Teisėjo Mindaugo Povilansko išmintis – negalima net pradėti tirti nusikaltimo, nes tai pažeistų nusikaltėlio teises
Aurimas Drižius
Yra toks Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, kuris visai neseniai išaiškino, kodėl bausmės už tą patį nusikaltimą yra skirtingos.
Pats teisėjas Povilanskas nutartimi išakiškino, kad skundas dėl nusikaltimo jau yra bausmė, ir todėl prokuratūrai melagingai pagrindais net nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir atsisakius jį pradėti, tolimesnis veiksmai nėra įmanomi, nes tas, dėl kurio nusikaltimo skundeisi, jau būtų
Dar prieš pusantrų metų tokios valdiškos įstaigos kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba vadovė G. Ramanauskaitė ir šios tarnybos ekspertė Aliona Gaidarovič išplatino visiems interneto tiekėjams šmeižtą, neva portalas www.laisvaslaikrastis.lt tyčia platina melą ir dezinformaciją. Todėl nurodė jį uždaryti, kas nedelsiant ir buvo padaryta.
Praėjus metams Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad šis sprendimas buvo neteisėtas ir jį panaikino. Tačiau nesprendė klausimo dėl žalos atlyginimo, ko prašė portalas. Todėl šią nutartį apskundžiau Vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame mano skundas dulka jau nuo sausio mėnesio, tai yra daugiau nei septyni mėnesiai, ir niekas net neketina jo nagrinėti.
Etikos prievaizdė Ramanauskaitė paskelbė, kad portalas skelbia melą, nes išvertė ir paviešino du britų portale off-quardiang.org straipsnius paskelbtus antikarinius straipsnius. Viename buvo rašoma apie ukrainiečių feikus, kai jie vaizdo žaidimų įrašus pateikia kaip savo pergales prieš rusus, o kitame – kad neskraidymo zona virš Ukrainos reikštų trečią pasaulinį karą.
Įdomūs ir visiškai pagrįsti straipsniai, nes vėliau net Šimonytė pripažino, kad NATO paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos neišvengiamai reikštų trečią pasaulinį karą. Jokio melo ar karo propagandos tose straipsniuose nėra, tik nuomonė apie tai, kaip pasaulis sukasi į branduolinį karą.
Nepaisant to, to dvi fifos iš ŽEIT paskelbė, kad portalas laisvaslaikrastis.lt yra melagis ir ar, jo redaktorius Aurimas Drižius, esu taip pat melagis ir skleidžiu dezinformaciją.
Nė vienas teismas net nebandė analizuoti šių straipsnių, ir man paaiškinti, kas jose ne taip. Teisėjai tik nukopijuoja minėtų fifų skundus, ir tai vadinama “teismo sprendimu”.
Po teismo sprendimo kreipiausi į prokuratūrą dėl Ramanauskaitės ir Gaidarovič šmeižto mano atžvilgiu, nurodžiau, kad pastarosios valstybė tarnautojos viešai mane apšmeižė, nurodė, kad aš nuolat darau nusikaltimus – tai yra platinu dezinformaciją.
Iš karto įsijungė valstybės aparatas, kaip gelbėti “tarnautojus” nuo atsakomybės.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė nurodė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą ŽEIT vadovių adresu vieninteliu pagrindu – nes pasikeitė baudžiamasis kodeksas.
Tai yra nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja BK 154 straipsnio redakcija, kuri numato, kad šmeižimas yra žinomai melaginga šmeižikiška informacija, paskleista tik per visuomenės informavimo priemonę.
Nors ŽEIT vadovės mane apšmeižė pernai, tačiau teisėja pritaikė baudžiamąjį kodeksą atbuline data : “BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio redakcija yra palengvinanti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl ji turi grįžtamąją galią ir yra taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
Todėl teisėja nusprendė, kad kadangi šmeižtas buvo paskleistas ne per visuomenės informavimo priemonę, tai neva jau neatitinka “šmeižto” apibrėžimo.
Gavęs tokį teismo išaiškinimą, kad šmeižtas gali būti paskelbtas tik per žiniasklaidos priemones, dar kartą patikrinau internetą. Žinoma, kad minėtas ŽEIT vadovių šmeižtas apie laisvą laikraštį buvo išplatintas ne tik interneto tiekėjams, tačiau ir per žiniasklaidą – BNS agentūrą.
Todėl dar kartą kreipiausi į teismą, nurodydamas naujas aplinkybes – BNS agentūrą, per kurią Ramanauskaitė paskleidė šmeižikiško tūrinio informaciją apie portalą.
Tada prokuratūra ėmė visaip kitaip traukti nuo atsakomybės minėtas ŽEIT vadoves, nurodė, kad neva nebegalima traukti šitų tarnautojų atsakomybėn dar kartą. Nors niekas jų netraukė, jos net nebuvo apklaustos ir matyt net nežinojo, kad toks tyrimas vyksta, tačiau prokuratūra man nurodė, kad jeigu jau kreipiausi dėl nusikaltimo, ir tas prašymas buvo atmestas, reiškia, antrą kartą, nurodus papildomus įrodymus kreiptis jau nebegalima, kad neva “būtų pažeistas baudimo už tą patį pažeidimą principas”.
Kartoju, niekas nebuvo net apklaustas, ir niekas nebuvo nubaustas, tačiau prokuratūra ir teisėjas man išaiškino, kad papildomų įrodymų teikimas reikštų, kad buvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti už tą patį pažeidimą principas).
Tiesa, BPK parašyta visiškai kitaip, nei nutarimuose teigia prokuratūra ir teismai:
217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka:
- Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
- Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Kai nurodau, kad Ramanauskaitė mane šmeižė per žiniasklaidos priemonę ir pateikiu įrodymus, tai teisėjas Povilanskas man išaiškina, kad nusikaltimo tyrimas negali būti pradėtas, nes tai neva pažeistų nusikaltėlio teises.
“2023 m. birželio 1 d. nutartimi buvo paliktas galioti procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, – nurodė teisėjas, – prokurorė akcentavo, kad non bis in idem principas draudžia bausti du kartus už tą patį dalyką. Nurodė, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, – nurodė teisėjas Povilanskas, – Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi Aurimo Drižiaus skundą dėl prokurorės nutarimo, 2023 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuria Aurimo Drižiaus skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėja Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pakankamai motyvuotas, priimtas išsamiai išanalizavus Aurimo Drižiaus pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamai juos įvertinus. Ikiteisminio tyrimo teisėja sutiko su ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro padarytomis išvadomis, kad Aurimo Drižiaus nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos įsiteisėjusia ir galutine Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi, todėl tirti jų antrą kartą nėra pagrindo.
Ikiteisminio tyrimo teisėja akcentavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės nebegali būti revizuojamos bei vertinamos iš naujo, o įsiteisėję teismų sprendimai (tarp jų įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis baudžiamosiose bylose) yra visiems privalomi.
Pareiškėjas Aurimas Drižius, nesutikdamas su Skundžiama nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą. Skundu prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį. Skunde Aurimas Drižius nurodo, kad:
Skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, dėl skunde nurodytų nusikaltimo aplinkybių nepasisakė, o tiesiog pažymėjo, kad sutinka su prokurorės nuomone, kuri yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.
Skunde akcentuojama, kad G. Ramanauskaitė tyčia ir plačiai paskleidė žinią, kad portalas www.laisvaslaikrastis.lt ir jo redaktorius Aurimas Drižius, platina dezinformaciją ir tyčia skleidžia melagingą informaciją. Pareiškėjo vertinimu, jis (Aurimas Drižius) buvo apkaltintas, kad nuolat daro nusikaltimą – tyčia skleidžia dezinformaciją, melagingą informaciją. Ši žinia buvo paskleista labai plačiai, per visus Lietuvos interneto paslaugų tiekėjus, kurie nedelsiant įvykdė ŽEIT nurodymą ir apribojo prieigą, tai yra išjungė portalą www.laisvaslaikrastis.lt. Minėti G. Ramanauskaitės teiginiai yra tyčia paskleistas šmeižtas. G. Ramanauskaitė, išplatindama savo raštą Nr. S-288, padarė nusikaltimą – apšmeižė portalą laisvaslaikrastis.lt ir jos leidėją (Aurimą Drižių).
Skunde cituojant BK 154 straipsnio turinį ir teismų praktiką, nurodoma, kad Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė tyčia, žinodama, kad jos teiginiai nėra pagrįsti, išplatino šmeižtą apie visuomenės informavimo priemonę „Laisvą laikraštį“ ir jo leidėją bei redaktorių Aurimą Drižių. Dėl tokių G. Ramanauskaitės veiksmų laikraštis prarado savo skaitytojus.
Skunde Aurimas Drižius detaliai aprašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 12-3911-535/2022, kuriuo panaikintas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 288 „Dėl neskelbtinos informacijos“ bei šios administracinės bylos nagrinėjimo eigą.
Skunde nurodomos Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados, kurios Aurimo Drižiaus vertinimu, patvirtina, kad G. Ramanauskaitė ir A. Gaidarovič tyčia apšmeižė jį (Aurimą Drižių) ir jo leidžiamą laikraštį bei suklastojo ekspertizės aktą.
Skunde Aurimas Drižius kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartyje pateiktas išvadas. Nurodo, kad gavęs Vilniaus apygardos teismo išaiškinimą, jog šmeižtas gali būti paskleistas tik per visuomenės informavimo priemones, jis (Aurimas Drižius) pateikė naują skundą ir naujus įrodymus, kad šmeižtas buvo tyčia išplatintas ir per visuomenės informavimo priemones. Be to, cituojant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties turinį, nurodoma, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Skunde, cituojant BPK 217 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodoma, kad kartu su nauju skundu buvo pateikti nauji įrodymai, paaiškėjo naujos aplinkybės apie tai, kad šmeižikiška informacija buvo pateiktas ir per visuomenės informavimo priemones, todėl buvo būtina atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundas atmestinas.
Susipažinus su pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundu nustatyta, kad skunde aukštesniajam teismui pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui, skųsdamas prokuroro priimtą nutarimą, kuriuo paliktas galioti procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš skundų turinio (tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek aukštesnės instancijos teismui) matyti, kad Aurimas Drižius, jau esant priimtam ir įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, antrą kartą prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje.
(tai teisėjo Povilansko melas, nes jam buvo pateiktas visai kitas skundas, nurodant kad šmeižtas buvo paskleistas per žiniasklaidą, ko nebuvo pirmame skunde -aut. pastaba)
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su medžiaga, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (prieiga per Integruota baudžiamojo proceso sistemą – (toliau – ir IBPS)), taip pat išreikalauta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi, pareiškėjo skundo, Skundžiamos nutarties ir prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtų nutarimų motyvais, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama Skundžiama nutartis, yra nepagrįsti, o skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados pagrįstos, išsamios ir motyvuotos. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas ikiteisminio tyrimo teisėjos procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir pakartotinai Skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų nedėsto, o tik juos papildo atsakydamas į esminius pareiškėjo skundo argumentus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).
(tai dar vienas teisėjo Povilansko melas, nes teismas nepasisakė nė dėl vieno mano skunde išdėstyto argumento – ŽEIT vadovė Ramanauskaitė tyčia, žinodama kad rašo netiesą, paskleidė apie mane šmeižtą, kad neva laisvaslaikrastis.lt platina dezinformaciją, ta yra daro nusikaltimus. Šmiežtą Ramanauskaitė išplatino per žiniasklaidos priemonę – BNS agentūrą. Apie visas šias aplinkybes nei prokuratūra, nei teismas nepasisakė nė vieno žodžio, todėl šis teismo sprendimas yra klastotė)
Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinime, apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamojo proceso pradėjimas, nesant tam pakankamo pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl, jei yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs.
(Tai trečias teisėjo Povilansko melas, nes mano skundas dėl šmeižto per žiniasklaidos priemonę nėra įsiteisėjęs ir niekas dėl jo nepasisakė – aut. pastaba).
Atsakydamas į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijų Nr. 24130/11 ir 29758/11). Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu akcentuoti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiškinimą, yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai baigtas baudžiamasis procesas. To paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies (2011 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Tomasovic prieš Kroatiją,peticijos Nr. 53785/09; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją,peticijos Nr. 37950/97; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2005 m. sausio 27 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Smolickis prieš Latviją, peticijos Nr. 73453/01, kasacinė nutartis Nr. 2K-140-387/2023).
Nagrinėjant Aurimo Drižiaus skundą, aukštesniojo teismo sprendimą lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi.
(Ketvirtas Povilansko melas, nes šioje nutartyje nė žodžio apie šmeižtą mano atžvilgiu per žiniasklaidą – aut. pastaba).
Kitaip tariant, dėl Aurimo Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.
Aukštesnysis teismas, atsakydamas į skundo argumentus, pažymi, kad sugretinus 2023 m. kovo
29 d. prokuratūroje gauto Aurimo Drižiaus skundo turinį su 2023 m. birželio 2 d. pareiškimu dėl
ikiteisminio tyrimo pradėjimo akivaizdu, jog abiejuose Aurimo Drižiaus procesiniuose
dokumentuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl to, kad Gražina
Ramanauskaitė 2022 m. kovo 18 d. daugiau nei šimtui interneto paslaugų tiekėjų išplatino tikrovės
neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti visuomenės informavimo priemonę
www.laisvaslaikrastis.lt ir jos leidėją A. Drižių, ar galinčią pakirsti pasitikėjimą jais, bei kad jis
nuolat daro nusikaltimą – tyčia skleidžia dezinformaciją melagingą informaciją.
Svarbu akcentuoti, kad vien tai, jog 2023 m. birželio 2 d. Aurimo Drižiaus pareiškime nurodyta
papildoma aplinkybė, jog, Aurimo Drižiaus vertinimu šmeižikiška informacija, buvo paskleista ir
per BNS naujienų agentūrą, nepaneigia išvadų, jog procesinis sprendimas atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą buvo priimtas dėl tų pačių (identiškų) aplinkybių. Šio procesinio sprendimo 12
punkte jau buvo minėta, kad non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai
reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą
persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai baigtas baudžiamasis
procesas. Nagrinėjamu atveju Aurimo Drižiaus papildomai nurodytos aplinkybės nėra esminės, jos
egzistavo ir buvo žinomos priimant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį. Kartu
aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad įstatymas nesuteikia teisės tos paties grandies teismui ar juo
labiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, naikinti anksčiau dėl tų pačių faktinių
aplinkybių priimtus teismo sprendimus.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartyje Aurimo Drižiaus pareiškime
nurodytas aplinkybes jau įvertino tiek BK 154 straipsnio 1 dalies, tiek BK 235 straipsnio 1 dalies
kontekste, padarė galutines ir neskundžiamas išvadas, jog nebuvo padarytos veikos turinčios
nusikalstamų veikų požymių, todėl tas pačias aplinkybes vertinti antrą kartą ar juo labiau daryti
priešingas išvadas, nėra pagrindo.
Atsakant į Aurimo Drižiaus skundo argumentus dėl, jo vertinimu, netinkamo BPK 217
straipsnio taikymo, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme
yra nurodyta procesinė galimybė prokurorui pagal savo kompetenciją atnaujinti tik nutrauktą
ikiteisminį tyrimą, kaip nurodyta BPK 217 straipsnyje, ir tais atvejais, kai paaiškėja esminės
aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą
nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui atsisakius
pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 168 straipsnio taisykles, gali būti sprendžiamas tik tokio
procesinio sprendimo panaikinimo klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-495/2023).
Nagrinėjamu atveju dėl Aurimo Drižiaus pareiškime nurodytų aplinkybių ikiteisminį tyrimą buvo
atsisakyta pradėti, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl šioje procesinėje situacijoje BPK
6 217 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas negali būti taikomas. Juo labiau, kad šio procesinio
sprendimo 15 punkte jau buvo minėta, kad Aurimo Drižiaus papildomai nurodytos aplinkybės
negali būti laikomos esminėmis ar naujai paaiškėjusiomis.
Nevertindamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties pagrįstumo, teismas
pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje yra kraštutinė priemonė (ultima
ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai išnaudojus visas kitas
galimas teisinės gynybos priemones, švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.
Taigi, jei Aurimas Drižius, būdamas įsitikinęs, kad buvo pažeistos jo ir/ar jos atstovaujamo juridinio
asmens (laikraščio) teisės bei siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso
tvarka, kadangi fizinio asmens garbės ir orumo, o juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
yra galimas CK 2.24 straipsnio pagrindu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad Skundžiama
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas aplinkybes
bei nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pateikto skundo argumentai
nesuteikia pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei tai buvo padaryta Skundžiama nutartimi, todėl
ją keisti ar naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442
straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n u t a r ė :
atmesti pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės
teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. birželio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiam
Teisėjas Povilanskas priėmė nutartį:
Edit
