Teisėjo J.Furmanavičiaus, Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso nužudymus, vaikų prievartavimą prokuroras G.Ivanauskas ištyrė „rašteliu”

0

Vilniaus miesto apylinkės teismui
Pareiškėjas Aurimas Drižius, Vilnius, llredakcija@gmail.com
2023-12-20
Skundas dėl generalinės prokuratūros atsisakymo vykdyti savo pareigą ištirti sunkius nusikaltimus – nužudymus, vaikų prievartavimą, piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą

Taip vadinamos gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas (nuotr. viršuje dešinėje) 2023-12-08 parašė „raštelį” Nr. 17.2-3281, kuriuo „ištyrė” tris mano pranešimus apie sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymą, sunkių nusikaltimų dengimą, klastotes, baudžiamųjų bylų klastotes, etc.
Prokuroras G.Ivanauskas šiuos tris mano pranešimus apie sunkius nusikaltimus sužymėjo numeriais AP-28961, AP-30395, AP-31301.


Vieto to, kad ištirtų šiuos pranešimus, ir kaip numato BPK, pradėtų arba atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras Ivanauskas parašė „raštelį”, kuriuo „išsprendė” visus tris skundus vienu rašteliu.
Raštelyje prokuroras nurodė, kad mano pranešimai apie teisėjų ir „pareigūnų” veiksmus, kurie yra man nepriimtini, pagrįsti „deklaratyviais” pareiškimais, ir kad nėra „konkrečių” duomenų apie pareigūnų padarytus sunkius nusikaltimus.
Primenu prokurorui, kad visuose mano skunduose yra išdėstytos konkrečios aplinkybės ir sprendimai, įrodnatys, kad prokuratūra sufabrikavo bylas nekaltiems žmonėms, taip nulsėpdama sunkius nusikaltimus – nužudymus – padariusius asmenis. Taip pat buvo pateikti įrodymai apie teisėjų padarytas nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą.
Suprnatu, kad pačiai gen. prokuratūrai labai sunku, stačiai neįmanoma ištirti savo pačios nusikaltimus, todėl jis dės visas pastangas, kad minėti nusikaltimai nebūtų ištirti.
Prokuroras Ivanauskas, užimdamas labai aukštas pareigas, pamiršo pagrindinę savo funkciją – ištirti sunkius nusikaltimus. Todėl primenu prokurorui, kad jo pareiga nėra pratrinti kelnes šiame poste, dengiant sunkius nusikaltimus, tačiau :
BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Visuose trijuose mano skunduose buvo aprašyti konkretūs prokurorų ir teisėjų padaryti labai sunkūs nusikaltimai. Vienas jų – bylų klastojimas nekaltiems žmonėms sąmoninga tyčia.
Nors įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui.
Šiuo atveju prokuratūra apskritai ignoravo mano pranešimus, nepajudino nė piršto, kad nusikaltimai būti ištirti. Todėl aš ir vadinu generalinę prokuratūrą taip vadinama, nes ji neatlieka nė vienos jai pavestos funkcijos. Remdamasis BPK 168 str. prašiau teismą įpareigoti taip vadinamą gen. prokuratūra tinkamai reaguoti į mano skundą – priimti nutarimus pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atskirrai dėl kiekvieno mano skundo, ir man jį persiųsti.
BPK nustato, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 63 ir 64 straipsniai) arba kai motyvuotu nutarimu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis). BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).
BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kuris gali būti skundžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas- ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką ir konkretų asmenį, kad jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą, ar nurodyti kokį nutarimą priimti, tačiau, prokuroras, priimdamas sprendimus, tarp jų – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, 173 straipsniu, 440 straipsniu, prašau teismo įpareigoti prokuratūra pateikti tinkamus procesinius dokumentus dėl kiekvieno iš mano skundo atskirtai.

Priedai – jau minėtas prokuroro Ivanausko „raštelis, o taip jo „raštelyje” suminėti mano skundai

Aurimas Drižius———–

Pateikiu skundą dėl vadinamos Garliavos bylos klastočių:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias