Teismas legalizavo suklastotus rinkimus

2024 m. spalio 25 d. 13.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Seimo
rinkimų stebėtojo dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime “Lietuvos Konstitucija ir VRK nebesuderinamos sąvokos“
Dalyvauja Seimo rinkimų stebėtojai Gediminas Ustinavičius ir kiti stebėtojai Lietuvoje, stebėtojai
iš Londono Jolanta Rozenbergienė ir kiti, taip pat Lietuvos liaudies partijos atstovas.
Dalyvauti kviečiama LR VRK pirmininkė Lina Petronienė.

• 
  
  Dėl didelio kiekio neidentifikuotų balsavimo biuletenių panaudojimo rinkimuose skųsti Lietuvos
  Respublikos Seimo rinkimų galutiniai rezultatai aštuoniose vienmandatėse rinkimų apygardose,
  kurių rezultatus VRK patvirtino 2024 m. spalio 20 d. Skundą pateikė stebėtojai, Lietuvos liaudies
  partijos atstovas LR Seimo rinkimuose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2024-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr.eR-66-789/2024 atsisakė priimti nagrinėjimui šį
  skundą. Painios redakcijos Rinkimų kodeksas suteikia teisę šiam vienintelės instancijos teismui
  išsisukti nuo stebėtojų ir net kandidatų (!) skundų nagrinėjimo – skųskite, bet tik iki Seimo
  rinkimų balsavimo dienos… Skųsti jie gali tik Europos Parlamento, bet ne Seimo ir Respublikos
  Prezidento rinkimus. VRK daro, ką nori, nereaguoja į stebėtojų skundus, o teismas sako, kad čia
  dar ne skundas dėl biuletenių. O po tų biuletenių neteisėto panaudojimo rinkimuose, mielieji, jau
  nebeturite teisės skųsti teismui VRK sprendimus! O kur tuomet mūsų Konstitucija, jos ginama
  piliečių teisė Gintis teisme!?
  Belieka tik Rinkimų kodekso 191 straipsnio teisė Respublikos Prezidentui ir Seimui kreiptis į
  Konstitucinį Teismą dėl šių Seimo rinkimų pažeidimų.
  VRK pradėjo LR Seimo rinkimų II turo balsavimą, ne tik nepatvirtinusi I turo balsavimo
  rezultatų, bet ir Pasaulio lietuvių apygardoje Nr. 71 dar vykstant I turo balsavimui, t. y. iš anksto
  žinodama, ką įrašyti į II turo balsavimo biuletenius – Laisvės partijos kandidatę Aušrinę
  Armonaitę ir Tėvynės sąjungos kandidatę Dalią Asanavičiūtę.
  Rinkimų stebėtojams Londone fiksavus šiuos ir kitus šiurkščius LR Seimo rinkimų pažeidimus,
  kurie yra atvirai vykdomas nusikalstamas sukčiavimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi,
  Lietuvos Respublikos įgaliotoji ministrė ambasadoje Jungtinėje Karalystėje Jolita Būčytė –
  Šidlauskienė panaikino šiuos šiurkščius pažeidimus fiksavusių stebėtojų pažymėjimus, stebėtojai
  nebeįleidžiami į Lietuvos ambasadą Londone stebėti išankstinio balsavimo.
  Valstybės lėšomis išlaikoma žiniasklaida neskelbia tikros informacijos apie šį prastai vaidinamą
  spektaklį „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai“.
  Lietuvos visuomenės tarybos ir Stebėtojų gildijos stebėtojų surinkti įrodymai apie didelio masto
  sukčiavimą šiuose rinkimuose patvirtina, kad būtini nauji neeiliniai Seimo rinkimai.
  Tad kokia Respublikos Prezidento, Seimo nuomonė dėl šių Seimo rinkimų šiurkščių pažeidimų?

