Teisėjų mafija nemirtinga – dar nepagauti išteisina jau pagautus (pildoma)

Teisėjų mafija nemirtinga – dar nepagauti išteisina jau pagautus

Aurimas Drižius
Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos, susidedančios iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Daivos Jazbutienės, Eduardo Maškevičiaus nutartį, kuriuo garsus bylų klastojojas, daug metų tarnavęs mafijai, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis buvo išteisintas.
Mat paaiškėjo, kad teisėjai E.Lapinskienė ir Eduardas Maškevičius ir patys buvo apklausti dėl įtariamos korupcijos toje pačioje teisėjų korupcijos byloje.
Kaip žinia, šioje byloje visi kaltinimai remiasi advokato Drąsučio Zagrecko “nuoširdžiais parodymais” apie tai, kaip jis nešiojo kyšius teisėjams. STT buvo prikaišiojusi “blakių” net į advokato D.Zagrecko kelnes, ir net ketverius metus jį sekę, laukdama komandos susemti kyšininkus. Galiausiai komandą gavo, ir susėmė visą Lietuvos teisės “elitą”, o D.Zagreckas prisipažino dėl 33 epizodų, kai tarėsi ar nešė kyšius teisėjams. Advokatas suprato, kad su tiek įrodymų jo neišgelbės ir teisėjų brolija, ir tada viską pripažino, ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

Garsaus nusikaltėlio Stasio Lemežio byloje kaltinimai taip pat remiasi Drąsučio Zagrecko parodymais. Jis liudijo prieš savo kolegą, kitą garsų Vilniaus advokatą Romą Mikliušą, kaip tarėsi papirkti teisėją S.Lemežį.
Klaipėdos apygardos teismas išteisino S.Lemežį, tačiau advokatą R.Mikliušą nuteisė, neva D.Zagrecko parodymų prieš kolegą advokatą uženka jį nuteisti, o štai teisėją nuteisti to negana.

Apeliaciniame teisme nagrinėjant prokuroro ir Mikliušo skundus paaiškėjo, kad S.Lemežį išteisinę teisėjai ir patys buvo apklausti teisėjų korupcijos byloje.
Todėl labai keista, kaip jie galėjo ne tik išteisinti teisėją Lemežį, tačiau apskritai prisiliesti prie šios bylos.
Mat teisėjai Edita Lapinskienė ir Eduardas Maškevičius kaip liudytojai išties apklausti ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18.
E.Lapinskienė apklausta 2020 m. kovo 6 d. Šios apklausos metu jai buvo užduodami klausimai, susiję su Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, kurios narė ji buvo, nagrinėta baudžiamąja byla dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas kratos metu rastus grynuosius pinigus nusprendė grąžinti vienam iš nuteistųjų (A. S.). Šį sprendimą apskundė kitas nusikalstamų veikų padarymu šioje byloje kaltintas asmuo (A. P.), apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ginčas dėl pinigų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Kaip liudytoja apklausta teisėja E. Lapinskienė paaiškino, jog poveikio dėl priimto sprendimo jai niekas nedarė, jos kolegoms (kolegijos nariams D. K. ir A. D.), kiek jai žinoma, poveikis taip pat nebuvo darytas. Liudytojo apklausos protokolo skiltyje „Liudytojo santykiai su įtariamuoju“ nurodyta, jog E. Lapinskienė nepažįsta D.Zagrecko, A. Surblys jai žinomas kaip advokatas, tiek, kiek jis yra dalyvavęs bylose, jokiais kitais, ne darbo, klausimais su juo nėra bendravusi (10 t., b. l. 24, 25).
Minėtoje baudžiamojoje byloje dėl kratos metu rastų grynųjų pinigų išties priimti E. Lapinskienės nurodyti sprendimai: Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu kratos metu rastus grynuosius pinigus nuspręsta grąžinti A. S., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas, dėl kratos metu rastų grynųjų pinigų priklausomybės kilęs ginčas tarp nuteistojo A. S. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu advokatas Aivaras Surblys pripažintas kaltu padaręs nusikalstimą – paėmęs iš D.Zagrecko 10 000 Eurų ir pažadėjęs paveikti jau minėtus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus A. D., D. K. ir E. Lapinskienę, kad šie priimtų A. Surbliui palankų sprendimą – netenkintų A. P. apeliacinio skundo dalies dėl kratos metu rastų pinigų jai grąžinimo.
Panevėžio apygardos teismas kaip vieną iš liudytojų šioje byloje taip pat apklausė teisėją E. Lapinskienę, jos apklausa vyko 2021 m. lapkričio 11 d. Šios apklausos metu E. Lapinskienė, be kita ko, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dar kartą pažymėjo, jog D. Zagrecko nepažįsta, nėra jo mačiusi ar su juo bendravusi.
Jokių prašymų, užuominų, nuomonių dėl konkretaus sprendimo priėmimo nei iš A. Surblio, nei iš kitų asmenų, kurie dalyvavo tame procese, nėra gavusi.
Lygiai tą patį pasakė ir kitas kolegijos narys E.Maškevičius.
Jis išteisino pilietį V. R., kuris Klaipėdos apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė nuosprendį – V. R. išteisinti. Kaip liudytojas apklaustas teisėjas E. M. paaiškino, jog poveikio dėl priimto sprendimo jam niekas nedarė, jo kolegoms (kolegijos nariams A. D. ir A. S.), kiek jam žinoma, poveikis taip pat nebuvo darytas. Apklausos metu E. Maškevičius, be kita ko, pažymėjo, jog D. Zagreckas jam yra žinomas kaip advokatas, asmeniškai jo nepažįsta, kažkada su šiuo asmeniu Klaipėdos apygardos teismo patalpose yra pasisveikinęs.

