Teismas dar kartą uždraudė platinti „Laisvą laikraštį”, nes „spaudos laisvė neturi teisinės reikšmės”

0

Aurimas Drižius

„Laisvas laikraštis” leidžiamas jau beveik 20 metų, todėl natūralu, kad visi jo ilgamečiai skaitytojai sunerimę – kur jis dingo ir kodėl prenumeratoriai jo negauna jau kelias savaites.

Atsakau – šia apgailėtina valdžiukė dar prieš pusantrų metų jį uždraudė platinti prekybos tinkluose. Vienintelė „Norfa” dar jį platino, tačiau pernai vasario pabaigoje „Norfos” direktorius nurodė jį išmesti iš prekybos tinklo kartu su „Respublika” ir „Vakaro žiniomis”.

„Jau seniai reikėjo tai padaryti” (uždrausti laisvą spaudą), – toks buvo vienintelis „Norfos” vadovo Dainiaus Dundulio perduotas nurodymas.

Akivaizdu, kad jeigu prekybos tinklo savininkas nusprendžia, kuriuos leidinius uždaryti, „nes seniai reikėjo tai padaryti”, o kuriuos palikti, tai reiškia bet kokios spaudos laisvės pabaigą.

Ne dunduliai, o skaitytojai renkasi, kokius leidinius jiems skaityti. Man taip pat akivaizdu, kad dunduliai veikia pagal kažkieno nurodymą, nes prekybos tinklas taip pat nemažai uždirba iš to leidinio, kurį mėgsta ir perka skaitytojai. Ir dundulių prigimtis nėra pjauti šaką, ant kurios sėdi. Dundulių prigimtis yra pasiimti didelę dalį pajamų už prekę, kurią gerai perka, ir jeigu dunduliai elgiasi priešingai, aišku, kad jie gauna kažkokią kitą naudą, veikdami prieš savo interesus.

Kita vertus, atrodo, kad garsusis magnatas Dainius Dundulis yra „pakabintas” spec. tarnybų – jis buvo spec. liudininku tada, kai Paksas ir Vainauskas tarėsi dėl pinigų ir Vainauskas, veikdamas Dundulio vardu, prašė Pakso paveikti statybų inspekciją, kad greičiau būtų atidaryta „Norfos” parduotuvė Prienuose, kuri neatitiko statybos reikalavimų. Vienintelis suinteresuotas asmuo šioje byloje buvo Dundulis, kuris vėliau byloje buvo „išsuktas”, o teisiami liko tik Paksas ir Vainauskas:

https://klaipeda.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/norfos-vadovas-d-dundulis-apklaustas-specialiuoju-liudytoju-736575?full

Žinodamas, kad Visuomenės informavimo įstatymas draudžia tokius veiksmus, dar prieš metus kreipiausi į teismą dėl Dundulio saviveiklos.

Praėjus metams teismai išnagrinėjo visas „Laisvo laikraščio” pretenzijas ir jas visas atmetė, dar priteisė krūvą pinigų dundulių advokatams apmokėti. Žinoma, kad tokiomis aplinkybėms leidinys nebegali būti leidžiamas, nes jis jau seniai nebegauna jokių pajamų. Matyt, kad toks buvo ir sumanymas.

Tokia bylą nagrinėjusi teisėja Navickytė formaliai pasiėmė vieną sutarties tarp „Laisvo laikraščio” ir jo platintojo UAB „Litpresa” punktą, kad platintojas ką nori, tą ir daro su platintojais, o gavęs komandą iš „Norfos”, turėjo ją vykdyti. Ir teisėja Navickytė (apačioje) nurodė, kad „vzio zakonno”.

Žinoma, teismas nevertino esminių bylos aplinkybių – dunduliai, apribodami konkurenciją ir nuomonių laisvę, pažeidė minėtus įstatymus, tačiau vėlgi – teismas atsisakė jus vertinti, nurodęs, kad jie nėra reikšmingi šiai bylai : „teismas nevertina kitų šioje byloje šalių išsakytų argumentų, nes jie nagrinėjamam ginčui nebeturi teisinės reikšmės”.

Galiausiai aukščiausias teismas prieš kelias savaites atsisakė priimti nagrinėti skundą dėl spaudos laisvės, nes tai neva irgi neturi jokios „teisinės reikšmės”.

Tada padaviau naują ieškinį, kurio pagrindas buvo Visuomenės infortmavimo įstatymo pažeidimai, o ne sutartys tarp platintojų.