Administracinė byla Nr. eR-66-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00077-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. U., Z. V., E. M. ir D. T. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjai asociacijos Stebėtojų gildijos rinkimų stebėtojai G. U. ir E. M., (duomenys neskelbtini) partijos atstovė Vyriausiojoje rinkimų komisijoje D. T. ir asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos rinkimų stebėtojas Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. spalio 23 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2024 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) sprendimą Nr. Sp-273 (toliau – ir VRK Sprendimas); 2) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos išreikalauti vilkinamus pateikti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų Nr. 1, Nr. 41, Nr. 43, Nr. 60 rinkimų dokumentus (balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų gavimo kiekvienoje rinkimų apygardoje iš VRK (ar iš kitur) perdavimo-priėmimo aktus (važtaraščius), balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų perdavimo šios rinkimų apygardos rinkimų apylinkių komisijoms perdavimo–priėmimo aktus, rinkimų apygardos ir šios apygardos rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus); 3) apklausti liudytoju Rinkimų apygardos Nr.11 rinkimų apylinkės Nr.48 pirmininką M. N.; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio nuostatoms; 5) dėl galimų nusikalstamų veikų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad, jų surinktais duomenimis, 21 rinkimų apygardoje šių apygardų rinkimų komisijos gavo 691 000 vienetų identifikuotų balsavimo biuletenių su gavimo dokumente nurodytais balsavimo biuletenių šaknelių numeriais, bet šioms rinkimų apygardų komisijoms taip pat buvo pateikti ir 26 9100 vienetų vienmandatės apygardos neidentifikuotų balsavimo biuletenių be jų šaknelių numerių, kurie negalėjo būti naudojami balsavime. Be to, dalis būtinų rinkimų biuletenių nebuvo perduota apylinkių rinkimų komisijoms, nes šie biuleteniai buvo pasilikti apygardų rinkimų komisijose, taip pažeidžiant Rinkimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjai pažymi, kad naudojama balsavimo sistema, balsuojant iš anksto, namuose ir specialiose vietose, laivuose ir paštu užsienyje, neužtikrina rinkėjų užpildytų rinkimų biuletenių saugumo, nes vidiniai balsavimo vokai su rinkimų biuleteniais ir balsavusio rinkėjo kortele su rinkėją identifikuojančiu brūkšniniu kodu yra dedami į išorinius vokus, kurie užlipdomi specialiais halograminiais ženklais, kurie taip pat turėtų identifikuoti balsavusį rinkėją. Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinė sistema (VRKIS) neidentifikuoja balsavusio rinkėjo pagal šiuos specialiuosius ženklus. Be to, išoriniai vokai nėra saugomi užantspauduotuose maišuose, todėl visuose šiuose etapuose niekas netrukdo sukeisti vidinių vokų į kitus, su rinkimų biuleteniais, kuriuos rinkimų apygardų komisijoms Vyriausioji rinkimų komisija perdavė be sunumeruotų šaknelių arba kuriuos rinkimų apygardų komisijos pasiliko sau, neišdalinusios jų rinkimų apylinkių komisijoms.

Pareiškėjai nurodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija vilkina pateikti pareiškėjams (rinkimų stebėtojams) jų prašytus pateikti duomenis dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo vienmandatėse rinkimų apygardose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 41, Nr. 43, Nr. 46, Nr. 56, Nr. 57 ir Nr. 60 (atsakovas pateikė duomenis tik dėl vienmandačių rinkimų apygardų Nr. 3, Nr. 46, Nr. 56 ir Nr. 57), taip pažeidžiant Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 4 ir 6 punktus.

Pareiškėjai teigia, kad VRK Sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu Rinkimų kodekso 191 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes padaryti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai, kurie galėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams: didelio masto neidentifikuotų (be nurodytų numerių jų šaknelėse) rinkimų biuletenių naudojimas yra rinkimų dokumentų klastojimas ar jų praradimas (Rinkimų kodekso 181 str. 1 d. 2 p.); pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų (Rikimų kodekso 181 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose aštuoniose apygardose buvo panaudota daugiau nei 28 proc. neidentifikuotų rinkimų biuletenių ir daugiau nei 22 proc. rinkimų biuletenių, kurie nebuvo perduoti į rinkimų apylinkes, pažeidžiant Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, dėl to šie biuleteniai negalėjo būti naudojami balsavime, toks didelis rinkimų biuletenių kiekis iš esmės įtakojo rinkimų rezultatus, dėl to negalima nustatyti I rinkimų turo rezultatų aštuoniose rinkimų apygardose, kurių galutinius rezultatus patvirtino atsakovas VRK Sprendimu.

Pareiškėjų teigimu, minėti šiurkštūs rinkimų pažeidimai atitinka nusikalstamo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis požymius, todėl teismo prašoma priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui.