Kaip žinia, Klaipėdos advokatas Surblys buvo nuteistas dviem metams kalėjimo už tai, kad neva paėmė iš D.Zagrecko 10 tūkst. eurų kyšį, kad paveiktų jau minėtą Klaipėdos apygardos teismo kolegiją.

A.Surblį gynęs advokatas Mackevičius laisvas.info pasakojo, kad prokurorai netiki, kad teisėjai negavo kyšio : “Baikite, galiu pasakyti, kaip buvo Surblio byloje, Du epizodus atmetė, nes jokių įrodymų nėra, o byloje dalyvavęs generalinės prokuroras taip parašė: “Nors teisėjai pasakė, kad jiems nedarė jokio poveikio, tačiau aš darau prielaidą, kad teisėjams darė poveikį, tik teisėjai nenori prisipažinti”. Ir tai yra protokole. Pirma, nereikia daryti prielaidų, o pateikti įrodymus. Ir koks teisėjas dabar šiame fone drįstų privačiai kalbėtis su advokatu? Visas bendravimas tik teismo posėdyje arba raštu. Pažiūrėkite, kaip “apsivalė” Klaipėdos apygardos teismas? Vieni išėjo, kitus išvarė pagal principą “mes ant tavęs gal būt ką nors rasime”. ir tai išeina aukštos kvalifikacijos teisėjas? Pacituosiu vieną teismo nutartį – per 11 dienų teismui reikėjo priimti nutartis 37 bylose. Po 3,5 per dieną. Neskaičiuojant kitų prašymų nagrinėjimo. Ir teisėjas prirašo nesąmonių ir sako, kad “aš nespėjau, man nusispjauti”. Kaip tada suprasti teismų sistemą? Aš jos nesuprantu. Ar mes turime nepriklausomą sistemą, ar sistemą, kurioje teismui svarbu tik priimti laiku, ir visiškai nesvarbu, kokį sprendimą”.

Kas tas Stasys Lemežis?

Pagarsėjęs bylų klastotojas teisėjas Stasys Lemežis, nuteisęs dešimtis nekaltų žmonių,  teisiamas už kyšininkavimą 

STT perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai kyšininkavimu pateikti ir buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui S.L. Tai turi būti Stasys Lemežis, nes kito tokio buvusio teisėjo nėra šiame teisme.