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos atsisakė priimti net nagrinėti ieškinius – neva viskas jau išnagrinėta ir nuspręsta.

Tada apskundžiau šią nutartį apygardos teismui, nurodžiau, kad teismo atsisakymas nagrinėti ieškinį pažeidžia esmines mano teises ginti pažeistas teises teisme.

„Teismas, susipažinęs su ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-13767-1099/2023 teiktu ieškiniu ir ieškovės iš naujo pateiktu ieškiniu, padarė išvadą, kad ieškovė pateikė iš esmės tokį patį ieškinį, t. y. ieškinys reiškiamas tai pačiai atsakovei (sutampa ieškinyje nurodytos šalys), dėl to paties dalyko (sutampa reiškiami reikalavimai) ir tuo pačiu pagrindu (ieškovė tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-13767-1099/2023 įrodinėja, kad nuostolius patyrė dėl to, kad UAB „Norfos mažmena“ uždraudė platinti jos leidinį „Laisvas laikraštis“). Tai, kad ieškovė ieškinyje papildomai nurodė trečiąjį asmenį ir papildė ginčo faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo laikyti, kad yra pareikštas iš esmės naujas ieškinys”, – išaiškino teismas.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Tokia nutartis yra visiškai nepagrįsta, neteisėta, tolesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų jau dešimt metų vykdomas laisvos spaudos naikinimas ir kerštas savaitraščiui „Laisvas laikraštis” už tai, kad aš bandau patraukti atsakomybėn šio teismo teisėjus, nuteisusius mane už teisėtą veiklą, pritaikius Konstitucijoje uždraustą cenzūrą.

CPK 5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nurodo:

  1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
  2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
  3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

Tačiau teismas jau antrą kartą atsisako priimti mano ieškinį tais pačiais neteisėtais motyvais – neva panašią bylą jau išnagrinėjo Vilniaus apylinkė, apygardos ir aukščiausias teismai, todėl neva nėra pagrindo ją nagrinėti iš naujo.

Tokia teismo nuomonė yra nepagrįsta ir tyčinis kenkimas ir laisvos spaudos persekiojimas, nes:

  1. Atsakovas „Norfos mažmena” 2022 m. vasario 28 d. nurodė išimti iš prekybos visus leidinius ‘Laisvas laikraštis”, „Respublika”, Vakaro žinios”.
    Tai beprecedentinis išpuolis prieš spaudos laisę. Tai, kad visa teismų sistema apie šį išpuolį prieš spaudos laisvę nepasisakė nė karto, daugiau nei metus nagrinėjant „Laisvo laikraščio” ieškinį, rodo, kad ir visa teismų sistema dalyvauja šiame išpuolyje.
    Informacija apie tai, kad prekybos tinklai neaišku pagal kieno nurodymą uždraudė platinti visą laisvą opozicinę spaudą, buvo paskelbta LRT portale, kuris pridedamas :
    https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1628939/iki-isima-is-prekybos-respublikos-leidinius-maxima-lauks-instituciju-sprendimo

    Tokiu būdu, uždraudus platinti ‘Laisvą laikraštį” visame „Norfos” tinkle, buvo sustabdyta visuomenės informavimo priemonės „Laisvas laikraštis” veikla, jo skaitytojai nebegali jo įsigyti. Praktiškai tai reiškia visuomenės informavimo priemonės uždarymą, kitaip sakant, spaudos laisvės pabaigą. Nors „Laisvas laikraštis” buvo platinamas „Norfos” tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę Visuomenės informavimo įstatymo punktus.
    „Laisvą laikraštį” „Norfos” tinkle platina UAB „Litpresa” sutarties pagrindu. „Litpresa” mane taip pat žodžiu informavo, kad iš tinklo yra išimami jų platinami „Laisvo laikraščio” leidiniai.
    Tokiu būdu UAB „Norfos mažmena” daro žalą ne tik „Laisvo laikraščio” leidėjui UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui”, tačiau ir jį platinusiam UAB „Lipresa”.
  2. Šis sprendimas išmesti leidinį iš tinklo buvo motyvuojamas tokiu komentaru „atsiverskite ir paskaitykite patys”, tačiau galima suprasti, kad atsakovas nurodė, kad „Laisvas laikraštis” neva yra „prorusiškas”. Pats „Norfos” atstovas spaudai, kuriam man vieninteliam pavyko prisiskambinti, paklaustas, kas „Norfai” liepė išmesti „Laisvą laikraštį” iš „Norfos” tinklo, atsakė, kad tai padarė asmuo pavarde „negaliu kalbėti”.
    Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas arba nutraukimas aiškiai nurodo, kad :
  3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
  4. Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių – žurnalų redakcijoms.
  5. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
    Jau minėtas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis. Neskelbtina informacija nurodo, kokia informacija yra neskelbtina:
  6. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
    1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
    2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
    3) kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
    4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
    5) propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
  7. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
  8. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.

  9. Šis įstatymas nenumato jokių sankcijų vadinamam „prorusiškam” leidiniui, priešingai, jis draudžia diskriminuoti žmones pagal jų rasę ar tautybę. Kita vertus, tie atsakovo teiginiai, kad „Laisvas laikraštis” yra prorusiškas, neturi jokio pagrindo. „Laisvame laikraštyje” kaip ir kituose leidiniuose yra smerkiama Rusijos agresija Ukrainoje. Yra nemažai ir kritikos Lietuvos vyriausybės atžvilgiu ne tik šios agresijos, tačiau ir dėl jos veiksmų pandemijos, išprovokuoto konflikto su Kinija metu ir pan. Primenu, kad valdžios kritiką leidžia LR Konstitucija, kuri taip pat draudžia persekioti žmones už kritiką. „Laisvas laikraštis” leidžiamas nepažeidžiant LT įstatymų, tačiau yra persekiojamas pažeidžiant LR Konstituciją ir daugelį Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių.
  10. Todėl akivaizdu, kad toks „Norfos mažmenos” sprendimas uždaryti „Laisvą laikraštį” ir kitus nepriklausomos spaudos leidinius yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymams, darantis didelę žalą ieškovui.
    Be to, toks atsakovo sprendimas pažeidžia ir Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnį. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
  11. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
  12. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
    Šiuo atveju UAB „Norfos mažmena”, išgalvotu pagridnu atsisakiusi „Laisvo laikraščio” leidinio, pažeidžia sąžininga konkurencija, nes „Laisvo laikraščio” skaitytojai nebegli jo įsigyti.
  13. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti mano skundą nagrinėti šioje byloje, rėmėsi nutartimi civilnėje byloje Nr. e2-13767-1099/2023, kuria skundą taip pat atsisakyta nagrinėti ir skundas šiuo metu yra Vilniaus apygardos teisme. Atsisakydamas priimti skundą teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022, kuria jau buvo atmestas ieškovo skundas.
    Po to, kai teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovo skundą e2-13767-1099/2023, pataisiau teismo nurodytus tariamus trūkumus ir iš naujo padaviau ieškinį.
    Teismas vėl atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad toks skundas jau yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-13767-1099/2023.
    Visais atvejais teismas remiasi savo išgalvota aplinkybe, kad neva yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
    Teismas nusprendė, kad „ieškovės reiškiamas naujas ieškinys yra dėl tapataus materialinio reikalavimo/ginčo, kuris jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022. Vien tos aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 ir naujoje civilinėje byloje ieškovė pašalino vieną iš atsakovių – palikdama tik vieną atsakovę UAB „Norfos mažmena“, nesudaro pagrindo teigti, kad išnagrinėtas ieškinys ir naujai reiškiamas ieškinys skiriasi savo faktiniu pagrindu ir dalyku”.
    Tačiau ieškinys šioje civilinėje byloje remiasi visai kitu pagrindu, nei c. b. . 2-11103-1154/2022.
    Tačiau ieškinių pagrindai minėtose civilinėse bylose yra iš esmės skirtingi, skiriasi ne tik įstatymai, kuriais remiamasi, tačiau ir aplinkybės. Skiriasi irieškinio pagrindas.
    Nes ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 buvo pareikštas bendriems atsakovams UAB „Litpresa” ir UAB „Norfos mažmena”, ir ieškinio pagrindas buvo ieškovo ir ‘Litpresos” 2022-03-18 sudaryta leidinio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. T-575. Žalą ieškovas kildino iš šios sutarties nesilaikymo.
    O ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-13767-1099/2023 dalykas buvo visai kitas – tai ne sutarties su „Litpresa” nesilaikymas, nes „Litpresai” apskritai mes nereiškiame jokių pretenzijų šiame ieškinyje, tačiau visai kitas pagrindas – masiniai Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai. Iš šių pažeidimų ir buvo kildinama žala.
    Teismas civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 apskritai nenagrinėjo šių aplinkybių ir nieko dėl jų nepasisakė, ir ieškinį atmetė vieninteliu motyvu – nerado pagrindo teigti, kad atsakovas „Litrpesa” „elgėsi nesąžiningai ir dėl nebendradarbiavimo su ieškove sukėlė jai nuostolių. Tokių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo”.
    Teismas civilinėje byloje 2-13767-1099/2023 -1154/2022 nenagrinėjo tų aplinkybių, kurių pagrindas yra ieškiniai bylose Nr. 2-13767-1099/2023 ir e2-14035-1176/2023

„Ieškovės teiginiai dėl laisvos spaudos žlugdymo, dėl konkurencijos visuomenės informavimo srityje ribojimo, taip pat dėl to, kad atsakovės veikė ne savo valia, bet valdžios institucijų ar saugumo tarnybų nurodymu ar dėl jų įtakos, vertintini ne kaip teisiniai argumentai, bet kaip deklaratyvūs pareiškimai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti, be to, jie peržengia nagrinėjamoje byloje sprendžiamo civilinio ginčo tarp privačių juridinių asmenų ribas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas šių ieškovės teiginių nevertina ir dėl jų nepasisako”, – nurodė teismas c. b. Nr. . 2-11103-1154/2022.
Būtent ši aplinkybė – kad teismas ignoravo masinius Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus šioje byloje, ir buvo pagrindas naujiems ieškiniams. Kuriuos teismas atsisako priimti motyvuodamas tuo, kad neva analogiška byla jau išnagrinėta.
Taip nėra, nes visos trys bylos skiriasi iš esmės – skiriasi ieškinio dalykas, pagrindas, aplinkybės. Tačiau teismas atsisako vykdyti savo pareigą nagrinėti bylą iš esmės ir priimti pagrįsta sprendimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
CPK 144 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nurodo, kad :

  1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
    Susabdžius prekyba „Laisvu laikraščiu” „Norfos mažmenos” tinkle, leidėjui šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala, kuri didėja kiekvieną dieną. Todėl šią augančią žalą būtina stabdyti nedelsiant.
    Remiantis išdėstytu ir CPK 144 str. prašau teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones : nurodyti UAB „Norfai” sustabdyti savo nurodymą išmesti iš prekybos tinklo „Laisvą laikaštį” ir toliau juo prekiauti, iki bus išnagrinėtas ginčas.
    CPK 283 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti nurodo, kad 1. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį:
    4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
    Delsimas sustabdyti neteisėtus atsakovo veiksmus gali padaryti ieškovui didelę žalą. ir ne tik ieškovui, tačiau ir daugiau nei 5 tūkst. „Laisvo laikraščio” skaitytojų, kurie pastoviai perka mūsų leidinį „Norfos” prekybos tinkle.
    Todėl remiantis CPK 283 str. prašau teismo skubiai spresti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinio reikalavimas (dalykas)

Visos šios minėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovas padarė ir tebedaro ieškovui žalą. Mat visuomenės informavimo priemonė nėra koks rusiškas „Borjomi” mineralinis vanduo. „Laisvas laikraštis” yra Lietuvoje registruota visuomenės informavimo priemonė, joje dirba LR piliečiai, kurie savo veiklą vykdo pagal LR įstatymus ir Konstituciją. Todėl tikisi ir apsaugos pagal šią Konstituciją.
ieškinio dydis dar yra nežinomas, kadangi tai tik pati šių neteisėtų atsakovo veiksmų pradžia, tačiau pradėjus bylą nagrinėti teisme, padaryta žala neteisėtais atsakovo veiksmais bus įvardinta.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 249 straipsnis. Žala ir nuostoliai nurodo, kad :

  1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
    Šiu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą – išėmė iš prekybos „Laisvą laikraštį”, kurį platino ieškovas, padarė jam žalą, kuri turi būti atlyginta.
    Žalos dydis bus patikslintas bylos nagrinėjimo metu. Nes dabar svarbiausia yra sustabdyti neteisėtus atsakovo veiksmus.
    Visuomenės informavimo priemonės neteisėtas sustabdymas reiškia, kad yra sunakintas vienas iš pagrindinių nepriklausomos Lietuvos Respublikos pagrindų – laisva spauda. Tai ne tas pats, kaip išmesti iš prekybos tinklo kokį nors rusišką muilą.
    Prašymai

Remdamasis išdėstytu, prašau teismo panaikinti skundžiamą nutartį, priimti skundą nagrinėti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą nepažeidinėti Visuomenės informavimo įstatymo toliau platinti „Laisvą laikraštį”

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias