Teismas nesupranta, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininką, teisės genijų M.Povilanską galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už klastotes

0


Aurimas Drižius


Yra toks teisės genijus ir Nausėdos favoritas Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas, tik prieš kelis mėnesius paskirtas į šias pareigas – Nausėda jį asmeniškai išsirinko, nors vadinamoji Teisėjų taryba irgi vienbalsiai jį rekomendavo.


Kad tai „patikimas” sistemos teisėjas, galima numanyti ir iš to, kad jis paskirtas nuteisti „Geros kaimynystės” steigėjus – tai yra žmones, kurie norėjo gerų santykių su Lietuvos kaimynais. Dabar visą dieną Povilanskas sėdi šios bylos poėsėdžiuose ir žiūri VSD surinktą kompromatą apie „Gerą kaimynystę” – kaip jie važinėjo į Baltarusiją ir kalbėjosi su baltarusiais. Dabar tai traktuojama kaip sunki nusikalstama veikla.


Kai kreipiausi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šio teisėjo atžvilgiu už klastotes, Vilniaus miesto apylinkės teismo Jurgita Šėlienė surašė nutartį, kad ji nesupranta, ko aš noriu.


Apskundžiau apygardos teismui, tam pačiam, kuriam vadovauja tas pats Povilanskas.
Nurodžiau, kad Šėlienės nutartis yra neteisėta, tolimesnis sunkių nusikaltimų dengimas taip vadinamoje „teismų sistemoje”.
Nors skunde labai aiškiai parašyta : „prašau teismo įpareigoti mano skundą perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra dėl mano skundo priimti motyvuotą nutartį. Nurodžiau, kad taip vadinama prokuratūra jau pusę metų niekaip nereaguoja į mano skundą dėl sunkių nusikaltimų – teismo klastočių”.

Ši istorija prasidėjo dar prieš du metus – prasidėjus rusų invazijai Ukrainoje 2022 m. vasario mėn., Šimonytės vyriausybė nurodė uždaryti visas opozicines žiniasklaidos priemones – vienu metu policija be jokių teismo sankcijų uždarė eilę portalų, tame tarpe ir laisvaslaikrastis.lt, ekspertai, kazimierasjuraitis.lt it t.t. Iš prekybos tinklų ir ‘Lietuvos pašto” buvo pašalinti visi Šimonytę kritikuojantys laikraščiai – „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”.
Visa tai padaryta labai brutaliai, nesilaikant jokių įstatymų. Tačiau kadangi teismai Lietuvoje nuo neatmenamų laikų aptarnauja valdžią, o ne laikosi įstatymų, vyriausybės savivalė niekaip nebuvo įvertinta ir ji niekaip nenukentėjo.
Portalai buvo uždaromi remiantis tokios kontorėlės kaip Žurnalistų etikos inspektorės Ramanauskaitės „pažymomis”, kad šie nepriklausomi portalai neva platina „dezinformaciją”:


Kadangi buvo uždarytas ir www.laisvaslaikrastis.lt, kurio redaktorius aš esu, tai kreipiausi į teismą dėl jo neteisėto uždarymo. ir stebuklas – praėjus beveik metams teismas pasakė, kad ta ŽEIT savivalė buvo neteisėta, ir portalas uždarytas nepagrįstai.
Tada kreipiausi į prokuratūrą dėl ŽEIT vadovės Ramanauskaitės ir jos „ekspertės” Alionos Gaidarovič šmeižto – nurodžiau, kad abi moterėlės mane šmeižė, nurodydamas išjungti portalą, kurio redaktorius aš esu už tai, kad aš neva pastoviai darau nusikaltimus – platinu dezinformaciją.
Prokuratūra atsisakė, kaip visada prirašiusi nesąmonių, tačiau Vilniaus apygardos teismas labai išsamiai parašė, kad negaliu traukti baudžiamojon atsakomybėn Ramanauskaitės už šmeižtą, nes pasikeitė teisinis reguliavimas – šmeižtu laikoma tik tai, kad išplatinama per visuomenės informavimo priemonės. O šmeižikiški Ramanauskaitės raštai interneto tiekėjams apie mane tokiais nelaikomi.


Tada suradau tą patį šmeižtą, kurį Ramanauskaitė apie mane ir mano redaguojamą portalą išplatino ir žer žiniasklaidos priemones – tą pačią BNS agentūrą.
Nurodžiau, kad minėti G. Ramanauskaitės teiginiai yra tyčia paskleistas šmeižtas. G. Ramanauskaitė, išplatindama ŽEIT raštą Nr. S-288 ir paskleisdama apie mane žinią per BNS, padarė nusikaltimą – apšmeižė portalą laisvaslaikrastis.lt ir jo leidėją (Aurimą Drižių). Portalas buvo uždarytas, toks liko ir praėjus daugiau nei dviems metams, prarado visus savo skaitytojus (daugiau nei 100 tūkst. žmonių per mėnesį), todėl jam buvo padaryta didžiulė žala.
Ramanauskaitė rėmėsi ŽEIT „ekspertės” Aliono Gaidarovič raštu, kuriame buvo nurodyta, kad portalas neva skleidžia melą ir todėl jį reikia uždaryti.
Skundą išnagrinėjo jau minėtas teisėjas Povilanskas – jis savo nutartyje nurodė, kad „neva nebegalima persekioti nelaimingos ir daug iškentėjusios Ramanauskaitės dėl to, kad nebegalima jos persekioti už tą patį nusikaltimą antrą kartą”.
Nurodžiau, kad tai teisėjo Povilansko klastotė, melas ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jo paties išgalvoti ir įrašyti į savo nutartį, taip ją suklastojant.
Apygardos teismo teisėjas Povilanskas turėjo žinoti bent jau elementarius BPK 3 straipsnio reikalavimus :

  1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
    6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
    Tačiau ŽEIT vadovės Ramanauskaitės atžvilgiui dėl mano šmeižto nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad išaiškinti šį nusikaltimą, ji nebuvo apklausta ir matyt net nežinojo, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendžiamas teismuose.
    Todėl ji niekaip neatitinka BPK 3 str. apibrėžimo ir sąlygų.
    Priešingai – BPK 217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka nurodo, kad :
  2. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
    Šios minėtos aplinkybės – teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kad Ramanauskaitė šmeižtą apie mane paskelbė ir per visuomenės informavimo priemonę – niekaip teismo nebuvo įvertintas ir teisme nenagrinėtas.
    Tačiau Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Povilanskas, nurodęs, kad negalima persekioti Ramanauskaitės antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiklą, suklastojo savo nutartį, nes Ramanauskaitės atžvilgiu niekada jos ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
    Nors aš kreipiausi du kartus – pirmą kartą dėl šmeižikiško ŽEIT rašto Nr. 288, antrą kartą – dėl BNS straipsnio, kuriame nurodoma, kad uždarytas portalas laisvaslaikrastis.lt, ir ŽEIT vadovė Ramanauskaitė pasakoja, kodėl jis buvo uždarytas – dėl „propagandos”.
    Du skirtingi pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau teisėjas M.Povilanskas suklastoja savo nutartį ir nurodo, kad Ramanauskaitės negalima traukti atsakomybėn dėl to pačio pagrindo – tai yra ŽEIT rašto Nr. 288.
  3. Tai akivaizdi teisėjo Povilansko klastotė, nes bent jau apygardos teismo teisėjas Povilanskas negalėjo nesuprasti, kad tai du skirtingi nusikaltimai – pirma šmeižtas išplatintas tiesiogiai interneto tiekėjamas išsiunčiant raštą S-288. Kai teismas pritaiko įstatymo lengvatą ir nurodo, kad šmeižtas turi būti išplatintas per žiniasklaidos priemonę, ir kai aš pateikiu įrodymus, kad tai ir buvo padaryta, teisėjas Povilanskas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad neva negalima bausti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
    Melas yra ir teisėjo Povilansko išvada, kad „pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama Skundžiama nutartis, yra nepagrįsti, o skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados pagrįstos, išsamios ir motyvuotos”. Teisėjas Povilanskas nepaaiškino, kodėl mano išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Tiesiog parašė – nepagrįsti, ir tiek. Esminis BPK pažeidimas, nes teismas privalo paaiškinti savo sprendimus.
    Kaip minėjau, minėtos prokuratūros ir apylinkės teismo nutartys yra absoliučios klastotės. Tikėjausi, kad bent jau apygardos teismas bet šiek tiek gerbs įstatymus, tačiau teisėjas Polujanskas tik pakartojo prokurorės ir apylinkės teismo teisėjos melą.
  1. „Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs, rašo Povilanskas, – atsakydamas į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta”.
    Tai teisėjo Povilansko melas ir klastotė, nes dėl mano skunde nurodytos aplinkybės – G.Ramanauskaitė paskleidė šmeižtą apie mane per žiniasklaidos priemonę agentūrą BNS – nėra pasisakęs nė vienas teismas, ir tuo labiau šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.
  2. Joks baudžiamasis procesas G.Ramanauskaitės atžvilgiu nebuvo pradėtas, joks ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo pradėtas, ji niekada nebuvo apklaustas ar kažkaip kitaip nukentėjo ar buvo nubausta.
    Todėl teisėjo Povilansko nuomonė, kad negalima persekioti G.Ramanauskaitės už tą patį nusikaltimą antrą kartą yra teisėjo melas ir klastotė.
    Klastotė yra ir teisėjo Polujansko nuomonė, kad „non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai baigtas baudžiamasis procesas. To paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies”.
    „Nagrinėjant Aurimo Drižiaus skundą, aukštesniojo teismo sprendimą lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi. Kitaip tariant, dėl Aurimo Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu”, – tai dar viena teisėjo Povilansko klastotė, nes naujai paaiškėjusios nusikaltimo aplinkybės niekaip negali būti vertinamos kaip pakartotinis žmogaus persekiojimas.
  3. Akivaizdu, kad teisėjas Povilanskas puikiai suvokia, kad klastoja savo nutartį, nes vienur rašo, kad Ramanauskaitė jau buvo persekiojama ir nukentėjo, kitur – kad jos tyrimas jos atžvilgiu pradėtas nebuvo.
    Dėl teisėjo Povilansko klastotės nebuvo išaiškinas nusikaltimas – bjaurus valdžios išpuolis prieš spaudos laisvę.
    Suklastodamas savo 2023-07-24 nutartį, teisėjas Povilanskas įrašė į ją žinomai melagingus duomenis : „lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi. Kitaip tariant, dėl Aurimo Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu”.
    Tai melagingi duomenys, nes dėl BNS paskelbto šmeižto, kad portalas uždarytas dėl platinamos propagandos, nepasisakė joks teismas, o teisėjas Povilanskas, tai žinodamas, tyčia įrašė melagingus duomenis ir padarė žinomai melagingą išvadą, ir ją įrašė į savo nutartį, taip ją suklastodamas. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. ir piktnaudžiavimą.
    Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
    “Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).
    “Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).
    Remiantis išdėstytu, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Povilansko atžvilgiu dėl dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimu, o taip pat panaikinti suklastotą teisėjo Povilansko nutartį ir perduoti mano skundo nagrinėjimą kitam teismui
    Mano skundą dėl teisėjo Povilansko klastočių išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas taip pat suklastojo savo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. 1 S-126-557/2023.