Labai keista, kad niekur žiniasklaidoje nebuvo paskelbta, kad teisėjas Stasys Lemežis yra įtariamas kyšininkavimu. To nežinojo ir Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikatė : „Jis pas mus nebedirba, tačiau nežinojau, kad jam pareikšti kokie nors kaltinimai“. Ji pažadėjo pasiaiškinti, ar S.Lemežis išėjo iš darbo savo noru, ar buvo „išpirdolintas“. Tačiau aišku, kad Lemežio atleidimas buvo sutvarytas tyliai ramiai – apie tai neparašė nė viena žiniasklaidos priemonė. „Tai jūs parašykite“, – pasiūlė L.Nemeikaitė.

Tiesa, vėliau ji patikslino, kad Stasys Lemežis pernai atleistas iš darbo suėjus pensijiniam amžiui ir gauna tūkstantinę pensiją : „Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m.  balandžio 26 d. dekretu Nr. 1K-1624, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio ketvirtąja ir penktąja dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pritarimą, Stasys Lemežis atleistas 2019 m. birželio 6 d. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus”.

Tačiau Stasys Lemežys – itin odiozinė figūra net visiškai supuvusiame teismų pasaulyje, savo banditiškais metodais pralenkęs net tokias „legendas“ kaip Audrius Cininas arba Dzedulionis.

Turint omenyje, kad S.Lemežiui buvo brukamos visos rezonansinės bylos, kai reikėdavo nuteisti nekaltus žmones. Ir jis mielai tai darydavo.

Pvz. , teisėjas Stasys Lemežis nuteisė profesorę Bloznelytę, kuri vienoje TV laidoje paliudijo, kad pas ją buvo apsilankęs Garliavos pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas su dviem moteriškėmis (matyt, kad įtariamosiomis vaikų sąvadautojomis), ir prašė pašalinti dėmę jam nuo lyties organo. Apie šią dėmę ikiteisminio tyrimo metu papasakojo Garliavos mergaitė, pedofilų auka. Tačiau garsi profesorė, atlikus savo pareigą, buvo nuteista jau minėto Lemežio „už šmeižtą“.

Visiems puikiai žinoma, kad Stasys Lemežys buvo „pakabintas“ spec. tarnybų, kuris jį išsukinėjo iš įvairų nusikaltimų. Pvz., teisėjas Stasys Lemežys vairavo girtas ir Vilniuje sukėlė avariją, tačiau „sistema“ jį išsuko nuo atsakomybės.

Panašios nuomonės ir advokatas Antanas Bartusevičius : „Lemežis mane teisė, tačiau neleido net pamatyti bylos įrodymų, pasakęs, kad tai „valstybės paslaptis”.

Dar atviresnis Zigmas Vaišvila. Teisėjas Lemežis nagrinėjo sausio 13 d. bylą ir nurodė, kad sovietai, puolę ir mušę civilius žmones per sovietų okupaciją, veikė visiškai teisėtai:

Teisėjo St. Lemežio argumentai pribloškiantys: „… įsiveržus būtent į Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“, nebuvo žudoma.“, „Šiuo atveju, pareiškėjas (t.y. Zigmas Vaišvila) su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose.“ Tokiu būdu teisėjas St. Lemežis pateisino neteisėtai Lietuvos valstybėje veikusios okupacinės kariuomenės nusikaltimus ir jų buvimo Lietuvoje statusą, sukūrė teismo sprendimo precedentą, kuriuo remiantis kaltinamieji bylose dėl agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990-1991 metais galės gintis, naudodami šią mūsų valstybės vardu teisėjo St. Lemežio priimtą teismo nutartį. Tai yra atviras ir nusikalstamas veikimas teismo vardu prieš Lietuvos valstybę. Teisėjas St. Lemežis okupacinės kariuomenės karius prilygino Lietuvos teisėsaugos pareigūnams.

Apeliacinio teismo nutartyje detaliai aprašoma, kaip Drąsutis Zagreckas ir Romas Mikliušas nev atarėsi papirkti teisėją Lemežį :

.7.1. Pirmas susitikimas su D. Z. dėl pageidaujamo sprendimo priėmimo įvyko 2018 m. lapkričio 19 d. (pokalbiai ir SMS 2018 m. lapkričio 19 d., 2 t., b. l. 181–189), kitą dieną D. Z. ir R. M. aptarė, jog „renginys“ vyks kitą dieną (2018 m. lapkričio 20 d. pokalbis, 12:09:08–12:10:38), skundo nagrinėjimas šioje byloje buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 21 d.
4.7.2. Vėlesnio 2018 m. lapkričio 20 d. pokalbio metu (15:44:38–15:46:03) D. Z. konspiruotai nurodė R. M. kalbėjęs apie skundą (iš D. Z. ir paties S. L. parodymų matyti, kad pokalbis vyko būtent su S. L.): „Kaip tau pasakyt, nu, matai, kad analizus tiktai šiandien, vat, gavo apie pietus <…> Neišanalizuota. Nu, žinai, nu, ką aš tau… M – Tai telefonuokite, vienu žodžiu, kai kas nors bus, telefonuokite; Z – tai šiandien tai jau nieko nebus <…>“. Po to pokalbio dalyviai susitarė, kad R. M. kitą rytą turi atvežti papirkimui skirtus pinigus: „Z – Jūs, jūs ten turėkite viską pasiruošę. Rytoj aš nežinau, tai gal… <…> Z – Kada tu važiuosi rytoj į renginį? Ta prasme, į darbą. M – Aš važiuosiu rytoj, aš rytoj aštuntai valandai važiuosiu <… Taip. Tiesiai ten į darbą, mano darbas ten iškart; Z – supratau. Tai gali puse aštuonių užšokt į kontorą. Aš būsiu kontoroj ten. Užvežk tu man… <…> Z – Užvežk tu man savo parodymus ir viskas <…>.
4.7.3. 2018 m. lapkričio 21 d. iki skundo nagrinėjimo R. M. atvežė D. Z. papirkimui skirtus pinigus (2 t., b. l. 124–127), iš kurių D. Z. atskaičiavo į atskirą voką ir įsidėjo į piniginę 3 000 Eur sumą (kas patvirtina D. Z. parodymus, jog vykdamas į pokalbį su S. L. su savimi turėjo būtent 3 000 Eur sumą ir tokią sumą pasiūlė S. L. (2 t., b. l. 128–136). Kaip matyti iš D. Z. parodymų, tą pačią dieną jis su pinigais dar kartą nuvyko į Y. apygardos teismą su S. L. aptarti sprendimo priėmimo bei pasiūlė pinigus. Šiuos jo parodymus patvirtina ir 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio turinys (8.39–8.42): „<…> Z – Jo, jo, jo necenzūrinis žodis, matai, gi aš su tavim… Vakar kur šnekėjau… <…> Jie ten necenzūrinis žodis mykė, mykė. <…> Sakau pinigų nėra, sakau, kokie trys, keturi tūkstančiai <…> sakau užstatą duosiu po penkis (neaiškiai) <…> Man kažkas, va taip dėliojasi, žinai <…>“. Iš šio pokalbio turinio taip pat aišku, kad S. L. 2018 m. lapkričio 21 d. galutinio atsakymo dar nedavė, tik nurodė, kad D. Z. tvarkytų reikalus: „<…> Z- Bet jisai… Bet jisai man nepasakė (neaiškiai)… <…> Sako, tai gerai, tvarkykis nu, viskas bus“.
4.7.4. D. Z. pakartotinai su S. L. dėl rezultato susitiko 2018 m. lapkričio 22 d. apie septintą (tokį susitikimą buvus nurodė D. Z., neneigė jo ir pats S. L.). Šio susitikimo metu S. L. paaiškino, kad negali priimti pageidaujamo sprendimo, nes dėl kardomosios priemonės pakeitimo prieštarauja teisėjas A. Š.. Tokias aplinkybes patvirtina 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbis tarp D. Z. ir R. M.: „<…> Z – Šiandien ryte, septintą valandą ant palaukimo, aš ten žinai… <…> Ne, nu (neaiškiai). Ai, vakar pradėjo jis man <…> protą, kad šitas <…> Z – Š., necenzūrinis žodis, ne, kategoriškai…“. R. M. sutiko, jog tokiu atveju nieko nepadarysi ir sutarė vėliau grįžti prie šio klausimo: „<…> M – Ne nu, yra kaip yra. Ką geriau čia padarysi… Z – Aš padarysiu… M – Grįšime po pusantro mėnesio prie klausimo“ (2 t., b. l. 137–139). Tą pačią dieną R. M. skundas buvo atmestas (3 t., b. l. 133–148).
4.8. Taigi su S. L. šiame epizode įvyko trys susitikimai, kaip ir nurodė D. Z.. Pirmo susitikimo metu buvo paklausta apie patį skundą, ar S. L. su juo susipažinęs. Antro susitikimo metu buvo pasiūlyti pinigai ir išsakytas prašymas. S. L. sutiko su pasiūlymu nurodydamas, kad D. Z. tvarkytųsi reikalus (kaip suprastina, ir dėl užstato). Trečio susitikimo metu 2018 m. lapkričio 22 d. S. L. informavo, kad patenkinti prašymo nėra galimybės dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (kito teisėjo priešingos nuomonės). Taigi kyšis S. L. buvo pasiūlytas, kyšio suma įvardinta, S. L. sutiko su tokiu pasiūlymu ir aiškinosi sąlygas, kaip tokį prašymą įgyvendinti. Tai, kad dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių susitarimo įgyvendinti nepavyko, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės, anot skundo autorės, neturi.
4.9. Analogiška seka, kaip teigiama apeliaciniame prokurorės skunde, nustatyta ir antrojo epizodo atveju. R. M. ir D. Z. susitikimai prasidėjo po to, kai 2019 m. sausio 16 d. skundo nagrinėjimui paskirtas teisėjas S. L. (3 t., b. l. 72–83).
4.9.1. 2019 m. sausio 24 d. abu susitiko aptarti problemos (2 t., b. l. 141). Pokalbio metu R. M. nurodė, kad skundą nagrinėja teisėjas S. L., įvardijo kyšio sumą ir išreiškė pageidavimus, o D. Z. pažadėjo pasikalbėti: „<…> M – Nukrito mano skundas pas L., <…> Tai va nu tai, ir pakliuvo pas L.. Tikrai būtų galima padaryt. Z – Kada renginys? M – Vat, vakar išmetė, rašytinis procesas vasario vienuoliktą aštuntą valandą. <…> Z – Viskas gerai, tai pašnekėsiu <…> pirmadienį užvažiuosiu. <…> M – Jisai čia išskyrė mums keturias štukas, jeigu kažkaip susitvarkysit“ (2 t., b. l. 142, 143). Remiantis D. Z. parodymais, po šio pokalbio R. M. perdavė ir papirkimui skirtus pinigus.
4.9.2. Iš vėliau fiksuotų R. M. telefoninių pokalbių matyti, jog pastarasis po pinigų perdavimo  2019 m. sausio 29 d. domėjosi, kaip D. Z. sekasi vykdyti užsakymą (2 t., b. l. 181–189), o šos nurodė, kad bandys tą pačią dieną: „<…> M – Nepavyko mano klausimo, nieko, spręsti? Z – Dabar žiūrėsim, matai, šiandien necenzūrinis žodis antradienis, labai sudėtinga pas juos (neaiškiai), M – Supratau. Nu viskas aišku, laukiame, gerai, lauksime nekantriai <…>“. Neužilgo po šio pokalbio D. Z. nuvyko į Y. apygardos teismą (užfiksuota protokole) ir, kaip matyti iš jo parodymų, aptarė su S. L. situaciją, pasiūlė kyšį ir susitarė, kad pastarasis pažiūrės, ką galima padaryti.
4.9.3. Apie tai, kad S. L. duos atsakymą 2019 m. sausio 31 d., D. Z. kitą dieną informavo R. M. (2 t., b. l. 181–189): SMS žinutė 2019 m. sausio 30 d., 16:31:02, M – Labas. Gal ką norit pasakyti? Z- Sveikas. Rytoj turėčiau.
