Teisėjo M. Povilansko klastotes ištyrė prokuroro sekretorė Greta Bruzgienė

Aurimas Drižius
2023-09-25 kreipiausi į generalinę prokuratūra (GP) skundu apie sunkius Vilniaus apygardos teismo teisėjo Mindaugo Povilansko (nuotr. viršuej su savo patrone) įtariamus nusikaltimus – piktnaudžiavimą tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumento klastojimo. Visi šie nusikaltimai buvo smulkiai aprašyti mano skunde, todėl nesikartosiu.
Praėjus daugiau nei mėnesiui, vadinamoji prokuratūra raštu Nr. 17.2-2694 (2023-09-25) atsakė į mano skundą. Jį pasirašė prokurorės sekretorė (sekretoriato patarėja) Greta Bruzgienė.

Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas M.Povilanskas priimdamas nutartį dėl mano skundo, ją suklastojo, įrašydamas žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, tokiu būdu ją suklastojo, ir taip pakeitė jos tūrinį, dėl ko priėmė melagingą ir nepagrįstą nutartį. Todėl prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Povilansko atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo – dokumento suklastojas ir piktnaudžiavimas.
Trumpai apie nusikaltimo aplinkybes – Žurnalistų etikos inspektorė G.Ramanauskaitė viešai ir per žiniasklaidos priemonę išplatino šmeižtą – neva portalas www.laisvaslaikrastis.lt ir aš, jo redaktorius Aurimas Drižius, platina dezinformaciją ir tyčia skleidžia melagingą informaciją.
Ramanauskaitė tyčia apie mane paskleidė šmeižtą – neva aš nuolat darau nusikaltimus (tyčia skleidžiu dezinformaciją, melagingą informaciją. Ši žinia buvo paskleista labai plačiai, per visus Lietuvos interneto paslaugų tiekėjus, kurie nedelsiant įvykdė ŽEIT nurodymą ir apribojo prieigą, tai yra išjungė portalą www.laisvaslaikrastis.lt). Minėti G. Ramanauskaitės teiginiai yra tyčia paskleistas šmeižtas.
Portalas buvo uždarytas, toks liko ir praėjus daugiau nei metams, prarado visus savo skaitytojus (daugiau nei 100 tūkst. žmonių per mėnesį), todėl jam buvo padaryta didžiulė žala. Ramanauskaitė rėmėsi ŽEIT ekspertės Aliono Gaidarovič raštu, kuriame buvo nurodyta, kad portalas neva skleidžia melą ir todėl jį reikia uždaryti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį, kuriuo panaikino minėtą Ramanauskaitės raštą Nr. S-288 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Tada kreipiausi į teismą dėl Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižto.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. priėmė nutartį, kuria nurodė, kad šmeižto kvalifikacijai trūksta to, kad Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižtas nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tada internete suradau papildomus įrodymus, kad Ramanauskaitės šmeižtas buvo paskleistas ir per žiniasklaidos priemonę – agentūrą BNS. Tai yra agentūra BNS išplatino pranešimą apie tai, kad dėl skelbiamo melo ir dezinformacijos policija ir Žurnalistų etikos inspektorė uždarė daug interneto portalų, tarp jų ir www.laisvaslaikrastis.lt. Taigi, šis šmeižtas, neva mano redaguojamas portalas nuolat skleidžia netiesą ir melą, buvo paskleistas labai plačiai, nes minėtą BNS pranešimą išplatino labai daug žiniasklaidos priemonių.
Tada pakartotinai kreipiausi į teismą, nurodžiau naujas aplinkybes, BPK 217 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodoma, kad kartu su nauju skundu buvo pateikti nauji įrodymai, paaiškėjo naujos aplinkybės apie tai, kad šmeižikiška informacija buvo pateikta ir per visuomenės informavimo priemones, todėl buvo būtina atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas M.Povilanskas 2023-07-24 nutartimi atsisakė pradėti tyrimą Ramanauskaitės atžvilgiu vieninteliu pagrindu – neva nebegalima persekioti nelaimingos ir daug iškentėjusios Ramanauskaitės dėl to, kad nebegalima jos persekioti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Tokie duomenys yra teisėjo M.Povilansko melas ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jo paties išgalvoti ir įrašyti į savo nutartį, taip ją suklastojant.