  4. Visas mano skunde išvardintas aplinkybes dėl teisėjo Polujansko klastočių jo kolega Pauliukėnas įvardino kaip tikrovės neatitinkančias ir melagingas
    Teisėjas Pauliukėnas nurodė, kad „Pareiškėjas A. Drižius, kaip matyti, tiesiog nesutikdamas su jam nepalankiais procesiniais sprendimais, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos atitinkamai priimtus nutarimą bei nutartį taipogi vertina kaip suklastotus, tačiau jokių naujų esminių jo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skunduose nenurodytų aplinkybių, išskyrus savo subjektyvų situacijos vertinimą, apygardos teismui pateiktame skunde nenurodo, iš esmės pakartojami tie patys argumentai, dėl kurių prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje yra pakankamai išsamiai pasisakyta, šių sprendimų motyvus skundą nagrinėjantis apygardos teismas laiko pagrįstais ir sutikdamas su jais dar kartą jų nebekartoja. Šiuo atveju prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Drižiaus skundą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atmetusi pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir skundo nagrinėjimo medžiagą, šiuo atveju sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėja, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl A. Drižiaus pareiškime nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo, nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galbūt padarytų nusikalstamų veikų požymius”.
    Kitaip sakant, teisėjas Pauliukėnas nurodė, kad teisėjas Povilanskas nesuklastojo savo nutarties, nors mano išvardintos aplinkybės įrodo, kad teisėjo Povilansko 2023-07-24 nutartis yra byloje Nr. IBPS-V-1793980-23 yra visiška klastotė.
  5. BPK 20 str. nurodo, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”, tačiau teismas negali priimti sprendimo, prieštaraujančio visiems bylos įrodymams, nes tai sugriautų pačią teisinę valstybę.
    Teisėjas Pauliukėnas nurodo, kad prokuroras Tarasevičiaus visiškai teisingai išnagrinėjo mano skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
    Tai melas ir klastotė, nes prokuroras Tarasevičius suklastojo savo nutartį, nurodęs kad minėtos teisėjo Povilansko klastotės tėra “Drižiui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas”.
    Visiškai nepagrįstai prokuroras mano išdėstytus faktus – pirmas mano skundas dėl šmeižto ŽEIT rašte Nr. S-288 buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, o antras – tuo pagrindu, kad neva negalima persekioti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą – vadina “mano subjektyvia nuomone”. Tai nėra nuomonė, o faktai, kuriuos labai lengva patikrinti, ir visi mano pateikti dokumentai tai įrodo. Todėl prokuroro subjektyvi nuomonė, kad tai ne faktai, o “mano subjektyvi nuomonė”, yra eilinė prokuratūros klastotė. Ir man labai keista, kad teismai apsimeta, kad nesupranta, kas čia vyksta, ir toliau žaidžia tą teisinį banditizmą.
  6. Išdėstyti faktai įrodo, kad teisėjas Povilanskas, kuris yra prisiekęs ginti Konstituciją, ją laužo klastodamas dokumentus. Jis negalėjo nesuprasti, kad tai yra klastotė, nes dviejų skirtingų skundų pagrindas buvo skirtingi nusikaltimai. Ir jis niekaip negalėjo atsisakyti tirti antro nusikaltimo tuo pagrindu, kad neva jau priimtas teismo sprendimas dėl pirmo nusikaltimo.
    Teisėjas Povilanskas negalėjo nežinoti esminio BPK 3 straipsnio reikalavimo :
  7. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
    6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
    Šiuo atveju teisėjas Povilanskas taiko BPK 3 str. ŽEIT vadovei Ramanauskaitei, nurodydamas, kad jos atžvilgiu įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo, nors to niekada nėra buvę – jokie kaltinimai Ramanauskaitei nebuvo pareikšti, ir tuo labiau nutraukti.
  8. Dar juokingiau, kad generalinės prokuratūros atsisakymą pradėti tyrimą Povilansko atžvilgiu pasirašė ne prokuroras, o “generalinio prokuroro sekretoriato patarėja”.
    Kaip žinia, BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
    Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
    Šiuo atveju prokuratūra ne tik kad nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja įstatymas, tačiau GP raštelį dėl sunkių nusikaltimų surašė “sekretoriato patarėja” Greta Bruzgienė.
    Kaip žinia, įstatymas nenumato teisės sekretorėms arba jų patarėjoms tirti nusikaltimų arba rašyti “raštelius” atsisakant juos tirti.
    BPK 168 str. aiškiai sako, kad nutarimą turi priimti prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne sekretorė.
  9. Tai, kad klastotes pasirašo garbingi teisėjai ir prokurorai, nepadaro jų priimtų nutarčių teisėtomis, priešingai, už dokumento suklastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
    Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skunde minimų teisėjų ir prokurorų įtariamų nusikaltimų – dokumento suklastojimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
    Nusikaltimų padarymu aš kaltinu teisėjus Povilanską ir Liną Pauliukėną.
    Nors šis mano skundas generalinei prokuratūrai buvo persiųstas dar pernai lapkričio 27 d., o BPK įpareigoja priimti nutarimą pradėti arba ne IT per septynias dienas, ir dėl jo priimti ne „raštelį”, o nutarimą, tačiau prokuratūra niekaip neatsakė į visas mano skunde išdėstytas aplinkybes.
    Todėl, remdamasis BPK 168 straipsniu ( Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą), prašiau teismo įpareigoti elgtis pagal įstatymą ir mano skundą perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
    Nesuprantu, kas čia nesuprantamo.
    Remdamasis išdėstytu ir BPK 168 str, prašau panaikinti skundžiamą teisėjos Šėlienės nutartį ir siūlau nusišalinti nuo mano skundo nagrinėjimo visam Vilniaus apygardos teismui, nes minėtas teisėjas Povilanskas vadovauja šio teismo baudžiamųjų bylų skyriui.

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias