įrodo, kad tai buvo tyčinis veiksmas, tyčinis kišimasis į spaudos darbą, ir pats atsakovas nurodo, kad jau seniai reikėjo uždaryti laisvą spaudą.
Tai neabejotinas Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimas.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1083
(kopija pridedama), kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) nurodo, kad : 64 punktas : žiniasklaida atlieka lemiamą vaidmenį formuojant viešąją nuomonę ir eikiant piliečiams informaciją, kuri yra aktuali aktyviam dalyvavimui demokratiniuose procesuose.
Todėl valstybės narės, nepriklausomai nuo pagal konkurencijos teisę atliekamų vertinimų, turėtų nacionalinėje teisėje numatyti taisykles ir procedūras, kad būtų sudarytos sąlygos įvertinti koncentraciją žiniasklaidos rinkoje, galinčią daryti reikšmingą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei. Tame kontekste žiniasklaidos pliuralizmas turėtų būti suprantamas kaip galimybė turėti prieigą prie įvairių žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos turinio, atspindinčių nuomonių, jas reiškiančių subjektų ir analizės įvairovę. Nacionalinės taisyklės ir procedūros gali turėti įtakos laisvei teikti žiniasklaidos aslaugas vidaus rinkoje ir turi būti tinkamai apibrėžtos, skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminacinės. Koncentracija žiniasklaidos rinkoje, kuriai taikomos tokios taisyklės, turėtų būti suprantama kaip koncentracija, dėl kurios vienas subjektas gali įgyti žiniasklaidos paslaugų kontrolę atitinkamoje rinkoje arba gali turėti joje reikšmingų interesų ir todėl daryti didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui tam tikroje žiniasklaidos rinkoje vienoje ar keliose valstybėse arėse. Svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra toje rinkoje dėl žiniasklaidos rinkos oncentracijos sumažėjęs konkuruojančių nuomonių skaičius;
Jau minėto ES parlamento ir tarybos reglamento II skyrius dar aiškiau įvardina visas žiniasklaidos paslaugų tiekėjų teises ir pareigas :
II SKYRIUS
ŽINIASKLAIDOS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR ŽINIASKLAIDOS PASLAUGŲ
GAVĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
3 straipsnis
Žiniasklaidos paslaugų gavėjų teisė
Valstybės narės gerbia žiniasklaidos paslaugų gavėjų teisę turėti prieigą prie įvairaus redakciniu požiūriu nepriklausomo žiniasklaidos turinio ir užtikrina, kad būtų nustatytos šį reglamentą atitinkančios pagrindinės sąlygos, kuriomis ta teisė būtų apsaugota, laisvo ir demokratinio diskurso naudai.
4 straipsnis
Žiniasklaidos paslaugų teikėjų teisės
Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi teisę vykdyti savo ekonominę veiklą vidaus rinkoje be apribojimų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal Sąjungos teisę.
Valstybės narės gerbia veiksmingą žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę laisvę ir nepriklausomybę jiems vykdant savo profesinę veiklą. Valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, negali kištis į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę politiką ir redakcinius sprendimus arba bandyti juos paveikti.

Nors ieškinyje buvo aiškiai suformuotas ieškinio dalykas, jo pagrindas ir prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėja Kazlauskienė iš esmės ieškinį išnagrinėjo, nurodžiusi, kad neva ieškinyje nėra nurodyta jokių „materialių pasėkmių”.
Atsakovo veiksmai pažeidžia ne tik ES reglamentą, Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kitas direktyvas, tačiau ir eilę Lietuvos įstatymų.
Nors „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas UAB „Norfos mažmena“ tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę LR Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) nuostatų bei ieškovo su „Litpresa” pasirašytos Sutarties nuostatas.Tai, kad prekybos tinklas sprendžia, kad vienais spaudos leidiniais galima prekiauti, o kiti staiga tampa „uždarytini”, atsisakant juos platinti, yra akivaizdus kišimasis į spaudos laisvę ir leidinio turinį. Ar begalima dar atviriau pasakyti, kad „Norfos mažmena” nori būti spaudos leidinių savininku, nei pasakant, kad kai kuriuos leidinius „jau seniai reikėjo uždaryti”, todėl jais neprekiausime.

Atsakovas pažeidė beveik visus Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) straipsnius :
Tai yra VII 29 str. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir
organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų
ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus,
sąžiningai konkurencijai.
Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja,
kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas
asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje.
Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo
įstatymu ir Konkurencijos įstatymu. Šiuo atveju prekybos tinklai pagal kažkieno komandą uždarė
tris spaudos leidinius ir taip apribojo sąžiningą konkurenciją ir pasirinkimą.
Taip pat pažeistas ir VIĮ 16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo
priemonėse užtikrinimas
Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi
visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų
nuomonių.
11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę :
Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę
gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą
už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.
Uždraudimas prekiauti trimis opoziciniais leidiniais yra akivaizdus Konkurencijos
įstatymo pažeidimas. Pagal LR VĮĮ nuostatas, valstybė atsako už tai, kad būtų išsaugotas
„visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija“, o UAB „Norfos mažmena“
sprendimas pašalinti minėtus leidinius iš rinkos yra tiesioginis žingsnis sukuriant dominavimo
padėtį minėtoje rinkoje.

Civilinė byla Nr. e2S-2537-880/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07790-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė

⦁ Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Grėsmės nacionaliam saugumui“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, spaudos laisvės pažeidimo, Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimo. Ji nurodė, kad 2022 m. vasario 28 d. UAB „Litpresa“ informavo ieškovę, kad UAB „Norfos mažmena“ nurodė išimti iš prekybos ieškovės leidinį „Laisvas laikraštis“, dėl to leidėjui ir skaitytojams buvo padaryta didelė žala, kuri didėja kiekvieną dieną. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirma, sustabdyti atsakovės kišimąsi į spaudos laisvę, pažeidžiant Europos reglamentą (ES) 2024/1083, ir įpareigojant jį sugrąžinti į ,,Norfos“ prekybos tinklą savaitraštį ,,Laisvas laikraštis“ ir kitus išmestus leidinius pilna apimtimi, antra, – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti leidinio „Laisvas laikraštis“ prekybą įprastiniu 2 600 vienetų tiražu, iš kurių 2 000 vienetų kas savaitę platinama UAB „Norfos mažmena“ tinklo parduotuvėse.
⦁ 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ procesinį terminą trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, patikslinti, kokių reikalavimų užtikrinimui ir kurioje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, sumokėti žyminį mokestį, pateikti VĮ „Registrų centras“ pažymą, patvirtinančią, kad Aurimas Drižius yra ieškovės vadovas.
⦁ 2024 m. gegužės 23 d. teisme gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus uždraudžiant platinti „Norfos“ tinklą savaitraštį „Laisvas laikraštis“ ir taip apribojant spaudos laivę bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ 2024 m. gegužės 16 d. procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, atsisakė priimti ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ 2024 m. gegužės 23 d. patikslintą ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
⦁ Teismas nurodė kad ieškiniu kvestionuojamas atsakovės veiksmų teisėtumas, bet neaišku, kokias gi materialines teisines pasekmes ieškovei sukeltų tokių reiškiamų reikalavimų tenkinimas. Teismas pažymi, kad veiksmų neteisėtumas yra aplinkybė, įrodinėjama bylose dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus bei akcentuoja, kad ieškiniu nėra prašoma atlyginti padarytą žalą. Taigi ieškovė, šalindama procesinio dokumento trūkumus, nurodė reikalavimą, kuris nesukelia materialinių teisinių pasekmių ieškovei, todėl tokį ieškinį su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtiems reikalavimams užtikrinti teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
⦁ Šalindamas 2024 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi nustatytus trūkumus, ieškovė turėjo ne tik nurodyti, kokių reikalavimų užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, bet ir pateikti VĮ ,,Registro centras“ pažymą, kad Aurimas Drižius yra ieškovės vadovas, tačiau šio dokumento kartu su pateiktu patikslintu procesiniu dokumentu ir vėl nepateikė, tai yra nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų bei pati nurodė, kad žyminio mokesčio už reiškiamą reikalavimą nemokėjo. Dėl nurodytų motyvų 2024 m. gegužės 23 d. teisme gautą procesinį dokumentą, pavadintą ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsisakė priimti, o 2024 m. gegužės 16 d. gautą procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes ieškovė visų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai

⦁ Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti leidinio „Laisvas laikraštis“ prekybą įprastiniu 2600 vienetų tiražu, iš kurių 2000 vienetų kas savaitę platinama UAB „Norfos mažmena“ tinklo parduotuvėse. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
⦁ Teisėja R.Kazlauskienė atsisakė priimti ieškinį nagrinėti vieninteliu pagrindu – neva spaudos laisvės apribojimo panaikinimas ir leidinio „Laisvas laikraštis“ gražinimas į „Norfos“ tinklą nesukels atsakovei ir ieškovei jokių „materialinių teisinių padarinių“. Leidinio gražinimas į prekybos tinklą leis jo skaitytojams jį įsigyti, leidėjui gauti pajamas ir tęsti veiklą, o prekybos tinklui pritraukti naujų klientų, nes nemažai „Laisvo laikraščio“ skaitytojų rinkosi „Norfą“ tik dėl to, kad čia buvo platinamas „Laisvas laikraštis“.
⦁ Įstatymai nedraudžia kreiptis į teismą dėl neteisėtų ir įstatymus pažeidžiančių veiksmų, ir tuo labiau įstatymai nereikalauja, kad ieškinyje iš karto būtų reikalaujama atlyginti padarytą žalą. Savo ieškinyje nurodė, kad prašo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, įpareigoti ją nutraukti neteisėtus veiksmus, o dėl žalos atlyginimo bus pateiktas kitas ieškinys.
⦁ Ieškinyje buvo aiškiai nurodytas ieškinio dalykas – pripažinti, kad atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmai ieškovės atžvilgiu, uždraudžiant platinti savaitraštį „Laisvas laikraštis“ ir kitus leidinius „Norfos“ tinkle yra neteisėti, pažeidžia ES reglamentą ir Lietuvos įstatymus, ir todėl prašoma nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus, gražinant į minėtą tinklą „Laisvą laikraštį“.
⦁ Laikraščio platinimo atnaujinimas „Norfos“ tinkle yra labai aiškus „materialinis teisinis padarinys“, nes jis sugražintų padėtį iki tos dienos, kai atsakovė ėmėsi neteisėtų veiksmų.
⦁ 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės skundas dėl teisėjos R. Kazlauskienės piktnaudžiavimo, proceso vilkinimo ir jos nušalinimo, patraukimo bendraatsakove šioje byloje, kuriuo prašoma teisėją R. Kazlauskienę nušalinti nuo šios bylos, o taip pat, remiantis CPK 1.137 straipsniu patraukti ją bendraatsakove šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

⦁ Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
⦁ Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio dalyko suformulavimo
⦁ Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).
⦁ Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 23 punktą; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020 16 punktą).
⦁ Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023 34 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas turi nustatyti besikreipusio į teismą asmens teisinio suinteresuotumo egzistavimą.
⦁ Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).
⦁ Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas, o būtent pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus uždraudžiant platinti „Norfos“ tinklą savaitraštį „Laisvas laikraštis“, nesukels materialiųjų teisinių padarinių.
⦁ Nagrinėjamu atveju pripažįstamas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, siekia ne subjektinių materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. kad teismo sprendimu būtų modifikuotos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) turtinės teisės arba kad atsakovai būtų įpareigoti atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovės naudai tam tikrus veiksmus arba kad būtų patvirtinti ar paneigti tam tikri ieškovės teisiniai santykiai. Galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju šalių teisinė padėtis išliktų tokia pati kaip ir iki ieškinio pareiškimo, kadangi ieškovė reikalavimo, nei dėl žalos atlyginimo, nei dėl leidinio platinimo atnaujinimo, nepareiškė. Ieškovės nurodytas reikalavimas negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.
⦁ Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, ieškinio grąžinimą nepašalinus trūkumų, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
⦁ Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl kito procesinio dokumento
⦁ Ieškovė 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė skundą dėl teisėjos Rūtos Kazlauskienės piktnaudžiavimo, proceso vilkinimo ir jos nušalinimo, patraukimo bendraatsakove šioje byloje, kuriuo prašoma teisėją R. Kazlauskienę nušalinti nuo šios bylos, o taip pat, remiantis CPK 1.137 straipsniu patraukti ją bendraatsakove šioje byloje.
⦁ Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis), t. y. šioje byloje nagrinėjamas tik ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 31 d. priimtos nutarties. Tuo tarpu kitas į bylą pateiktas skundas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nušalinimo ar patraukimo bendraatsakove nepatenka į šios bylos nagrinėjamas ribas.
⦁ Be to, pažymėtina, kad nušalinimas reiškiamas konkrečiam teisėjui, o klausimą dėl nušalinimo sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos (CPK 68, 69 straipsniai). Taigi Vilniaus apygardos teismas, veikiantis kaip apeliacinės instancijos teismas, nėra įgaliotas spręsti nušalinimo klausimų.
⦁ Atitinkamai dėl asmens patraukimo bendraatsakovu pažymėtina, kad ieškovas pats pasirenka, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje ir kokį asmenį patraukti atsakovu. Teismas pagal bendrąją taisyklę neturi teisės įtraukti į bylą kito atsakovo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pavyzdžiui, darbo bylose), tačiau nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis). Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o ieškovas pats galėjo asmenį įtraukti bendraatsakovu patikslindamas ieškinį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Zinkevičius