4.9.4. 2019 m. sausio 31 d., 8.13–8.20 val., Y. apygardos teismo bendro naudojimo patalpose įvyko D. Z. ir S. L. pokalbis (2 t., b. l. 156–159), kurio metu D. Z. pasidomėjo, ar pavyks S. L. už prieš kelias dienas pasiūlytą atlygį priimti pageidaujamą sprendimą, dar kartą priminė, kad iš karto duos pinigus, tačiau S. L. paaiškino, kad pagal bylos duomenis skundo tenkinti nėra galimybės: „Z – Oi. Pacientui ką galima padaryti? (neaiškiai) L – (neaiškiai), bet jeigu jis būtų dar iš karto (neaiškiai). Z – Iš karto duosim. L – Kad jo… Bet dabar net versija ta iškelta. Važiavau ne su savo mašina, įsėdau į žmonos mašiną, šitas pareiškimas – radau išrašytų buteliuką vaistų. Nu necenzūrinis žodis jis (neaiškiai). Z – Durnius necenzūrinis žodis. L – Kad kišenėj va… Kodėl žmonos mašinoj dar tau išrašyti vaistai. Dvi dienos (neaiškiai), kaip, nu matai. Z – Ne, nu tai taip (neaiškiai). L – Žiūrėk, kas blogiausia gi visada? Teisininkai labai protingi žmonės – prisišneka <…>“. Nors duodamas parodymus S. L. teigė, kad šio pokalbio metu jau buvo priėmęs sprendimą ir D. Z. negalėjo jo įtakoti, kaip matoma iš bylos duomenų, nutartis atmesti skundą priimta tik 2019 m. vasario 11 d. (3 t., b. l. 72–83).
4.10. Taigi ir antrame epizode užfiksuotų įvykių eiga patvirtina D. Z. parodymus bei aplinkybę, kad pirmojo susitikimo metu išklausęs advokato prašymą bei pasiūlymą atsilyginti pinigine suma, S. L. sutiko su tokiu pasiūlymu ir ėjo susipažinti su bylos medžiaga bei pasižiūrėti, ar yra galimybė išspręsti skundą, kaip pageidauja užsakovas. Kaip ir pirmuoju atveju, pinigai nebuvo perduoti, nes susitarimo S. L. dėl byloje nuo jo nepriklausančių aplinkybių (administracinės bylos duomenų) įgyvendinti negalėjo.
4.11. Anot prokurorės, abu kartus įvykiai vyko pagal tą pačią identišką schemą, konspiruotai – reikalai buvo tvarkomi per trečiąjį asmenį (tarpininką), susitinkama nuošalesnėje vietoje, pokalbio metu neužduodamas tiesioginis klausimas – kalbama apie „pacientą“, pasiūlius kyšį aiškinamasi, ar yra galimybė tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad S. L. bendravo ne su proceso dalyviu. Tiek pažadas, tiek susitarimas priimti kyšį gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir atitinkamais konkliudentiniais veiksmais, kuriais yra patvirtinamas šis pažadas ar susitarimas dėl kyšio priėmimo. Pažadėjimo priimti kyšį atveju kaltininkas suvokia, kad savo akivaizdžiais ar neakivaizdžiais, užmaskuotais veiksmais pareiškia kyšio davėjui savo valią priimti kyšį ateityje. Susitarimas priimti kyšį pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius labai artimas pažadėjimui priimti kyšį. Susitarimas, kaip ir pažadas, iš esmės talpina savyje asmenų tarpusavio valios suderinimą, kuris gali būti išreikštas ne tik žodžiu, bet ir veiksmu. Tai, kad asmuo aiškiai žodžiu neišreiškia sutikimo, nepaneigia asmenį suvokus, jog jis dalyvauja susitariant dėl kyšio. Pagal teismų praktiką asmenys ir tiesiogiai atlikdami konkliudentinius veiksmus gali leisti suprasti sutinkantys su kyšio davėjo pasiūlymu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-95-177/2016). D. Z., kiekvienu atveju prašydamas priimti pageidaujamą sprendimą, nurodydavo, kad už tai bus atsilyginta – S. K. epizode nurodė S. L. 3 000 Eur sumą, K. J. epizode – ne mažesnę kaip 2 000 Eur sumą. D. Z. aiškiai nurodė, jog niekada niekam neperduodavo kyšio (ne tik nagrinėjamu, bet ir kitais atvejais), kol nebūdavo aišku, kad asmuo ne tik sutiks, bet ir turės galimybę įgyvendinti prašymą. Taip buvo ir nagrinėjamu atveju. K. J. epizode, net S. L. susipažinus su byla ir aiškinant, kad nieko negali padaryti, D. Z. dar kartą priminė apie galimybę „duoti“ pinigus. D. Z. veiksmai, kuomet jis nurodydavo, kad už prašomus atlikti veiksmus bus atsilyginta, negali būti vertinami kitaip, kaip kyšio pasiūlymas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nė vienu atveju D. Z. nenurodė konkrečios pinigų sumos teisėjui, duoti kyšį teisėjui planavo, bet nė vienu atveju pinigų (teisėjui) nesiūlė, neatitinka byloje surinktų įrodymų.
4.12. Byloje esantys duomenys, anot prokurorės, rodo ir tai, kad nors D. Z. iš anksto nesitarė susitikti su S. L., su pastaruoju jis nesusitikdavo atsitiktinai – advokatas žinojo teisėjo darbo grafiką, įpročius, galėdavo pakliūti į tik teismo darbuotojų naudojamas patalpas, kur, esant poreikiui, suplanuodavo susitikimą su S. L.. Aptarti reikalus būdavo stengiamasi nuošalesnėse vietose (prie laiptų, rūkymo vietose), taigi stengiamasi, kad susitikimai nebūtų fiksuojami. Šioje byloje nagrinėjami keli identiški nusikalstamos veikos epizodai, dėl kiekvieno iš jų būdavo susitinkama mažiausiai du kartus. Tai buvo įprasta tokio veikimo praktika, dėl tokių susitikimų niekada nebuvo tariamasi telefonu. Taigi teismo išvada, neva susitikimai buvo atsitiktiniai, nėra grįsta bylos duomenimis.
4.13. Skunde prokurorė pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota tiesioginio S. L. pažado priimti pinigus ir įvykdyti D. Z. prašymą, tačiau korupcinio susitarimo šalys paprastai nori išlaikyti savo susitarimų slaptumą, todėl dažniausiai tokie susitarimai ir pažadai nėra aiškiai išreiškiami žodžiu. D. Z. parodymai, kitų duomenų analizė leidžia konstatuoti, kad S. L. suprato advokato pasiūlymą atsilyginti už pageidaujamo sprendimo priėmimą ir su tokiu pasiūlymu sutiko. Kaip minėta, dėl kiekvieno epizodo būdavo ne mažiau kaip du susitikimai. Pirmojo susitikimo metu D. Z. išreikšdavo, kokio sprendimo pageidauja konkrečiu atveju, prašydavo išsiaiškinti, ar S. L. gali tokį sprendimą priimti, nurodydavo, kad už tokio sprendimo priėmimą bus atsilyginta. S. L., užuot atsisakęs bendrauti su asmeniu, kuris nėra proceso dalyvis ir siūlo jam neteisėtą atlygį už pageidaujamą sprendimą, išklausęs advokato pasiūlymą, suprasdamas, jog už teigiamą sprendimą bus atlyginta, sutikdavo pažiūrėti, ką galima padaryti, kad pastarojo prašymas būtų patenkintas. Įvertinęs galimybes patenkinti D. Z. prašymą, antrojo susitikimo metu pateikdavo ne tik atsakymą, bet ir paaiškindavo, kodėl negali šio prašymo patenkinti. Tokie S. L. veiksmai atitinka teismų praktikoje suformuotos tiesioginio susitarimo priimti kyšį sampratos požymius. Tiesioginis susitarimas gali būti išreikštas ne tik tiesiogiai nurodant, kad asmuo sutinka priimti kyšį, bet ir asmens kitokiais veiksmais (kaip ir šiuo atveju). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jei valstybės tarnautojas kyšio nepriima dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tačiau jis buvo pažadėjęs, susitaręs priimti kyšį, nusikalstama veik kvalifikuojama kaip baigtas kyšininkavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018).