Teismas pagrasino A.Drižiui 5 tūkst. eurų bauda, jeigu jis toliau gins spaudos laisvę

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva (nuotr. viršuje) nutartimi nurodė, kad jeigu savaitraščio „Laisvas laikraštis” redaktorius A.Drižius toliau bandys leisti savaitraštį „Laisvas laikraštis” ir reikalaus, kad skaitytojai galėtų jį prenumeruoti, tai teismas gali jį nubausti iki penkių tūkstančių eurų bauda.

Teisėja Ranceva nurodė : „Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis)”.

Teisėja Ranceva mano, kad A.Drižius, reikalaujantis, kad „Laisvo laikraščio” skaitytojai galėtų prenumeruoti šį leidinį per spaudos platinimo monopolininką „Lietuvos paštą”, elgiasi „nesąžiningai ir teikia nepagrįstus prašymus”.

Kaip žinia, „Lietuvos paštas” jau daugiau nei pusantrų metų neleidžia „Laisvo laikraščio” skaitytojams jo prenumeruoti per pašto skyrius. Žmonės, atnešę paštui pinigus už leidinio prenumeratą, tiesiog varomi lauk. Kodėl? Nes leidinys blogas, ir tai nusprendė ‘Lietuvos pašto” vadovai, arba jiems vadovaujanti premjerė Šimonytė.

Tiesa, įtatymas nurodo visai kitas sąlygas : Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad : 2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.

Tačiau „Lietuvos paštas” oficialiai atsisakė sudaryti sutartį dėl leidinio „Laisvas laikraštis” metinės prenumeratos.

O teisėja Ranceva, kurios pareiga prižiūrėti, kad tokie valstybiniai monopolininkai, kaip paštas, vykdytų įstatymus, nurodė, kad Drižių nubaus 5 tūkst. eurų bauda, jeigu jis bandys reikalauti, kad paštas laikytųsi įstatymo.

Padaviau ieškinį dėl diskkriminacinių „Lietuvos pašto” veiksmų, tačiau teisėja Ranceva nurodė, kad bet koks savo pažeistų teisių gynimas man užtrauks 5 tūkst. eurų baudą.

Padaviau ieškinį dėl valstybinio monopolininko „Lietuvos paštas” diskriminacinių veiksmų, Visuomenės informavimo įstatymo, Europos reglamento pažeidimo, teisėjos Vilijos Rancevos nušalinimo
Vilnius, 2025-02-04

Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje nurodė tariamus trūkumus. Teismui neaiškios aplinkybės, kurios aiškiai nurodytos ieškinyje. Negana to, teismas grasina ieškovui 5 tūkst. eurų bauda už tai, kad jis mėgina ginti spaudos laisvę ir savo pažeistas teises.
Nos jau pripratau prie teismo patyčių mano atžvilgiu, tačiau net ir šios patyčios peržengia bet kokias ribas.
Todėl dar kartą bandau paaiškinti teismui tas aplinkybes, kurios jam tariamai neaiškios, tačiau jos aiškiai išdėstytos ieškinyje.

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) Lietuvos paštui, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę, atsisakant su ja sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį ir taip apribojant skaitytojų teisę rinktis spaudos leidinius; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant sudaryti su ieškove leidinio prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį; 3) atlyginti padarytą turtinę žalą 1 000 Eur. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovės kišimąsi į spaudos laisvę, pažeidžiant Europos reglamentą (ES) 2024/1083, ir įpareigoti atsakovę nedelsiant sudaryti su ieškove sutartį dėl prenumeratos ir platinimo paslaugų „Laisvam laikraščiui“.
2. Nors visos šios aplinkybės yra aiškiai nurodytos net teismo sausio 28 d. nutartyje, tačiau teismas padaro priešingas išvadas : nesuformuluotas aiškus ieškinio pagrindas, t. y. nėra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus.
3. Teismas nurodo, kad „reikšdama reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį, ieškovė turi nurodyti, kada kreipėsi į atsakovę su prašymu tokią sutartį sudaryti ir kada bei kokiu pagrindu atsakovė atsisakė tai padaryti bei kas tai pagrindžia”.
4. Faktas, kad atsakovas „Lietuvos paštas” atsisakė sudaryti su ieškovu metinę savaitraščio „Laisvas laikraštis” prenumeratos sutartį, aiškiai nurodytas mano ieškinyje.
   Tai yra atsakovas daugiau nei pusantrų metų niekaip nereagavo į mano prašymus sudaryti minėtą sutartį, ir šią aplinkybę įrodo ir mano susirašinėjimas su „Lietuvos pašto” pardavimo projekto vadove Egle Petkiene. Ji kiekvienų metų pabaigoje atsiųsdavo standartinę prenumeratos paslaugų sutartį kitiems metams. Pvz., 2022-10-26 E.Petkienė atsiuntė prenumeratos sutartis kitiems metams:

Tačiau atsakovas 2023 m. pabaigoje situacija pasikeitė ir atsakovas atsisakė tai padaryti. Tai, kad atsakovas absoliučiai neregavo į mano elektroninius laiškus ir niekaip į juos neatsakė, laikytina oficialiu atsisakymu sudaryti metinę prenumeratos sutartį. Visa tai aiškiai nurodyta ieškinyje, tačiau teismui šios aplinkybės vis tiek neaiškios. Nors ieškinyje nurodyta, kad bet kokie prašymai pasirašyti pagrindinę sutartį dėl leidinio prenumeratos paslaugų buvo ignoruojami:
Pvz., 2024-01-22 įvyko susirašinėjimas su ‘Lietuvos pašto” pardavimo projekto vadove Egle Petkiene:

Mano paklausimas, kada „Lietuvos paštas” sudarys metinę prenumeratos sutartį buvo ignoruotas, jokio atsakymo į jį negavau, nors kelis kartus kreipiausi elektroniniu paštu.
Galiausiai 2024-12-12 minėta „Lietuvos pašto” pardavimo skyriaus vadovė E.Petkienė į mano klausimą, kada bus sudarytos prenumeratos sutartis, atsakė aiškiai : „Niekas nesikeičia ir kitais metais. „Laisvo laikraščio” prenumeratos nepriimsime”:

Pirmą kartą gavęs oficialų atsakymą iš atsakovo, kad „niekas nesikeičia ir kitiems metams”, tai yra atsakovas aiškiai nurodė, kad atsisako sudaryti metinę prenumeratos sutartį.
Visos šios aplinkybės buvo aiškiai nurodytos mano ieškinyje.
Nežinau, kaip šias aplinkybes dar aiškiau paaiškinti, arba išdėstyti, tačiau teismui jos vis tiek nėra aiškios.
Teisėja Vitalija Ranceva nurodo, kad „…ieškovė aptaria su atsakove elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą, tačiau iš jo nėra aišku, kokią konkrečią sutartį ieškovė prašė sudaryti…”.

5. Teismas nurodo, kad jam nėra aišku, kokią sutartį atsakovė atsisakė sudaryti ir dėl kokių aplinkybių.
   Nežinau, ar reikia penktą kartą pakartoti, kad teismas suprastų – prašėme sudaryti metinę sutartį dėl savaitraščio „Laisvas laikraštis” prenumeratos ir platinimo, tačiau atsakovas ignoravo bet kokius prašymus. Ignoravimas prilyginimas atsisakymui, kol galiausiai 2024 m. pabaigoje atsakovas aiškiai nurodė, kad ir 2025 m. „Lietuvos paštas” atsisakys priimti „Laisvo laikraščio” prenumeratą.
   Nežinau, kaip dar aiškiau tai pasakyti, arba išdėstyti, nes mano lietuvių kalbos žinios man leidžia tik lietuvių kalba išdėstyti faktines bylos aplinkybes.
6. Teismas nutartyje nurodo man nurodyti, kokie „kokie buvo ieškovės reikalavimai ir koks atsakovės sprendimas (kokie motyvai)”. Kartoju, kad atsakymas buvo mano prašymų ignoravimas ir galiausiai nurodymas, kad „niekas nesikeičia ir 2025 m.”. Kaip minėjau, atsakovės sprendimų motyvų nežinau, nes jie niekaip nebuvo nurodyti. Todėl tik galiu spėlioti, kad tai vyriausybės bandymas sunaikinti laisvą spaudą, nes tokios pat sanckijos taikomos ne tik „Laisvam laikraščiui”, tačiau ir kitiems leidiniams („Respublikai” ir „Vakaro žinioms”).
7. Keistas ir teismo nesupratimas, iš ko ieškovas kildina padarytą žalą ir kaip jis ją paskaičiavo? Teismo prašiau priteisti simbolinę 1000 eurų žalą iš atsakovo, ir nurodžiau, kad daugiau nei metus atsisakydamas priimti leidinio prenumeratą ir varydamas lauk „Laisvo laikraščio” skaitytojus, atėjusius į pašto skyrius, atsakovas ir padarė turtinę ir neturtinę žalą. Žinoma, kad ji daug didesnė, nei 1000 eurų, tačiau dėl sunkios ieškovo padėties, kuris daugiau nei metus turi leisti leidinį be jokių prenumeratos pinigų, ir pasirinkau minimalų žalos dydį.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė ir ieškinyje minimų įrodymų : AB Lietuvos pašto pranešimą apie nutraukiamą sutartį, taip pat ieškovės banko sąskaitos išrašą, todėl minėti dokumentai pateikiami kartu su papildytu ieškiniu.
   Teismui pateikiama banko išrašą už 2022-2023 m. – tai įrodymas kad už leidinio prenumeratą ieškovas gavo daugiau nei 11 tūkst. eurų. Didžiąją pajamų dalį sudarė „Lietuvos pašto” padaryti mokėjimai už „Laisvo laikraščio” prenumeratą.
   Pridedamas ir „Lietuvos pašto” pranešimas apie nutraukiamą sutartį dėl leidinių apdorojimo sutarties nutraukimo, kuris su šiuo ieškiniu nėra susijęs, nes ten eina kalba apie sutarties dėl leidinio pristatymo redakcijos nurodytais adresais sutarties nutraukimą (o ne dėl sutarties dėl leidinio metinės prenumeratos sutarties sudarymo).
9. Nepagrįsta ir teismo nuomonė, kad ieškinio dalykas (reikalavimas) – taip pat nėra aiškiai suformuluotas. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo įpareigoti sudaryti su ieškove leidinio prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį, tačiau nėra aišku, kokiomis konkrečiomis sąlygomis prašoma šią sutartį sudaryti. Ieškinyje nurodžiau, kad prašiau teismo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu metinę sutartį dėl savaitraščio „Laisvas laikraštis” prenumeratos ir pristatymo paslaugos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems leidiniams. Nejaugi tai taip sunku suprasti?
10. Nepagrįsta ir teismo nuomonė, kad „kitas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę taip pat suformuluotas neaiškiai”.
    Diskriminacija yra atsisakymas sudaryti su ieškovu metinę sutartį dėl leidinio „Laisvas laikraštis” prenumeratos. Atsakovas diskiminuoja ieškovą, atsisakydamas tai padaryti ir ignoruodamas jo prašymus. Tokiu būdu pažeidžia LR Konstituciją, Visuomenės informavimo įstatymą, Konkurencijos įstatymą ir ES teisės normas. Nejaugi teismui tai taip sunku suprasti?

Faktas, kas atsakovas diskriminuoja ieškovą, jam tokiu būdu daro žalą ir taip sukelia materialinius teisinius padarinius. Nejaugi netgi tokie paprasti dalykai vėlgi neiškūs teismui?

11. Visiškai nesuprantamas ir teismo nesupratimas ir noras, kad „ieškovė turėtų patikslinti, kokiu tikslu ji reiškia šį savo reikalavimą, t. y. kokiu materialiųjų teisinių padarinių siekia, ar šis reikalavimas reiškiamas dėl to, kad ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (priteisti turtinę žalą), ar dėl kitų priežasčių”. Atrodo, kad teismas nieko nesupranta apie laisvą spaudą ir jos reišmę teisinei ir demokratinei valstybei. Atrodo, kad teismas elgiasi kaip tironų įrankis – visomis priemonėmis bando sunaikinti laisvą spaudą, ir ieško bet kokio preteksto tai padaryti.
12. Neprašau teismo už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo už ieškovą. Todėl tokia teismo nuomonė taip pat nepagrįsta. Ieškinio dalykas yra aiškiai suformuluotas – tai ieškovo diskriminacija.
13. Teismas nurodė papildomai sumokėti 110 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl pateikiami banko pavedimas tokiai sumai.
14. Teismas dar kartą išvardino man pastangas rasti teisingumą šiame Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl pažeistų teisių ir laisvos spaudos naikinimo. Visos šios aplinkybės, kad teismas bet kokiu pretekstu atsisakydavo priimti mano ieškinį dėl pažeistų teisių, kaip tik ir įrodo, kad teismas vykdo ne teisingumą, tačiau elgiasi priešingai.
15. Faktas, kad teismas man pagrasino skirti 5 tūkst. eurų baudą, jeigu toliau ginsiu mano pažeistas teises ir skaitytojų teisę rinktis, kad šiame teisme jokio teisingumo rasti aš negalėsiu. Visos šios aplinkybės tik įrodo, kad teisėja Ranceva negali būti objektyvi, man grasindama didžiule bauda už tai, kad bandau apginti naikinamą laisvą spaudą. Todėl prašau jos nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.
16. Teismas toliau tyčiojasi ir nurodo, kad „ieškovei pasiūlytina pasirūpinti atstovavimu procese”. Teismui primenu, kad ieškovė jau daugiau nei pusantrų metų leidžia savaitraštį „Laisvas laikraštis” be prenumeratorių lėšų, todėl advokato samdymas yra neįmanomas. Tuo labiau, kad visos šios išdėstytos aplinkybės nėra paneigtos, ir tam, kad pareikšti ieškinį, man užtenka Universitetinio išsilavinimo. Jeigu teismas mano, kad laisva spauda turi būti sunaikinta, nurodant, kad ją uždraudžiama prenumeruoti skaitytojams per valstybinį monopolininką „Lietuvos paštą”, tai prašau teismą taip ir padaryti, o ne išsisukinėti.

Remdamasis išdėstytu, Visuomenės informavimo įstatymu ir Europos regalemtu, prašau priimti ieškinį nagrinėti. Taip pat prašau taikyti laiknąsias apsaugos priemones ir prašau nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Rancevą
Priedai – žyminis mokestis, banko išrašas ir ‘Lietuvos pašto” pranešimas.

Aurimas Drižius