Nurodžiau, kad apygardos teismo teisėjas Povilanskas turėjo žinoti bent jau elementarius BPK 3 straipsnio reikalavimus :

1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
   6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
   O Vilniaus apygardos teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė birželio 1 d. nurodė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą ŽEIT vadovių adresu vieninteliu pagrindu – nes pasikeitė baudžiamasis kodeksas. Ji nurodė : “Tai yra nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja BK 154 straipsnio redakcija, kuri numato, kad šmeižimas yra žinomai melaginga šmeižikiška informacija, paskleista tik per visuomenės informavimo priemonę.
   Tai yra Vilniaus apygardos teismas birželio 1 d. nutartyje atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič atžvilgiu tuo pagrindu, kad jų šmeižtas – tai yra interneto tiekėjams išplatintas raštas S-288 nebuvo išplatintas per žiniasklaidos priemones.
   Tada kreipiausi dėl Ramanauskaitės šmeižto kitu pagrindu – dėl jos išplatinto šmeižto per BNS agentūrą. Tai yra 2022 m. per agentūrą BNS buvo išplatintas straipsnis “Policija dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie keliasdešimties portalų – BNS TEMA”
   https://www.bns.lt/topic/1911/news/65910029/
   Šiame straipsnyje buvo nurodyta, kad uždarytas ir portalas laisvaslaikrastis.lt:
   Prieiga apribota ir prie laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt, musutv.lt, ausra.info, kazimierasjuraitis.lt, musutv.lt, neredaguota.lt, baltnews.lt, nepriklausomizurnalistai.eu, klaipeda1945.org, pressjazz.tv, 3min.lt, 20min.lt bei kitų tinklalapių lietuvių, rusų kalbomis , ir cituojama ŽEIT vadovė Ramanauskaitė, kuri sako, kad Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.
   Tai yra padaryti du nusikaltimai – iš pradžių ŽEIT vadovė Ramanauskaitė išplatina šmeižtą apie mane, išplatindama raštą S-288, o paskui apšmeižia dar kartą, paskelbdama per naujienų agentūrą BNS, kad portalas laisvaslaikrastis.lt yra uždarytas dėl dezinformacijos.
   Kitaip sakant, yra du atskiri nusikaltimai ir du skirtingi pagrindai mano skundams, tačiau teisėjas M.Povilanskas suklastoja savo nutartį ir nurodo, kad Ramanauskaitės negalima traukti atsakomybėn dėl to pačio pagrindo – tai yra ŽEIT rašto Nr. 288.
   Tai akivaizdi teisėjo Povilansko klastotė, nes bent jau apygardos teismo teisėjas Povilanskas negalėjo nesuprasti, kad tai du skirtingi nusikaltimai – pirma šmeižtas išplatintas tiesiogiai interneto tiekėjamas išsiunčiant raštą S-288. Kai teismas pritaiko įstatymo lengvatą ir nurodo, kad šmeižtas turi būti išplatintas per žiniasklaidos priemonę, ir kai aš pateikiu įrodymus, kad tai ir buvo padaryta, teisėjas Povilanskas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad neva negalima bausti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
   Skunde nurodžiau, kad tai, kad Vilniaus apygardos teismas jau vieną kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Ramanauskaitės atžvilgiu dėl to, kad neva jos paskleistas šmeižtas nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, nėra joks G.Ramanauskaitės persekiojimas. G.Ramanauskaitė nė karto nebuvo netgi apklaustą dėl nusikaltimų mano atžvilgiu, net nežinojo, kad mano skundas yra nagrinėjamas teismuose, todėl teigti, kad ji buvo persekiojama yra teisėjos Polujansko melas ir piktnaudžiavimas.
   Melas yra ir teisėjo Polujansko išvada, kad “pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama Skundžiama nutartis, yra nepagrįsti, o skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados pagrįstos, išsamios ir motyvuotos”. Teisėjas Polujanskas nepaaiškino, kodėl mano išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Tiesiog parašė – nepagrįsti, ir tiek.
   Esminis BPK pažeidimas, nes teismas privalo paaiškinti savo sprendimus.
   Kaip minėjau, minėtos prokuratūros ir apylinkės teismo nutartys yra absoliučios klastotės. Tikėjausi, kad bent jau apygardos teismas bet šiek tiek gerbs įstatymus, tačiau teisėjas Polujanskas tik pakartojo prokurorės ir apylinkės teismo teisėjos melą.
   “Teismas, pritardamas ikiteisminio tyrimo teisėjos procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir pakartotinai Skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų nedėsto, o tik juos papildo atsakydamas į esminius pareiškėjo skundo argumentus”, – nurodė Polujanskas. Žinoma, jis nurodė, kad neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus, tačiau tik į esmę.
   “Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs, – rašo Polujanskas.
   Tai teisėjo Polujansko melas ir klastotė, nes dėl mano skunde nurodytos aplinkybės – G.Ramanauskaitė paskleidė šmeižtą apie mane per žiniasklaidos priemonę agentūrą BNS – nėra pasisakęs nė vienas teismas, ir tuo labiau šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.
   Joks baudžiamasis procesas G.Ramanauskaitės atžvilgiu nebuvo pradėtas, joks ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo pradėtas, ji niekada nebuvo apklaustas ar kažkaip kitaip nukentėjo ar buvo nubausta.
   Todėl teisėjo Polujansko nuomonė, kad negalima persekioti G.Ramanauskaitės už tą patį nusikaltimą antrą kartą yra teisėjo melas ir klastotė.
   Kitaip sakant, teisėjas Povilanskas nurodo, kad negalima pradėti ikiteisminio tyrimo G.Ramanauskaitės atžvilgiu tuo pagrindu, kad niekas negali būti persekiojamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tačiau toje pat nutartyje pripažįsta, kad joks ikiteisminis tyrimas G.Ramanauskaitės atžvilgiu pradėtas nebuvo, ir ji niekaip nebuvo persekiojama ar nukentėjo.
   Akivaizdu, kad teisėjas Povilanskas puikiai suvokia, kad klastoja savo nutartį, nes vienur rašo, kad Ramanauskaitė jau buvo persekiojama ir nukentėjo, kitur – kad jos tyrimas jos atžvilgiu pradėtas nebuvo.
   Klastotė yra ir teisėjo Povilansko išaškinimas, kad aš negaliu pateikti naujų aplinkybių ir įrodymų :
   “Atsakant į Aurimo Drižiaus skundo argumentus dėl, jo vertinimu, netinkamo BPK 217 straipsnio taikymo, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme yra nurodyta procesinė galimybė prokurorui pagal savo kompetenciją atnaujinti tik nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kaip nurodyta BPK 217 straipsnyje, ir tais atvejais, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą”.
   Dėl teisėjo Polujansko klastotės nebuvo išaiškinas nusikaltimas – bjaurus valdžios išpuolis prieš spaudos laisvę.
   Tai melagingi duomenys, nes dėl BNS paskelbto šmeižto, kad portalas uždarytas dėl platinamos propagandos, nepasisakė joks teismas, o teisėjas Povilanskas, tai žinodamas, tyčia įrašė melagingus duomenis ir padarė žinomai melagingą išvadą, ir ją įrašė į savo nutartį, taip ją suklastodamas. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. ir piktnaudžiavimą.
   Dėl prokuroro Tarasevičiaus klastotės
   Prokuroras Tarasevičius, priimdamas minėtą nutarimą, nurodė, kad minėtos teisėjo Povilansko klastotės tėra “Drižiui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas”.
   Visiškai nepagrįstai prokuroras mano išdėstytus faktus – pirmas mano skundas dėl šmeižto ŽEIT rašte Nr. S-288 buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, o antras – tuo pagrindu, kad neva negalima persekioti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą – vadina “mano subjektyvia nuomone”.
   Tai nėra nuomonė, o faktai, kuriuos labai lengva patikrinti, ir visi mano pateikti dokumentai tai įrodo. Todėl prokuroro subjektyvi nuomonė, kad tai ne faktai, o “mano subjektyvi nuomonė”, yra eilinė prokuratūros klastotė.
   Ir man labai keista, kad teismai apsimeta, kad nesupranta, kas čia vyksta, ir toliau žaidžia tą teisinį futbolą.
   Prokuroras nurodė, kad “teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, kai vykdydami jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pastarieji pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai atitinka BK normas”.
   Prokuroras nieko nepasisako dėl to, kad teisėjas Povilanskas, puikiai žinodamas įstatymus, suklastojo savo nutartį, nurodęs, kad ŽEIT vadovės Ramanauskaitės negalima patraukti atsakomybėn už tą patį nusižengimą antrą kartą, nors mano antro skundo pagrinas buvo visai kitas – tai yra BNS pranešimas.
   Tai yra objektyvūs duomenis ir faktai, kurie pateikti prokurorui, tačiau jis kaip visuomet aklas, kai reikia vertinti “teisėsaugos” nusikaltimus.
   Prokuroras melagingai nurodo, kad “dėl mano pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs”.
   Išdėstyti faktai įrodo, kad teisėjas Povilanskas, kuris yra prisiekęs ginti Konstituciją, ją laužo klastodamas dokumentus. Jis negalėjo nesuprasti, kad tai yra klastotė, nes dviejų skirtingų skundų pagrindas buvo skirtingi nusikaltimai. Ir jis niekaip negalėjo atsisakyti tirti antro nusikaltimo tuo pagrindu, kad neva jau priimtas teismo sprendimas dėl pirmo nusikaltimo.
   Remdamasis išdėtytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Povilansko įtariamų nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo.

Atkreipiamas dėmesys, kad GP raštą pasirašė ne prokuroras, o “generalinio prokuroro sekretoriato patarėja”.
Kaip žinia, BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
Šiuo atveju prokuratūra ne tik kad nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja įstatymas, tačiau GP raštelį dėl sunkių nusikaltimų surašė “sekretoriato patarėja” Greta Bruzgienė.
Kaip žinia, įstatymas nenumato teisės sekretorėms arba jų patarėjoms tirti nusikaltimų arba rašyti “raštelius” atsisakant juos tirti.
BPK 168 str. aiškiai sako, kad nutarimą turi priimti prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne sekretorė.
Todėl šis raštelis naikintinas, o aš teismo prašau įpareigoti GP priimti nutarimą atsisakyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, kaip reikalauja įtatymas.
Sekretorės Gretos Bruzgienės raštelis, kuriuo atsisakoma tirti nusikaltimus remiantis “prokuratūros tvarkos aprašu” prieštarauja įstatymui – minėtam BPK 168 st.
Todėl prašau teismo įpareigoti GP elgtis taip, kaip reikalauja įstatymas – minėtas BPK straipsnius, ir priimti nutarimą pradėti arba ne tyrimą.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo mano skundų nagrinėjimo
Nušalinimo pagrindas – jau 12 kartą kreipiausi su prašymu į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas A. Sadecko prevencinis ieškinys ir atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Nors minėtoje byloje Aurimui Drižiui buvo įvesta cenzūra, kurią kategoriškai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas jau 12 kartų atsisakė panaikinti cenzūrą.
Visus kartus mane teisė už teisėtą veiklą ir ceznūrą legalizavo taip vadinamo Vilniaus miesto apylinkės teisėjai (kitaip sakant, sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu padarė bent 20 šio teismo teisėjų), kurie veikia kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – klastoja dokumentus, nuteisia žmones už teisėtą veiklą.
Todėl neturiu abejonių, kad šis minėtas teismas negali būti objektyvus, padaręs tiek daug nusikaltimų mano atžvilgiu. Priešingai, šio teismo teisėjai toliau daro nusikaltimus slėpdami savo kolegas, ir nurodo, kad pvz., Konstitucijai galioja penkerių metų senaties terminas.
remdamasis CPK normomis dėl teisėjų nušalinimo, prašau nušalinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismą kaip neobjektyvų ir seniai nieko su teisingumu neturintį subjektą.

Priedai – minėtas prokurtaūros sekretorės raštelis ir mano minėtas skundas

Aurimas Drižius