Teismas išaiškino, kad jeigu abejojai covid vakcinomis, esi žudikas
Dominykas Vanhara. Mūsų Konstitucija, valdant šiai valdžiai, tampa bereikšmiu ir begaliu dokumentu
2023-06-05
Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą byloje pagal mano skundą dėl Žurnalistų etikos insprektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas, mane viešai be jokių faktų išvadinęs gimdyvės žudiku, elgėsi teisėtai. Teismo verdikas – all legit. Vilniaus mero patarėjas, pasinaudodamas administraciniu resursu, gali valdžios kritikus šmeižti ir įžeidinėti kiek nori. Dar daugiau – šmeižti ir įžeidinėti su aiškiu tikslu – kad nebūtų kritikuojama valdžios vykdoma politiką, ką K. Žukauskas aiškiai ir expressis verbis yra išsakęs ir viešai.
Neslėpsiu – esu nusivylęs. Gal labiau net ne dėl savęs, nes aš šioje byloje, viso labo, norėjau, kad būtų konstatuoti neteisėti K. Žukausko veiksmai bei jis pats būtų įpareigotas ištrinti ginčo fb įrašą, bet dėl to, kad mūsų Konstitucija, valdant šiai valdžiai, tampa visiškai bereikšmiu ir begaliu dokumentu.
Ši byla, ko gero, taps precedentine dar ir tuo atžvilgiu, kad teismas taip konstatavo, kad aš galėjau K. Žukausko būti apkaltintas prisidėjęs prie gimdyvės mirties, nes a) kvestionavau vakcinas; b) kaišiojau pagalius valstybės institucijoms į ratus valdant pandemiją, kai K. Žukauskas į bylą nesugebėjo pateikti absoliučiai nei vieno įrodymo, kur ir kada aš būčiau tą daręs.
Iki šiol teismų praktiką vystėsi taip, kad, jei jau nori ką nors apkaltinti tokiais dalykais, tai būk malonus ir pateik į bylą įrodymus, kur ir kada konkretus žmogus yra kažką panašaus pasakęs ar padaręs. Šioje byloje, pasirodo, to nereikėjo. Užteko teismo konstatavimo, kad buvo kilusi pandemija, visuomenės susipriešinimas, o iš jo galėjo išplaukti tokie valdžios atstovo (su kuo, beje, teismas sutiko) teiginiai mano atžvilgiu.
Aš, aišku, paduosiu skundą LVAT. Bet, bet kuriuo atveju, Karolį Žukauską turiu pagirti. Manau, jis tapo politinės komunikacijos pionieriumi, kaip reikia apšmeižiant be jokių faktų išjungti iš viešosios diskusijos valdžios vykdomos politikos kritikus. Ir manau, kad ši Karolio Žukausko veikla jau dabar yra aukso raidėm įrašyta įvairių partijų politinių technologų užrašuose.
Nes žiūrėkit, kaip patogu: turiu valdžios kritikus (pirma); turi administracinį resursą (antra), vadinasi, gali per valdžios kontroliuojamą administracinį resursą be jokių faktų srutomis ir šmeižtu užpilti valdžios kritikus, o teismai pasako, kad čia buvo viskas legit.
Tik įdomu kitas dalykas – ši valdžia, kurios dalimi buvo ir K. Žukauskas, jau yra morališkai ir politiškai bankrutavusi. Ir pati ketina sau pasidaryti charakiri. Niekas jau nebekelia klausimo, kad po kitų Seimo rinkimų politinė valdžia keisis ir keisis drastiškai. Dabar klausimas keliamas tik vienas – kada tai įvyks? Kitų metų rudenį, per eilinius Seimo rinkimus, ar šių metų rudenį, per išankstinius Seimo rinkimus?
Ir žiūrėkit, prie ko aš vedu – yra jau suformuoti precedentai, kaip politinė valdžia gali dorotis su savo kritikais. Ko niekada anksčiau Lietuvoje nebuvo, nes galiojo Konstitucija, bet atsirado prie šios valdžios. Tai tvarkoje, viskas gerai. Bet matote – precedentas yra daugkartinio taikymo taisyklė. Ir kas teismuose yra leidžiama Karoliui Žukauskui, turi būti leidžiama ir hipotetiniam Jonui Petraičiui, atstovaujančiam socdemus, hipotetiniam Petrui Jonaičiui, atstovaujančiam LVŽS, hipotetiniam Antanui Onaičiui, atstovaujančiam Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei hipotetiniam Onui Antanaičiui, atstovaujančiam I. Vėgėlės partiją.
Jie visi, atstovaudami savo partijas, kurios bus valdžioje, galės nuo šiol laisvai ir netrukdomai šmeižti bei per spaudą srutomis apipylinėti savo partijos bei jos vykdomos politikos kritikus. O gal ne tik šmeižti? Nes šiandien teismas savo byloje turėjo galimybę sudėti raudonas linijas, tačiau to nepadarė. Šiandien teismas pasakė, kad valdžiai raudonų linijų nėra. O kas tuomet trukdo kitai valdžiai nueiti dar toliau ir pradėti su baudžiamosiomis ar bent jau administracinėmis bylomis jos kritikų atžvilgiu? Kurių taikiniu, galimai, galėtų tapti ir tas pats K. Žukauskas? Girdėjote juk teiginį, kad „Revoliucija ryja savo vaikus“?
Ir pabaigai – trumpas diskursas į mano taip mėgstamą istoriją. Kai Leninas po taip vadinamos „Spalio revoliucijos“ perėmė valdžią, vienas pirmųjų jo darbų buvo taip vadinamos „ČK“ įsteigimas. Toji Lenino „ČK“ buvo visų taip gerai žinomos KGB pirmtakė.
O iš kur Leninas ir „ČK“ įsteigėjas Feliksas Džeržinskis taip gerai žinojo, kaip toji „ČK“ turi veikti? Dėl to, kad carų valdžia, nuo pat Ivano Rūsčiojo laikų, turėjo savo „Ochranką“, t.y. „Slaptąją policiją“, kurios veiklos principus kuo puikiausiai perėmė Lenino „ČK“ ir vėlesnė KGB. Su visais know how ir kitkuo. Ką Leninas puikiai pritaikė prieš patį carą, jo šeimą, visus tuometinius Rusijos kilminguosius ir kitus komuniagų priešus.
Tai va, aš to nenoriu. Aš noriu, kad Lietuvoje ir toliau galiotų bei būtų taikomas Konstitucijos 33 straipsnio 2 eilutė, kuri reglamentuoja, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
Iki tol, kol neatėjo ši valdžia, ši Konstitucijos nuostata visiems buvo aiški, įskaitant ir teismus. Tačiau, atėjus šiai valdžiai, kažkaip šios Konstitucijos nuostatos veikimas tapo absoliučiai nebeaiškus. Pirmiausia – teismams, kurie, lyg ir, turėtų užtikrinti, kad Konstitucija būtų taikoma.
Tai va, norėčiau, kad minimos Konstitucijos nuostatos taikymas vėl būtų validuotas, todėl tęsiu procesą toliau.
