Teisėjo Furmanavičiaus žudikus pridengia prokuratūra ir kiti teisėjai

1

Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Pareiškėjas Aurimas Drižius,

2024-06-04
Skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti mano skundą (2024-06-03 Nr. IBPS-V-1510158-24)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Suchankienė, etatinė sunkių nusikaltimų dengėja šiame teisme, nusprendė, kad mano skundas neatitinka bendrųjų reikalavimų, yra nesuprantamas, todėl atsisakė priimti jį nagrinėti.
Beje, tos pačios Suchankienės klastotės daug kartų buvo aprašytos portale laisvas.info:
https://laisvas.info/del-teisejos-migles-suchankienes-korupciniu-nusikaltimu-ir-2024-02-22-teismo-nutarties-turinio-suklastojimo/
https://laisvas.info/teiseja-telksniene-nurode-kad-zmoniu-nuzudymai-neturi-buti-istirti/


Žinoma, tokia nutartis tik eilinė kartą parodo, kaip degradavo visa Lietuvos vadinamoji „teisinė sistema”, ir kaip ji tapo stogu sunkius nusikaltimus, tarp jų ir žmonių nužudymus, padariusiems nusikaltėliams.
Todėl dar kartą trumpai paaiškinsiu visą nusikaltimų chronologiją, kurios niekaip nesuprato vadinamoji teisėja Suchanskienė :

  1. Kreipiausi skundu dėl generalinės prokuratūros neveikimo ir sunkių nusikaltimų – nužudymo dengimo šioje kontorėlėje „rašteliais” (Nr.17.2.-AP-10937)
    Tai yra generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas parašė „raštelį” (2024-05- Į 2024-05-02 Nr.17.2.-AP-10937 „DĖL SKUNDO”.

  1. Jame nurodė, kad mano skundas paliekamas nenagrinėtu, nes neva generalinės prokuratūros prokuroras Savickas jau pats ištyrė savo įtariamus sunkius nusikaltimus ir jų neaptiko. Tokią praktiką, kai įtariamas nusikaltimas asmuo pats ištiria savo nusikaltimus, patvirtino ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2023-05-17 atsakymu Nr. 17.2.-1594, kuriame konstatuota, kad pateiktas atsakymas yra pagrįstas.
    Taigi, pakartotinai vertinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Savicko 2023-04-27 atsakymo Nr. 17.2.-1387 pagrįstumą nėra teisinio pagrindo. Taip pat prokuroras Verseckas atkreipia dėmesį, kad šiuos „raštelius” aš jau skundžiau bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-07 nutartimi Jūsų skundą atsisakyta priimti, o Vilniaus apygardos teismo 2023-11-30 nutartimi Jūsų skundas dėl apylinkės teismo nutarties buvo atmestas), todėl „vzio zakonno”. Todėl jokių savo sunkių nusikaltimų prokuratūra daugiau netirs.
  2. Žinoma, kad toks prokuroro Versecko „raštelis” yra neteisėtas, tolimesnis sunkių nusikaltimų dengimo pavyzdys. Atsisakydamas vykdyti savo pareigas tirti nusikaltimus prokuroras Verseckas remiasi prokuratūros darbo aprašo 56 punktu, ir nurodo, kad šis atsakymas yra neskundžiamas.
    Nors 2024-05-02 kreipiausi skundu dėl sunkių nusikaltimų – nužudymo dengimo taip vadinamoje generalinėje prokuratūroje
    Nurodžiau tokias aplinkybes:
  3. 2023-04-19 kreipiausi į prokuratūrą, nurodžiau sunkias nusikaltamas veikas. Generalinėje prokuratūroje 2023 m. balandžio 19 d. buvo gautas Aurimo Drižiaus pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnį ir 228 straipsnį bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių vaikų prievartavimo ir žmonių nužudymo.
    Tai yra pateikiau prokurorams teismo dokumentus, kuriuose žurnalistas V.Gaivenis (tas pats, kuris neva „atrado” Garliavos pedofilijos bylos „liudininką” M.Žalimą) teisme liudija, kad M.Žalimas tyčia melavo, susitaręs su prokurorais, kad šie mainais ištrauks jį nuo atsakomybės už tai, kad iki komos primušė vieną baltarusį:
  1. Todėl prokurorai toliau daro sunkius nusikaltimus, kad nuslėpti savo senus sunkius nusikaltimus. O teismai, kurių pareiga prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų, glosto nusikaltėliams galvas ir veikia kartu organizuotoje gaujoje.
  2. Nurodžiau, kad nors pagal oficialią versiją Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių 2009 m. Kauno centre viduryje baltos dienos nušovė Drąsius Kedys, padedamas nežinomo talkininko. Tą pačią dieną buvo nušauta ir su šia istorija susijusi kaunietė Violeta Naruševičienė. Iš pradžių bandyta tuo pagalbininku padaryti neregį D.Kedžio draugą Raimundą Ivanauską, tačiau pastarasis kaip tik tuo metu buvo ligoninėje, todėl niekaip negalėjo sėdėti greta D.Kedžio. Todėl R.Ivanauskas buvo padarytas tik „padėjėju” – neva jis žodžiais „kurstė” D.Kedį žudyti.
    Beje, nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad prokuratūra aktyviai dalyvavo šiuose nusikaltimuose – mat atsirado net penki liudininkai, matę patį nusikaltimą, o taip pat vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kurie įrodytų, kad nusikaltimą įvykdė joks ne D.Kedys. Būtent todėl vaizdo įrašai ir liudininkai dingo iš šios bylos.
    Tačiau prokuratūra kaip visuomet labai grubiai klastojo šią bylą, todėl liko klastočių įrodymai.
  3. Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas, išnagrinėjęs mano skundą, paliko jį nenagrinėtu, nes nesuprato jo tūrinio, o mano skundas neva buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais (keista, kad faktai neatitinka tikrovės). Pridedamas minimas Savicko „raštelis”.
    Nors 2024-02-02 skunde nurodžiau naujas aplinkybes, kurios niekada nebuvo vertintos -prokuroras Savickas niekaip negalėjo vertinti mano 2023-04-19 dienos skundo, nes skunde buvo prašoma įvertinti pačio prokuroro Savicko įtariamus nusikaltimus – jis palaikė kaltinimus tariamam Drąsiaus Kedžio draugui Raimondui Ivanauskui pagal žinomai melagingus Mindaugo Žalimo parodymus. Koks prokuroro Savicko vaidmuo, priverčiant R.Ivanauską duoti melagingus parodymus, yra neaišku, tai yra ikiteisminio tyrimo objektas, tačiau prokuroras Savickas niekaip negalėjo tirti savo pačio įtariamų nusikaltimų, nes tai draudžia BPK 58 straipsnis. Nušalinimo pagrindas : Šio Kodekso 58 str. nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu:
    3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
    Šiuo atveju akivaizdu, kad prokuroras Savickas yra suinteresuotas, kad nebūtų ištirti jo pačio galimai nusikalstami veiksmai.
    Todėl jis niekaip negalėjo spręsti klausimo dėl mano skundo, o privalėjo nuo šio tyrimo nusišalinti.
    BPK 60 straipsnis. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad : Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertėjas, ekspertas ar specialistas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais.
    Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – nutartį. Šie dokumentai pareiškėjui paskelbiami pasirašytinai.
  4. Šiuo atveju prokurororas Savickas ne tik kad nenusišalino nuo mano skundo nagrinėjimo, tačiau neperdavė šio klausimo spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
    Todėl šis prokuroro Savicko „raštelis” yra neteisėtas, tuo labiau, kad jis legalizavo visus kitus sunkius nusikaltimus. Tuo labiau, kad šis prokuroro Savicko raštas yra klastotė, jame prokuroras įrašė savo žinomai melagingus ir išgalvotus teiginius, neva mano skunde nurodytos aplinkybės yra kartotinės ir nesuprantamos.
    Tai melas, nes nė karto anksčiau nebuvau nurodęs mano skunde nurodytų aplinkybių: susipažinęs Vilniaus miesto apylinkės teisme su Murausko baudžiamaja byla sužinojau, kad generalinė prokuratūra sąmoningai suklastojo baudžiamąją bylą Kauno gyventojui Raimondui Ivanauskui. Paaiškėjo, kad prokuratūra nutraukė bylą „liudininkui” M.Žalimui mainais už jo melagingus parodymus D.Kedžio ir Garliavos pedofilijos bylose.
  5. Ta aplinkybė, kad prokuratūra tyčia klastojo bylą teisėjo J.Furmanavičiaus byloje ir sufabrikavo bylą jokio nusikaltimo nepadariusiam R.Ivanauskui, įrodo, kad iki šiol nėra išaiškinti visų Garliavos pedofilijos byloje nužudytų žmonių žudikai. Primenu, kad nekaltas kaltas žmogus Raimondas Ivanauskas sėdėjo kalėjime aštuonerius metus pagal suklastotą bylą. Primenu, kad vienintelis šios bylos įrodymas yra tokio užkietėjusio nusikaltėlio Mindaugo Žalimo parodymai, kad neva Drąsius Kedys rengėsi kažką žudyti ir jam neva padėjo R.Ivanauskas.
    Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes.
    Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskio sunkų kūno sužalojimą. prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.
  6. Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir davė tokius parodymus :: Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums bus labai blogai“…Jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje byloje su policijos pareigūnais, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes jis į mane kai kreipėsi, tai pasakė, kad šio kreipimosi esmė tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o jam su šituo pasakojimu kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.
  7. Kitaip sakant, iš Murausko bylos įrodymų sužinojau, kad prokuratūra tyčia suklastojo bylą R.Ivanauskui. Taip prokuratūra padarė nusikaltimus pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas (1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo), dokumentų klastojimas, tarnybos pareigų neatlikimas.
    Skunde nurodžiau, kad prokuroras Savickas galimai pats yra prisidėjęs prie baudžiamosios bylos R.Ivanauskui klastojimo, nes atstovavo prokuratūrą šioje byloje, todėl jis niekaip negalėjo tirti skundo dėl savo pačio įtariamų nusikaltimų.
  8. Nepaisant to, prokuroras Savickas pats ištyrė savo galimai nusikalstamą veiklą ir žinoma, kad jos nerado. Slėpdamas savo įtariamus nusikaltimus, prokuroras Savickas surašė ne nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, o raštelį.
    Nurodžiau, kad toks prokuroro Savicko „raštelis” prieštarauja esminės BPK normoms : 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą :
    Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
    Prokuroro Savicko „raštelis” dėl jo paties galimai padarytų nusikaltimų nukeliavo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio teisėja atsisakė priimti mano skundą nagrinėti.
    Tada šią nutartį apskundžiau Vilniaus apygardos teismui, prašiau, kad visas šis taip vadinams Vilniaus apygardos teismas nusišalintų nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ne kartą nagrinėjo R.Ivanausko skundus, ir nekaltą žmogų pasiuntė į kalėjimą aštuoniems metams.
    Tų parodymų užteko, kad Raimundas Ivanauskas būtų neteisėtai kalinamas nuo 2017 m., nuteisus jį neva už tai, kad jis “padėjo” Drąsiui Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių. Tačiau tai melas – D.Kedys nieko nenužudė, ir tuo labiau R.Ivanauskas jam niekaip negalėjo padėti, nes tą rytą, kai Kaune buvo nušautas J.Furmanavičius, R.Ivanauskui buvo atliekamos akių gydymo procedūros, ir tai patvirtino gydymo įstaiga.
  9. Pabrėžtina, kad visis šie labai sunkųs nusikaltimai – bylų klastojimas nekaltiems žmonėms, nužudymo slėpimas ir piktnaudžiavimas – buvo išnagrinėti tiesiogiai suinteresuoto prokuroro Savicko. Jis išsprendė šį klausimą „rašteliu”, remdamasis „darbo aprašu”.
    Visiškai teisingai, tačiau prokuratūra nevykdė esminio BPK straispnio 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
    Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
    Bei BPK 168 str. str – pareiga priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą.
    Prokuratūros darbo aprašas negali prieštarauti įstatymo arba jo išplečiamai aiškinti.
    Tai nusikalstama praktika, kad paslėpti sunkius nusikaltimus.
  10. BPK 217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka nurodo, kad :
  11. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
    Ši esminė aplinkybė – kad prokuroras Redas Savickas pats sprendė klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo įtariamiems nusikaltimams tirti man nebuvo žinoma ir teismo niekada nebuvo vertinta. Faktą, kad prokuroras Savickas pats galimai ir sufabrikavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, remdamasis melagingais ir dėl sandėriu su Mindaugu Žalimu gautais parodymais, nevertino nei prokuratūra, nei teismas.
  12. Todėl visas šis tyrimas yra neteisėtas ir apgailėtinas nusikaltimų dangstymas, viliantis, kad laikui bėgant pavyks pasiekti, kad šie nusikaltimai taip ir nebus ištirti.
    Kartoju – prokuratūra dangsto labai sunkius nusikaltimus – kelių žmonių, tame tarpe ir Kauno apygardos teismo teisėjo Furmanavičiaus nužudymą. Bylas klastoja nekaltiems žmonėms, sufabrikuodami jiems kaltinimus pagal žinomai melagingus tariamų liudininkų parodymus, kurie „pakabinti” kitose baudžiamose bylose ir taip išvengia atsakomybės.
    Tai yra organizuota nusikalstama ir labai sunki veika.
    Todėl prokuroro Versecko „raštelis” yra tęstinė nusikalstama veikla.
    Praktika sunkius nusikaltimus pridengti „rašteliais” jau yra įvertinęs Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 1S-107-1121/2024:
  13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, skundžiama nutartimi, pateiktu skundu, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turėjo būti išnagrinėtas priimant procesinį sprendimą pagal BPK reglamentuotą tvarką. To nepadarius ir Vilniaus miesto apylinkės teismui šios klaidos neištaisius, aukštesnysis teismas panaikina apylinkės teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti prokurorui.
  14. Nevertinant Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2024 m. sausio 29 d. rašte Nr. 17.2.- 440 išdėstytų argumentų pagrįstumo, konstatuotina, kad pasirinkta atitinkamo dokumento forma nėra tinkama.
  15. BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi kiekvienas asmuo turi teisę pranešti apie galimą nusikalstamą veiką, dėl kurios pradedamas arba atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Šią teisę įgyvendinti asmuo gali pateikdamas skundą, pareiškimą ar pranešimą tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ir prokurorui.
  16. Kita vertus, tiek prieš pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).
  17. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą tokio procesinio sprendimo apskundimo galimybė numatyta BPK 168 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas dėl prokuroro nutarimo skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka.
  18. Šiuo atveju apygardos teismas negali vertinti pareiškėjo prašymo ir išspręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, nes tai nėra aukštesniojo teismo kompetencijos ribose. BPK nuostatos imperatyviai įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti nutarimą dėl besikreipiančio asmens skundo, pareiškimo ar pranešimo, kuriais prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, o apygardos teismas vertina tik žemesniojo teismo priimto sprendimo dėl prokuroro nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Kadangi apylinkės teismas taip pat nenagrinėjo pareiškėjo skundo ir neperdavė prašymo nagrinėti BPK nustatyta tvarka, dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Aurimo Drižiaus 2024 m. sausio 9 d. prašymas grąžinamas nagrinėti prokuratūrai BPK įtvirtinta tvarka.
  19. Aukštesnysis teismas papildomai atkreipia dėmesį į įstatyminį reguliavimą, kuriuo remiantis tik ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo vertinimu, tokiu įstatyminiu reglamentavimu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras yra įpareigotas priimti nutarimą, kuriam keliami pagrįstumo, motyvuotumo, teisėtumo reikalavimai. Taip pat įstatymų leidėjas BPK nustatyta tvarka užtikrina asmenims galimybę tokį procesinį sprendimą apskųsti. Nagrinėjamu atveju palikus nenagrinėtą pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą ir pateikiant informacinio pobūdžio atsakymą, kuriame išsamiau nebuvo analizuojamos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas jų teisinis vertinimas, tik fragmentiškai nurodant, jog prašymas yra kartotinis, pareiškėjui atimama galimybė apskųsti tokį atsakymą ir tikėtis efektyvaus ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuratūros darbo, kuriuo būtų ginami asmens, visuomenės interesai. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į baudžiamojo proceso paskirtį, iš kurios išplaukia pareiga prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Todėl motyvuotai atsakyti į pareiškėjo prašymą, įvertinti faktines aplinkybes, galimų nusikalstamų veikų kontekste, galima tik išnagrinėjus prašymą ir priėmus BPK numatytą procesinį sprendimą.
  20. O Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Suchanskienė apsimeta, kad ji nesuprato, kokie sunkūs nusikaltimai buvo padaryti „teisingumo sistemos”.

Teisėja Suchanskienė rašo : „pareiškėjas savo skunde nenurodė kokį konkrečiai prokuroro priimtą procesinį sprendimą jis skundžia, iš skundo turinio taip pat nėra aiški skundo esmė, nenurodyti jokie apskundimo pagrindai ir motyvai, o nurodomi tik tam tikri įvykių fragmentai ir faktai, iš kurių nėra aiški aprašomų aplinkybių eiga ir seka, dėstomi deklaratyvaus ir subjektyvaus pobūdžio teiginiai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks ikiteisminio tyrimo teisėjai pateikto skundo turinio nekonkretumas ir neapibrėžtumas, ikiteisminio tyrimo teisėjos manymu, užkerta kelią išsamiam ir objektyviam skundo nagrinėjimui”.

Nežinau, kaip dar kitaip išdėstyti ant poprieriaus visus šiuos nusikaltimus, kad juos suprastų teisėja Suchanskienė. Nesuprantu, kaip galima nesuprasti tokių elementarių dalykų, kad aš prašau, remdamasis išdėstytu, BK 2 str., BK 228 str., BPK 168 str., BPK 217 str. prašau teismą mano 2024-05-02 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kitaip sakant, prašau teismo įpareigoti prokuratūra dėl sunkių nusikaltimų dengimo priimti ne „raštelius”, o nutarimus, kaip numato BPK.

Prašau nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalinti visą Vilniaus apygardos teismą, nes dauguma šio teismo teisėjai (cininai ir panašūs) karjerą padarė grubiai klastodami minėtas bylas (Garliavos pedofilijos ir žudynių bylas). Nejaugi jūs iki šiol manote, kad tai grubiai suklastotos bylos nebus išaiškinos ateityje, ar jūs vis dar tikite visagale „sistema”?

Remdamasis išdėstytu, BK 2 str., BK 228 str., BPK 168 str., prašau teismo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Aurimas Drižius

1 thought on “Teisėjo Furmanavičiaus žudikus pridengia prokuratūra ir kiti teisėjai

  1. Kol FURMANAVIČIAUS žudikai ir nužudymo užsakovai vaikšto laisvėje, tol apie teisingumą [LIETUVOJE] galima pamiršti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias