Teisėjų gaujos nusikaltimus vertina jų bendrininkė Gavelytė-Katylienė
Vilniaus apygardos teismui
Dėl teisėjos Katylienės nušalinimo nuo mano skundų nagrinėjimo
Pareiškėjas Aurimas Drižius,
2025-01-15
Gavau pranešimą (2025-01-14 Nr. IBPS-S-24029-25), kad 2025 m. sausio 31 d. 10 val. Vilniaus apygardos
teisme rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas Aurimo Drižiaus skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės
teismo 2025-01-03 nutarties. Skundą nagrinėja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė.
BPK 58 str. numato, kad teisėjas nušalintinas, jeigu jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra
suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias
pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.
Informuoju teismą, kad kreipiausi į gen. prokuratūrą dėl teisėjos Gavelytės-Katylienės įtariamų
nusikaltimų. Nurodžiau, kad teisėja Gavelytė-Katylienė priėmė nutartį (2024-11-21 Nr.
IBPS-V-3224904-24), kuria legalizavo sunkius tyčinius nusikaltimus mano atžvilgiu.
Taip padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą, dokumento suklastojimą ir tarnybos pareigų neatlikimą. 2024
m. rugpjūčio 1 d. kreipiausi skundu į taip vadinama gen. prokuratūra (reg. Nr. AP-19000) „Dėl
organizuotos gaujos ir masinių nusikaltimų Vilniaus apygardos teisme – dokumentų klastojimo,
piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo“, kuriuo prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų A.
Cinino, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G. Dzedulionio, D.Vaidachavičienės, N. Vigelienės, generalinio
prokuroro pavaduotojų S. Versecko ir G. Ivanausko, generalinės prokurorės N. Grunskienės, prokurorės
D. Kisinienės atžvilgiu.
Nurodžiau, kad minėta organizuota gauja mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr.
1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą
veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas
mano atžvilgiu taikė neteisėtą cenzūrą, kurią tiesiogiai ir kategoriškai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44
str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės
apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet
kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos
informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Teisėja Gavelytė-Katylienė savo nutartyje legalizavo visus šiuos nusikaltimus, nurodydama nutartyje, kad
„Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs su skundo nagrinėjimu susijusią IBPS esančią
medžiagą Nr. M-2-01-00045-24, konstatuoja, jog vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Martyno Jovaišos
2024 m. rugsėjo 20 d. nutarime bei skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. spalio 29 d.
nutartyje išdėstyti motyvai ir jų argumentacija, dėl ko atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo
įžvelgiamų galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pakankama ir aiški”.
Kartoju – minėtose nutartyse nepasakyta nė žodžio, kodėl teismas taikė cenzūrą, kurią draudžia LR
Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Teismas turi pareigą remtis Konstitucija ir įstatymais, ir jų laikytis bei nelaužyti, tačiau sąmoningai juos
ignoruoja ir taip legalizuoja sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu.
Teisėja Gavelytė-Katylienė BPK nustatytais proceso veiksmais nepatikrino ir netyrė nuosprendžio, kuriuo
aš buvau nuteistas už teisėtą veiklą, taikant cenzūrą. Ji BPK nustatytais metodais nepatikrino ir prokuroro
ir teismo nutarčių legalizuoti šias nusikalstamas veikas.
Todėl teisėja Gavelytė-Katylienė suklastojo savo nutartį, pamiršusi pasisakyti bent dėl vieno skundo
argumento. Tokiu būdu legalizavo sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu. Tai korupcija ir galimas
nusikaltimas pagal BK 237 str. Žinodama, kad cenzūrą kategoriškai draudžia LR Konstitucija,
Gavelytė-Katylienė tyčia suklastojo savo nutartį, nurodydama, kad ji sutinka su prokurorų nuomone, kad
persekioti žurnalistus, dirbančius tiesioginį darbą, yra „tiesioginė prokurorų ir teisėjų pareiga”.
Todėl kreipiausi dėl teisėjos Gavelytės-Katylienės patraukimo atsakomybėn, o ji toliau lyg niekur nieko
nagrinėja mano skundus. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje
dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku
visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įstatymas numato , kad Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti
objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu,
prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, šiuo konkrečiu atveju teismas nesivadovavo
Konstitucija ir įstatymu, tačiau vadovavosi vidiniu įsitikinimu, kad A.Drižius yra rakštis šiais „teisinei
sistemai”, kuri su teise ir teisingumu neturi nieko bendro.
Teisėja Gavelytė nevertino mano pateiktų įrodymų ir argumentų, nepašalino prieštaravimų. Teismų
praktikoje nuosekliai aiškinta kad įrodymų vertinimas ir tik jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais
klausimais darymas yra teismo pareiga. Teismas šios pareigos neatliko ir padarė esminius įrodymų
vertinimo nuostatų pažeidimus, nes teismo išvados padarytos neįvertinant Konstitucijos 44 str. nuostatų,
nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti;
nebuvo vertinti melagingi A.Sadecko parodymai, o taip visos organizuotos nusikalstamos teisėjų
grupuotės veiksmai persekiojant mane už teisėtą veiklą. Teisėja Gavelytė BPK nustatytais proceso
veiksmais nepatikrino ir netyrė visų įstatymo pažeidimų, nieko dėl jų nepasisakė, nes Konstitucijos
paneigti teisėja Gavelytė dar nedrįsta. Todėl tiesiog „nepastebi”, kad Konstitucija draudžia cenzūrą, ir taip
piktnaudžiauja teisingumu. Todėl bendrininkauja su visa eile Vilniaus apygardos teismo teisėjų, slepia jų
nusikaltimus.
Tai ne pirmas kartas, kai teisėja Gavelytė slepia sunkius vadinamosios „teisėsaugos gaujos” nusikaltimus.
remiantis išdėstytu ir BPK 58 str., reikalauju ją nušalinti nuo visų mano skundų nagrinėjimu, nes ji negali
būti nešališka, žinodama, kad aš reikalauju jai baudžiamosios atsakomybės už klastotes.
Aurimas Drižius