Pareiškėjai nurodo, kad skundas teikiamas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis teisę rinkimų stebėtojui bei politinės kampanijos dalyvio atstovui rinkimams pateikti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, tačiau ne Rinkimų kodekso 191 straipsnio pagrindu.

Pareiškėjai pažymi, kad skundžiamas VRK Sprendimas priimtas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 179 straipsnio 1–3 dalimis, tačiau, nesivadovaujant Rinkimų kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Pareiškėjų teigimu, ši teisės norma akivaizdžiai neatitinka ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio nuostatų dėl Seimo narių išrinkimo remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, nes Seimo nario išrinkimas I ture apygardos rinkėjų 1/5 balsais laikytinas pažeidžiančiu visuotinę ir lygią rinkėjų teisę išrinkti Seimo narį. Pareiškėjai prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijos 55 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo vilkinimas priimti sprendimus ir nepagrįstų sprendimų priėmimas, dideliu mastu rinkimuose naudojant neidentifikuotus rinkimų biuletenius, kurie turi būti griežtos apskaitos dokumentai, dideliu mastu naudojant rinkimų biuletenius rinkimų apygardose, kuriose pagal Rinkimų kodekso nuostatas nevyksta balsavimo procedūros, stebėtojų teisių ignoravimas ir nepagrįstas jų ribojimas patvirtina nesąžiningą Vyriausiosios rinkimų komisijos elgesį, taip pat patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vykdomi, darant šiurkščius rinkimų pažeidimus, turinčius akivaizdžius nusikalstamų veikų požymius. Be to, pareiškėjų teigimu, susidariusi padėtis pažeidžia esminius konstitucinius teisinės valstybės principus – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinį tikrumo ir teisinio saugumo principus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas), nes, dirbtinai ir neteisėtai ribojant stebėtojų teises, rinkėjai negali būti užtikrinti dėl tikros rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo ir būsimuose rinkimuose, referendumuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei laikytis teismų kompetencijos taisyklių.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde prašo panaikinti VRK Sprendimą, kuriuo nuspręsta nustatyti galutinius 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse Senamiesčio–Žvėryno Nr. 1, Antakalnio Nr. 3, Kelmės–Šilalės Nr. 41, Kėdainių Nr. 43, Žiemgalos vakarinės Nr. 46, Šalčininkų–Vilniaus Nr. 56, Nemenčinės Nr. 57 ir Jonavos Nr. 60 rinkimų apygardose, t. y. šis VRK Sprendimas priimtas dėl Lietuvos Respublikos Seimo galutinių rezultatų minimose vienmandatėse rinkimų apygardose nustatymo.

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Vertindama pareiškėjų skundo reikalavimo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį, Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.), dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 p.).

Rinkimų kodekso 185 straipsnio, reglamentuojančio skundų nagrinėjimo VRK terminus, 2 dalis nustato, kad sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis nustato, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas.

Pagal Rinkimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį, Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad Rinkimų kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo (Rinkimų kodekso 191 str. 2 d.).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus (arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų) tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita šios komisijos veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Konstitucinio Teismo įstatymo 74 straipsnyje yra nurodyta, kad prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų skundo pagrindo ir dalyko matyti, kad skundas yra teikiamas dėl VRK Sprendimo, kuriuo nustatyti galutiniai 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai vienmandatėse Senamiesčio–Žvėryno Nr. 1, Antakalnio Nr. 3, Kelmės–Šilalės Nr. 41, Kėdainių Nr. 43, Žiemgalos vakarinės Nr. 46, Šalčininkų–Vilniaus Nr. 56, Nemenčinės Nr. 57 ir Jonavos Nr. 60 rinkimų apygardose. Taigi pareiškėjų skundas nelaikytinas skundu dėl VRK sprendimo, skundžiamo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundas yra teikiamas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Rinkimų kodekso 188 straipsnio 1 dalį, rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus, o, pagal Rinkimų kodekso 189 straipsnio 2 dalį, skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir įvertinus pareiškėjų skundo turinį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, vadovaudamiesi Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Rinkimų kodekse ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta Rinkimų kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta), pasibaigus balsavimui renkant Lietuvos Respublikos Seimą, konstatuotina, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnyje 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nespręstini pareiškėjų skunde nurodyti prašymai dėl dokumentų išreikalavimo, liudytojų apklausos, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kiti procesinio pobūdžio prašymai. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų G. U., Z. V., E. M. ir D. T. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis