Teismas paneigė, kad teisėją Joną Furmanavičių nužudė Drąsius Kedys

Aurimas Drižius
Kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų tirti savo labai sunkius nusikaltimus – žmonių, tarp jų ir Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naroševičienės žudikus ir nužudymo organizatorius bei jų „stogą” prokuratūroje.
Prašiau išrtirti ir prokuroro Redo Savicko veiklą – kaip jis klastojo ir fabrikavo bylą nekaltiems žmonėms, žinodamas, kad jie nekalti, ir tam panaudodamas žinomai melagingus Mindaugo Žalimo.
Kas padėjo išsisukti „liudininkui” nuo atsakomybės kitoje byloje, kur jis buvo kaltinamas iki komos primušęs Baltarusijos pilietį Revinskį. Kodėl prokurorai dėl šio nusikaltimo „išsuko” Žalimą, ir vėl apkaltino nekaltą žmogų?
Koks buvo sandėris tarp prokuroro Savicko ir Žalimo. Juk pats M.Žalimas prisipažino, kad davė žinomai melagingus parodymus prieš R.Ivanauską ir jo draugę tik todėl, kad išsisuktų nuo kalėjimo Revinskio byloje.
Kas čia per prokuratūros praktika sodinti nekaltus žmones pagal žinomai melagingus tariamų „liudininkų” parodymus ir kodėl teismas nemato tokių akivaizdžių klastočių.
Žodžiu, šioje bylole lenda labai sunkūs prokuratūros nusikaltimai.
Kaip žinia, Raimunas Ivanauskas septynis metus sėdėjo kalėjime pagal žinomai melagingą ir sufabrikuotą bylą. Dabar jis jau laisvėje, ir nori kuo greičiau pamiršti šį košmarą.
Kita vertus, teismas jau paneigė, kad Drąsius Kedys yra žudikas.
Mat vieninteliai jo kaltės įrodymai – tokio patologinio melagio M.Žalimo parodymai mainais už tai, kad prokuratūra jį ištrauks iš kalėjimo baltarusio byloje. O kad Žalimas melavo, pasakodamas apie tariamus Kedžio planus ką nors nužudyti, jau konstatavo teismas.
Tai yra Vilniaus miesto anvlinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38- 536/2014 konstatuota, kad Žalimas iš tikrųjų 2009-09-16 kontaktavo su policijos pareigūnais, bet jiems nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie Drąsiaus Kedžio rengiamus nusikaltimus, kurios pagrindu policijos pareigūnai būtų galėję suvokti apie rengiamus nužudymus. Tą patvirtina minėtos bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti išteisintųjų policijos pareigūnų V.Račkausko, T.Ulpio, E.Damukaičio, D.Sinkevič, V.Vitkovskio parodymai.
Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, tai yra juridiškai konstatuotas faktas, kad 2009-09-16 M.Žalimas, vien tik formaliai kontaktuodamas su policijos pareigūnais, nepranešė jiems apie rengiamą ir planuojam nužudymą, ir dėl šių priežasčių nebuvo užkardyti labai sunkūs nusikaltimai, planuojant ir kuriuos rengiant iis pats aktyviai dalyvavo. Todėl šios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių konstatuoti, kad pranešė teisėsaugai apie rengiamus nusikaltimus ir tuo savanoriškai atsisakė pabaigti savo ir kitų bendrininkų bendrai paties suplanuotas ir įvykdytas nusikalstamas veikas.
Kaip dabar „teismas” srėbs savo privirtą košę – pripažino, kad Žalimas nieko nepranešė apie Kedžio planus, nes pats juos išgalvojo galimai siekdamas išvengti kalėjimo? Kaip dabar teks ieškoti teisėjo žudikų ir jų „stogo” prokuratūroje?
R.Ivanausko advokatas Arnoldas Blaževičius iki šiol stebisi, kodėl prokuratūra nusprendė neieškoti antrojo teisėjo žudiko. Trys liudininkai paliudijo, kad teisėjo žudikų buvo du, tačiau prokuroras nutarė dėl šio nusikaltimo apkaltinti nužudytą Drąsių Kedį, ir taip paslėpti visus galus.

Tačiau prokuratūra nutarė persekioti R.Ivanauską po to, kai jis atsisakė tapti prokuratūros „liudininku” ir melagingai liūdyti mačius, kad Neringa Venckienė neva skatino jos brolį D.Kedį žudyti „velnius”. R.Ivanauskas nėra toks supuvęs, kaip M.Žalimas ir atsisakė sandėrio, nurodęs prokurorams, kad „Venckienės nėra gyvenime sutikęs, todėl negali melagingai liudyti”. Todėl septynis metus praleido už grotų, būdamas visiškai aklas.

Ta progra galima prisiminti advokato Blaževičiaus pastebėjimus, sakant savo baigiamąją kalbą R.Ivanausko byloje.

„Drąsiaus Kedžio lavonas buvo rastas 2010-04-17, t.y. praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo Jono Furmanavičiaus ir Bioletos Naruševičienės nužudymo, – teisme kalbėjo advokatas, – Ir nuo tada ikiteisminis tyrimas dėl nužudymų praktiškai sustojo. Bet staiga atsirado kažkoks teisingumo gelbėtojas Mindaugas Žalimas (nuotr. viršuje) , kuris viešai paskleidė informaciją apie tai, kad jis žino kas ir kaip suplanavo ir nužudė šiuos žmones. Šią informaciją jis paskleidė būdamas „patologiniu melagiu“ (tai ne mano, o specialisto teiminologija), profesionaliai iškraipydamas informaciją ir nuslėpdamas savo tikrąjį vaidmenį žudant žmones, šmeiždamas ir melagingai apkalbėdamas policijos pareigūnus, sugebėjo taip apkvailinti visuomenę ir prokurorus, kad visuomenėje vėl kilo nepasitenkinimų banga policija, policijos pareigūnais, didelės tyrimo pajėgos buvo mestos aukštas pareigas užėmusių pareigūnų baudžiamajam persekiojimui. Visuomenė, nužudytųjų aukų artimieji tikėjosi, kad ir šių nužudymų byloje pagaliau bus atskleista tiesa, laukė ryžtingų prokurorų veiksmų. Ir sulaukė – per visuomenės informavimo priemones buvo plačiai paskleista informacija, kad penki aukštas pareigas ėję ir tebeeinatys policijos pareigūnai buvo apkaltinti piktnaudžiavimu tarnyba ir tais nusikaltimais (t.y. tuo, kad nuslėpė gautą iš neva patikimą informaciją apie rengiamus nužudymus, bet jų neužkardino), buvo nerduoti teismui. Visuomenei taip pat plačiai buvo paskleista informaciia, kad sulaikyti ir nužudymu įtariami asmenys – Raimunas Ivanauskas, aklas, neįgalus, praktiškai negalintis savimi pasirūpinti žmogus ir jo sugyventinė – moters, auginanti vaiką ir slauganti neįgalų vyrą. Taigi, štai kokie tie tikrieji žudikai.
Tiek man, tiek prokurorams, tiek teismams yra tekę dalyvauti tiriant ir nagrinėjant taip vadinamas „telefoninių sukčių“ bylas. Iš tokios praktikos žinoma, kad „telefoniniai sukčiai“, apsimesdami pareigūnais, mokesčių inspektoriais, bankų darbuotojas yra tokie geri melagiai, pasižymi tokiais gebėjimais ir žmogaus psichologijos suvokimu, jog prasimanymais, melagystėmis sukurtomis istorijomis apgaule sugeba įtikinti ne tik paprastą neišsilavinusią močiutę, bet ir universitetinius išsilavinimus turinčius bei aukštas pareigas einančius žmones atiduoti jiems ar jų bendrininkams tūkstantines pinigų sumas arba išgauti mokėiimo instrumentų kodus.
Klausantis teisiamajame posėdyje klausantis M.Žalimo parodymų, man susidarė įspūdis, kad mes klausomės kokio nors Marijampolės pataisos namų gyventojo, kuris tiesiog laiko mus visus kvailiais. Tai ne tik mano nuomonė dėl Žalimo parodymų. Tikrai didelės pagarbos nusipelno Viliaus apylinkės teismo teisėjai, priėmę išteisinamąjį nuosprendį byloje, kurioje vien melagingais parodymais buvo nepagrįstai apkaltinti penki policijos pareigūnai. Šie teisėjai tikrai ne tik bylos medžiaga, bet ir vidiniu įsitikinimu atskleidė ne tik melagystes, bet ir įvertino jį kaip asmenybę. Tikiuosi, kad ir šioje byloje Žalimo melas bus tinkamai įvertintas, ir nekalti žmonės nebus nepagrįstai nuteisti.
Teismuose kategoriškai laikomasi nuostatos, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
Gerbiamas teisme, remdamasis savo išdėstytais motyvuotais argumentais, atsižvelgdamas kad tikrieji nužudymų sumanytojai, organizatoriai, rengėjai ir vykdytojai iki šio momento nenustatyti, neištirtos nužudymų priežastys ir kitos reikšmingos aplinkybės, į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neprofesionalai, netinkamai kvalifikuojant padarytų nusikaltimų objektyviąją pusę (dėl bendrininkavimo formos), palaikydamas savo ginamojo poziciją, prašau:

dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Advokato D.Blaževičiaus pastebėjimai : „Šioje baudžiamojoje byloje aš ginu kaltinamąjį yra kaltinamas bendrininkavimu (kurstymu ir padėjimu ir bei rengimosi nužudyti) t.y. padarant labai sunkią nusikalstamą veiką. Taip ši baudžiamoji byla yra išskirtinė. Tačiau ji yra išskirtinė ne tik dėl savo sudėtingumo, o todėl, kad glaudžiai susijusi su kita byla, o būtent pedofilijos. Neabejoju, kad visi supranta, apie kokią aš kalbu bylą, kurios formate ir buvo įvykdytas šis mūsų tiriamas nusikaltimas, Tikriausiai pirmą kartą Lietuvoje taip ryškiai buvo iškelta pedofilijos problema ir Lietuva dėl vienos pedofilijos bylos buvo taip ryškiai pasidalijusi į dvi stovyklas. Apie šią tragediją savo nuomonę turėjo beveik visi Lietuvos gyventojai, o geriausiai tiesą žinojo tie, kurie nebuvo įvykių vietoje, nebendravo su kaltinamaisiais ar nukentėjusiais, tačiau išvadas pasidarė iš televizijos laidų, laikraštinių versijų ar pažįstamų pasakojimų, keliamu versiįu. Visa eilė valstybės svarbiausių institucijų niekaip nesureagavo nei į raštiškus skundus, nei į išplatintą vaizdo įrašą su mergaitės liudijimais, nei į viešą teisėjo kaltinimą pedofilija.
Precedento neturintis atvejis, kai Lietuvoje buvo nušautas teisėjas. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras savo baigiamojoje kalboje teisingai teigia, kad teisėsauga neturi jokio pagrįsto motyvo, kad teisėjas buvo nušautas dėl savo profesinės veiklos, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauti duomenys, kad buvo nužudytas dėl jo tarnybos ar pareigų. Tai patvirtina ir Iš Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėtos aukštų policijos pareigūnų bylos, gauto ir prijungto nrie mūsų nagrinėtinos bylos neįsiteisėjusio nuosprendžio, galime spręsti, kad .ir Furmanavičius, ir Naruševičienė nužudyti tik dėl įtarimų pedofilija.
Mano giliu įsitikinimu, šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, mano ginamojo veikų kvalifikavimas neatitinka faktinių aplinkybių, kvalifikuojant veikas nesiremta baudžiamosios teisės teorija bei Teismų praktika.
Ikitesminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkami tendencingai mano ginamojo ir nenaudai, bandant pagrįsti neteisėtą veikų kvalifikavimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei veikų kvalifikavimo klaidos nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje neištaisyti. Tiek kaltinamasis aktas tiek prokuroro baigiamoji kalba paremta niekuo neįrodytais, sakyčiau, išgalvotais teiginiais, kurie nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai neįrodyti, nes, vienintelis įrodymų šaltinis galintis suteikti objektyvią informaciją, Drąsius Kedys – jau negyvas. Atkreiptinas dėmesvs, kad byloie nepašalinti esantys prieštaravimai taip liudytojų ir įtariamųjų, o kaltinimas buvo grindžiamas ir įrodinėjamas išimtinai vieno liudininko parodymais, būtent- Mindaugo Žalimo.

Mano ginamasis Raimundas Ivanauskas dėl inkriminuotu nusikalstamu veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad nors ir buvo 2009-09-06 kartu su Kedžiu ir Žalimu atvykę į Vilnių, tačiau jokių nusikaltimų tuomet neplanavę, o vėliau kartu grįžę į Kauną.
Jis parodė, kad praktiškai visą laiką, tiek važiuojant į Vilnių, tiek Vilniuje, tiek grįžtant į Kauna buvo labai girtas ir labai blogai viską atsimena, todėl negali paaiškinti kur jį vežiojo ir apie ką jie kalbėjo. Tai jis patvirtino ir akistatos su Žalimu metu.
Jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, vienodi ir nenrieštaringi. Šių jo parodymų nenaudi šia jokie kiti byloje ištirti įrodymai, išskyrus liudytojo ir jo sugyventinės parodymus.
Taigi, šiuo momentu teisme išnagrinėtas prokuroro kaltinamasis aktas ir visa prokuroro pateikta bylos medžiaga, ištirti visi pateikti įrodymai, valstybinis kaltinimas išdėstė savo poziciją dėl įrodymų vertinimo ir BPK 307 str. numatytų sprendimų – prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį R.Ivanausko atžvilgiu ir nuteisti jį, paskirti bausmę.
Su tokia prokuroro pozicija kategoriškai nesutinku. Mano nuomone, išnagrinėjus bylą, paaiškėjo kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių BK pažeidimų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, o tokiais atvejais baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą bylą su kaltinamuoju aktu grąžinti prokurorui (BPK 254 str. 3 d.).
Pateikiu konkrečius argumentus ir jų motyvus.
DĖL KALTINAMOJO AKTO IR BYLOS NAGRINĖJIMO PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME RIBŲ
Baigiamojoje kalboje gerbiamas mokuroras pabrėžė, kad kaltinamieji yra kaltinami kurstymu padėti Kedį rengiantis nužudyti asmenis, taip pat yra kaltinami padėję nužudyti ir bei rengiantis nužudyti ir todėl vertinant kaltinamų bendrininkavimų ir veiką, visų pirma būtina įvertinti duomenis, pagrindžiančius tai, kad Kedys nužudė, o taip pat rengėsi nužudyti ir būtent šių nužudymų sumanytoju ir vykdytoju kaltinime įvardijamas asmuo, t.y. prokuroras įtaria, kad nurodyti duomenys kaltinimo nuomone patvirtina, kad būtent miręs asmuo, t.y.Drąsius Kedys (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str 1 d. 1 n 3 str. 1 d. 7 p.) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė, o taip pat rengėsi nužudyti Joną Furmanavičių ir V.Naruševičienę, t.y. buvo šių nužudymų sumanytoju ir vykdytoju. Prokuroras didžiąją savo kalbos dalį skyrė byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų analizei, ir šios analizės pagrindu bando įtikinti teismą, kad teisėją iš nelegaliai laikomu šaunamuoju ginklu nužudė bei rengėsi nužudyti Drąsius Kedys.
Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie Organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveildmas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Bendrininkai neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik baudžiamajame įstatyme nustatytais atvejais, jeigu yra jų atsakomybę šalinančių aplinkybių (BK V skyriuje, kitose BK specialiosios dalies normose nustatytos aplinkybės).
Šios baudžiamojo įstatymo imperatyvios nuostatos, išplaukiančios iš konstitucinio nekaltumo prezumpcijos principo, baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principo, nustato ir specialius, ypatingus reikalavimus baudžiamajam procesui tiriant ir nagrinėjant bendrininkų padarytas veikas.
Pirma, kasacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad visų bendrininkų padaryti veiksmai turi būti įvertinti pagal baudžiamąjį įstatymą. Bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos paprastai tiriamos ir nagrinėjamos betarpiškai vienoje byloje, vieno neskaidomo proceso metu, nes tik tokio proceso metu užtikrinamas visapusiškas ir išsamus reikšmingų bylų ištyrimas, tinkamas kiekvieno bendrininko atliktų veiksmų ir jo vaidmens įvertinimas ir kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą. Ir tik išskirtinais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais atvejais kai įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis dėl svarbių priežasčių nedalyvauja baudžiamajame procese (pasislepia, suserga sunkia liga, pripažįstamas nepakaltinamu ar kt.), bylos procesas gali būti išskaidomas į kitus procesus atskirų veikų ir ar kaltininkų atžvilgiu.
Antra, aprašant procesiniuose dokumentuose (pranešimose apie įtarimą, kaltinamajame akte, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse) bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos aprašomos nuosekliai ir logiškai susiejant visas reikšmingas faktines aplinkybes, taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl kiekvieno bendrininko vaidmens rengiant ar darant nusikalstamą veiką, jų bendros tyčios, kitų reikšmingų aplinkybių. Pranešimai apie įtarimą surašomi ir įteikiami kiekvienam bendrininkui, nurodant jo konkrečius veiksmus visų kitų bendrininkų veiksmų visete, konkretizuojant kiekvieno bendrininko rūšį ir bendrininkavimo formą bei baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamas normas, ir įteikiami Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Jeigu nusikalstama veika padaryta su bendrininkais, kurie bet kurioje proceso stadijoje nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jų veiksmuose yra atsakomybę šalinančių aplinkybių (pvz., BK 23 str., 26 str. 28-35 str. str. ir kt.), arba nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti baudžiamojo įstatymo numatytais pagrindais, arba jų baudžiamasis procesas nutrauktas kitais įstatymuose numatytais pagrindais, tokių bendrininkų veiksmai aprašomi bendrai, nurodant jų vardus, pavardes, bei nurodant, kad veika buvo padaryta su bendrininku, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas jau išspręstas, o nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyti procesiniai sprendimai tokių bendrininkų atžvilgiu.
Trečia, BPK 219 str. normose nustatyti privalomi reikalavimai kaltinamajam aktui ir jo procesinė reikšmė. Kaltinamasis aktas surašomas tik dėl tų veikų ir tų asmenų, kurių padarymo aplinkybės bus nustatinėjamos teisme, ir sprendžiamas tokių veikų konstatavimo bei konkrečių kaltinamųjų atsakomybės klausimas, prokuroras išreiškia valią palaikyti valstybinį kalinimą teisme. Taigi, surašytas kaltinamasis aktas apibrėžia prokuroro valstybinio kaltinimo palaikymo ribas bylą nagrinėjant teisme, o tai reiškia, kad prokuroras negali įrodinėti jokių kitų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, ar Jdtų asmenų kaltės, išskyrus tas veikas ir asmenis, kurie nurodyti kaltinamajame akte.
Ketvirta, BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.
BPK 255 straipsnio 1 dalyje bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų.
Šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas tik dėl Ivanausko ir jo draugės. (jie vieninteliai kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo bendrininkai – padėjėjai, perduoti teismui) padarytų nusikalstamu veiku:
Tačiau nusikalstamų veikų tiesioginiai vykdytojai ir kiti bendrininkai teismui nebuvo perduoti nei šioje, nei kitose bylose. Kaltinamajame akte nurodyta, kad Kedys yra miręs, ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus. Toks procesinis sprendimas byloje yra, bet jis yra neteisėtas, be to, pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir LAT praktiką asmens mirtis nėra kliūtis surašyti kaltinamąjį aktą mirusiojo asmens atžvilgiu ir perduoti teismui patikrinti pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad prokuroras ne tik galėjo, bet ir privalėjo teismui perduoti kaltinamąjį aktą dėl Kedžio galimai padarytų nusikalstamų veikų, o būtent:
Dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams aprašam galimai padarytas nusikalstamas veikas.
2011 06-28 Generalinės mokuratūros ONKTD prokuroras Rėdas Savickas – prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p.
Kedžio atstovė advokate Sonata Žukauskienė prokuroro nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui. Skunde buvo prašoma panaikinti 2011-06-28 prokuroro nutarimą nutraukti tyrimą atžvilgiu, kadangi nesurinkta abejonių nekeliančių įrodymų, kad inkriminuojamas veikas padarė Kedys atnaujinti ir tęsti ikiteisminį tyrimą.
Aukštesnysis prokuroras Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas 2012-01-10 nutarimu pareiškėjos skundą atmetė visa apimtimi.
Pareiškėja vyresniojo prokuroro nutarimą apskundė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
2012-03-05 nutartimi Nr. ITS 919-909/2012 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja J.Raciūtė pareiškėjos skundą tenkino visa apimtimi, panaikino abu skundžiamus prokurorų nutarimus. Teismas rėmėsi LAT praktika Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-444/2011) ir konstatavo, kad „…tik tęsiant baudžiamąjį procesą, gali būti patikrintas asmeniui pareikštų įtarimų ir kaltinimų pagrįstumas, todėl nagrinėjamu atveju prokuroras savo kompetencijos ribose turėjo galimybę arba nutraukti ikiteisminį tyrimą nevertinant kaltės įrodymų ir nekonstatavus, kad byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių Kedžiui pareikšto įtarimo pagrįstumą (BPK 212 str.), arba spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo surašant kaltinamąjį aktą ir perduodant kaltinamąjį aktą su visa bylos medžiaga teismui (BPK 218, 220 str.). bylą į teismą… Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumo, dėl prieštaravimų tarp duomenų bei abejonių pašalinimo, taip pat dėl duomenų (įrodymų) vertinimo nenagrinėtini, kadangi tik teisynas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, turi įrodymų vertinimo teisę… “
Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas 2012-03-14 skundu minėtą teisėjos nutartį apskundė aukštesniam teismui, prašė nutartį panaikinti, palikti ankstesnius prokurorų nutarimus.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja L.Gurevičienė 2012-04-11 nutartimi Nr. 1S-223-149/2012 aukštesniojo prokuroro skundą atmetė, paliko galioti skundžiamą nutartį. Apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad „…tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme dėl mirusiam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumo gali būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija. Ikiteisminis tyrimas atliktinas ir baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisyne nagrinėtina pagal bendrąsias taisykles, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, bei atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kurio byla nagrinėjama, mirė. Iš kategoriškų prokurorų išvadų galima spręsti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20- 1-00917-09 surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, todėl niekas netrukdo prokurorams surašyti kaltinamąjį aktą ir kartu su byla perduoti į teismą.
2012-09-06 Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras Redas Savickas nutarimu vėl nutraukė ikiteisminį tyrimą Kedžio atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. Nutarime tik paminėtos teismų nutartys dėl neteisėto tyrimo nutraukimo Kedžio atžvilgiu, tačiau sąmoningai nenurodytos teismo išvados nei motyvai dėl galimumo surašyti jo atžvilgiu kaltinamąjį aktą ir jį perduoti teismui su visa bylos medžiaga. Prokuroras R.Savickas neįvykdė teismo nutartyse suformuluotų privalomųjų nurodymų, ir vėl bylą neteisėtai nutraukė tais pačiais neteisėtais pagrindais, t.y. padarydamas kategoriškas išvadas dėl Kedžio kaltės, žinodamas, kad pagal įstatymą ir privalomus teismo nutartyse suformuluotus nurodymus tokiais pagrindais bylos Kedžio atžvilgiu nutraukti negalima. Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Kedžio kaltę įrodinėja būtent remdamasis tokiu neteisėtu prokuroro R.Savicko nutarimu, t.y. prokuroro suformuluotu įtarimu dėl Furmanavičiaus ir Naruševičienės nužudymo, žinodamas, kad tie įtarimai nebuvo patikrinti teisme įstatymo numatyta ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartyje Nr. ITS 919-909/2012 bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012-04-11 nutartyje Nr. 1S-223-149/2012 aiškiai nurodyta tvarka. Šioje byloje teismas negali patikrinti suformuluotų įtarimų pagrįstumo, kadangi jo atžvilgiu nesurašytas kaltinamasis aktas. Kaltinamajame akte, kaip ir teismo nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Akivaizdu, kad prokuroras, neįvykdęs paminėtuose teismo sprendimuose suformuluotų privalomųjų nurodymų dėl tolesnio proceso eigos Kedžio atžvilgiu, šioje bvloje remdamasis neteisėtu prokuroro R.Savicko nutarimu, siekia ne tik nepagrįstai apkaltinti Kedį bet ir provokuoja teismą pasisakyti dėl jo kaltės. Tai, kad prokuroro R.Savicko nutarimas nepanaikintas, nedaro jo teisėtu ir pagrįstu jau vien dėl to, kad jis buvo priimtas ignoruojant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartyje Nr. ITS 919-909/2012 bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012-04-11 nutartyje Nr. 1S-223-149/2012 suformuluotus privalomuosius nurodymus dėl galimų procesinių sprendimų. Be to, prokuroro procesiniai sprendimai neįpareigoja teismo aklai jais vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, prokuroro sprendimai neturi prejudicinės reikšmės.
Dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams aprašant ” galimai padarytas nusikalstamas veikas. suformuluotame kaltinime aprašyti ne tik jo, kaip padėjėjo veiskmai, bet labai konkrečiai aprašyti ir Ivanausko veiksmai. Tam pat prokuroras įrodinėjo, kad sukurstytas Ivanauskas „ aktyviais veiksmais padėjo rengti ir padaryti nusikalstamas veikas. Tiek prokuroro kaltinamaiame akte aprašyti reiksmai, tiek ištirti byloje įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M.Žalimo vaidmuo nužudant du žmonės, o taip pat rengiantis juos nužudyti, nėra antraeilis. Jis buvo ypač aktyvus minėtų nusikalstamų iniciatorius, planuotojas ir padėjėjas, jam net buvo prakirtas tiesioginio vykdytojo vaidmuo, ir tokie jo veiksmai buvo viena iš pagrindinių sąlygų, nulėmusių nusikalstamų veikų padarymą ir jų pasekmes.
Tačiau viso proceso metu M.Žalimas nebuvo apklaustas įtariamuoju, viso proceso metu jo statusas buvo liudytojo, nors jau iš kaltinamojo akto matosi, kad jis buvo rengiamų nusikalstamų veikų bendrininkas ir netgi vykdytojas.
Tai esminiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo nažeidimai.
Kaltinime nurodyta, kad „nežinant Kedžiui, Žalimas 2009-09-16 kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus pranešdamas apie rengiamą nusikalstamą veiką, t.y. apie rengiamą nužudymą,
ir tokiu būdu savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką. “
Pagal baudžiamąjį įstatymą ir LAT suformuotą praktiką norint nustatyti, jog asmens veikoje yra savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti visumą šių požymių (sąlygų): a) savanoriškumas; b) apsisprendimas galutinis ir besąlygiškas. Padėjėjo savanoriškam atsisakymui pabaigti nusikalstamą veiką būtina, kad šis bendrininkas apie tokį savo sprendimą bet kokia suprantama forma praneštų kitiems bendrininkams arba teisėsaugos institucijoms. Kartu keliama sąlyga, kad bendrininkų pradėta nusikalstama veika nebūtų padaryta, o jei tokia veika jau padaryta, turi būti konstatuota, jog ji padaryta be padėjėjo pagalbos. Padėjėjo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką formos priklauso nuo jo pagalbos kitiems bendrininkams būdų – fizinio ar intelektualaus padėjimo. Padėjėjas, suteikęs fizinę pagalbą, privalo tokią pagalbą pašalinti, pavyzdžiui, atsiimti vykdytojui įteikus nusikalstamos veikos padarymo įrankius. Jei padėti bendrininkams padėjėjas buvo tik pažadėjęs, pavyzdžiui, įteikti nusikalstamos veikos padarymo įrankius, pašalinti kliūtis, jam pakanka elgtis pasyviai – netesėti bendrininkams duotų pažadų. Padėjėjas, suteikęs intelektualinę pagalbą, pavyzdžiui, konsultavęs, instruktavęs vykdytoją ar kt. bendrininkus, privalo neutralizuoti aktyviais veiksmais, pavyzdžiui, įtikinti bendrininkus atsisakyti nusikalstamos veikos; apie pradėtą bendrą nusikalstama veiką informuoti teisėsaugos institucijas.
Taigi, iš suformuluoto kaltinimo seka, kad Žalimas 2009-09-16 savanoriškai (pranešdamas policijos pareigūnams), galutinai ir besąlygiškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką. Bet šias aplinkybes visiškai paneigia pačiame kaltinime aprašyti veiksmai ir byloje ištirti įrodymai,
Pirma, noriu atkreipti dėmesį į kaltinamojo akto formuluočių nenuoseklumą ir nelogiškumą. Kaip jau minėjau, kaltinime nurodyta, kad Žalimas nusikalstamą veiką savanoriškai atsisakė pabaigti 2009-09-16.
Tačiau toliau kaltinime nurodyta, kad „… 2009-10-02 vakare, tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame Šarkuvos g. 14-76, Kaime, Kedžiui pasakius, kad ir jis rengiasi žudyti 2009-10-05 ryte, kartu su Ivanausku, dalyvaujant ir , aptarė veiksmus, padedant pasislėpti po jo rengiamų nusikaltimų padarymo, ir susitarė kad 2009-10-05 šis veiks pagal iš anksto sutartą planą…“.
Taigi, jau iš kaltinimo matyti, kad Žalimas 2009-09-16 ne tik neatsisakė toliau tęsti dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, o 2009-10-02 bendravo su Kedžiu, kartu aptarinėjo jau konkrečią nužudymo datą, tikslų laiką, bendrininkų vaidmenis ir kitus veiksmus bendram nusikalstamam sumanymui realizuoti. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ir ne tik 2009-10-02, bet ir 2009-10-04, t.y, nužudymų išvakarėse, jis vėl buvo susitikęs ir bendravo su , vėl aptarinėjo bendrus nusikalstamus veiksmus. Jis ne tik kad aiškiai neišreiškė bendrininkams savo valios nutraukti nusikalstamus veiksmus, bet ir žudynių išvakarėse aktyviai dalyvavo aptariant ir tikslinant numatytų žudynių rdanus, skatino kitų bendrininkų pasiryžimą rengtis ir vykdyti nužudymus. Jis neatsiėmė iš sodo namo rakto, kurį iš anksto buvo davęs Kedžiui, negrąžino jo daiktų, kuriuos buvo nuvežęs į sodo namelį. Jis ir toliau naudojosi mobilaus ryšio telefonu, specialiai iš anksto įgytu ir skirtu bendrauti tik su Kedžiu bei pažadėjo kad 2009-10-05 įvykdžius nužudymus, jis lauks jo telefoninio skambučio ir važiuos jį paimti bei numatytu maršrutu nuvežti į numatytą slapstymosi vietą.
Antra, Vilniaus miesto anvlinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38- 536/2014 konstatuota, kad Žalimas iš tikrųjų 2009-09-16 kontaktavo su policijos pareigūnais, bet jiems nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie rengiamus nusikaltimus, kurios pagrindu policijos pareigūnai būtų galėję suvokti apie rengiamus nužudymus. Tą patvirtina minėtos bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti išteisintųjų policijos pareigūnų V.Račkausko, T.Ulpio, E.Damukaičio, D.Sinkevič, V.Vitkovskio parodymai. Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-536/2014 neįsiteisėjęs, bet ir nepanaikintas, bylos procesas vyksta apeliacinės instancijos teisme. Jeigu minėtas nuosprendis bus pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tai tuo pačiu bus juridiškai konstatuotas faktas, kad 2009-09-16 vien tik formaliai kontaktuodamas su policijos pareigūnais, nepranešė jiems apie rengiamą ir planuojam nužudymą, ir dėl šių priežasčių nebuvo užkardyti labai sunkūs nusikaltimai, planuojant ir kuriuos rengiant iis pats aktyviai dalyvavo. Todėl šios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių konstatuoti, kad pranešė teisėsaugai apie rengiamus nusikaltimus ir tuo savanoriškai atsisakė pabaigti savo ir kitų bendrininkų bendrai paties suplanuotas ir įvykdytas nusikalstamas veikas
Trečia, suformuluotame kaltinime nurodyta, kad savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, tačiau byloje nėra jokio įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriame motyvuotai, pagrįstai ir pagal įstatymą būtų įvertinti Žalimo padaryti galimai nusikalstami veiksmai, ir jų baudžiamasis vertimas – t.y. kuriame būtų konstatuota, kad veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta BK 23 str. Pažymėtina, kad BPK nėra tiesioginių normų, reglamentuojančių proceso eigą asmens atžvilgiu, kai paaiškėja, jog jis rengėsi ar kėsinosi padaryti nusikalstamą veiką, bet savanoriškai atsisakė ją pabaigti. Tačiau, vadovaujantis baudžiamojo proceso bendraisiais principais, teisės normų taikymo analogija (pvz., draudimas asmenį apklausti liudytoju apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką), bet kokiu atveju tokiam asmeniui biri būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis turi būti apklaustas įtariamuoju, ir tik surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog yra visi BPK 23 str. numatyti pagrindai, gali ir turi būti priimtas procesinis sprendimas nutraukti to asmens baudžiamąjį persekiojimą.
Jau anksčiau nurodžiau, kokie reikalavimai keliami kaltinamajam aktui, kokia jo procesinė reikšmė. Papildomai noriu pabrėžti, kaltinamajame akte negali būti jokių savarankiškų sprendimų nutraukti asmens baudžiamąjį persekiojimą bet kokiais pagrindais. Nesant tokio procesinio sprendimo, vien tik paminėjimas kaltinamajame akte, kad ‘ , savanoriškai atsisakė pabaigti
nusikalstamą veiką, nereiškia, kad jo baudžiamosios atsakomybės klausimas išspręstas.
Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalyku negali būti nusikalstamos veikos, aprašytos kaltinamajame akte, kurias galimai padarė ir . ( ■> ir nužudymas, rengimasis nužudyti ir j, kadangi nei Kedžio byla nėra perduota teismui. Kaltinamasis aktas, kuriuo prokuroras siekia įrodyti nusikalstamų veikų, kurias padarė kiti asmenys, bet kuriems kaltinamasis aktas nesurašytas, objektyviąją pusę, neatitinka BPK 219 str. imperatyvių reikalavimų.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas suformavęs praktiką, pagal kurią kaltinamasis aktas gali būti surašytas ir byla gali būti nagrinėjama teisme tais atvejais, kai kaltinamas vykdytojas, bendrininkavęs su nenustatytu kitu bendrininku -vykdytoju (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2009). Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nėra pasisakyta dėl bendrininko – padėjėjo ar kurstytojo – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kai vykdytojas nenustatytas, arba jeigu nėra išspręstas klausimas dėl žinomo vykdytojo baudžiamosios atsakomybės, t.y. kai vykdytojas yra nenustatytas, arba miręs, bet nėra teismo sprendimo dėl vykdytojo veiksmų vertinimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Šio atveju vykdytojas yra žinomas ir tiesiogiai įvardintas suformuluotame kaltinime – Tačiau nėra teismo sprendimo dėl veiksmų vertinimo pagal baudžiamąjį įstatymą, o šioje byloje jo atžvilgiu nėra surašytas kaltinamasis aktas, ir jis neperduotas teismui,
DĖL R.IVANAU8KUI INKRIMINUOTŲ VEIKŲ KVALIFIKAVIMO
Kaltinamojo „ abi veikos kvalifikuotos kaip bendrininkavimas su … (kurstymas ir padėjimas) padaryti nusikalstamas veikas, jis nėra kaltinamas šių nusikalstamų veikų vykdytoju.
; dėl pirmos inkriminuotos veikos kaltinamas nusikaltimų padėjėjo – – kurstymu. Kaltinimas dėl’ ar kitų vykdytojų kurstymo jam nepareikštas.
BK bendrosios dalies normos visapusiškai ir išsamiai bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Kurstymas kaip veika pasireiškia bet kokiais veiksmais (įkalbinėjimu, įtikinėjimu, prašymu, pažadant atlygį ar kitokią naudą ar pan.), kuriais sukeliamas kurstomo asmens – vykdytojo – noras padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, ir tą veiką vykdytojas padaro. Taigi, bendrininkavimo atveju kurstytojas atsako tik tuo atveju, jeigu yra dvi privalomosios sąlygos: l)jis nusikalstamą veiką padaryti kurstė ne bet kokį bendrininką, o tik vykdytoją (kito padėjėjo ar organizatoriaus kurstymas pagal BK 24 str. 5 d. nelaikomas kurstymu, jeigu nesudaro kitos savarankiškos nusikalstamos veikos sudėties); 2)sukurstytas vykdytojas nusikalstamą veiką padarė, arba jai rengėsi, arba kėsinosi ją padaryti.
Prokuroro suformuluotame kaltinime ir’ dėl pirmos veikos plačiai ir išsamiai aprašyti ne tik kaltinamųjų kurstymo veiksmai, rengiant ir darant nusikalstamas veikas, bet ir bendrininkų – bei liudytojo veiksmai, kuriuos jis atliko kaltinamųjų
sukurstytas, ir kuriais : padėjo rengti ir daryti nusikalstamas veikas. Kaltinime nurodyta, kad … kurstė . padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t.y. padėti. ’ , nužudyti , ir . bei susitarė, kad šis padės . pasislėpti ir slapstytis po planuojamų nusikaltimų…”
Paminėsiu keletą esminių momentų iš kaltinamoio akto, kuriame aprašyti veiksmai,
i. Kaltinamajame akte nurodyta, kad – slapstytis no nusikaltimų padarymo: ir , 2009 m. rugsėjo 6 d.
apžiūrėjo slapstymuisi vietą, kuriuos neva tai .. sukurstytas atliko susitarė su f . padėti „…Vykdydamas svdtarimą su ~ . surado ir kartu su numatytą patalpą – sodo nameli. esanti Vilniuje, sodų bendrijoje ..Riešutas” sklype Nr. 130. tavo vat
apžiūrėjo vietas, numatytas ir ■ susitikimui po
planuojamų nužudyti asmenų nužudymo, t.y. vietą Marijampolėje, Kauno gatvėje prie namo Nr. 107,
‘ ir vietą prie degalinės „Nešte oil”… ” Noriu iš karto atkreipti gerbiamo teismo ir kitų proceso dalvvių dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte neteisingai ir akivaizdžiai tendencingai aprašyti nusikalstami veiksmai. Dar ikiteisminio tyrimo metu iš procesiniu dokumentų (konkrečiai – iš paties parodymų, patvirtintų kitais bylos duomenimis ir parodymais teisiamajame
posėdyje) prokurorui buvo žinoma, kad ne šiaip “nuvyko“, o savo iniciatyva organizavo
vykimą į nurodytas vietas savo asmeniniu automobiliu, kurį pats vairavo, kadangi jo automobilio laneai užtamsinti. Nutylint tokias aplinkybes, siekiama sąmoningai klaidinti teismą ir sumenkinti , kaų padėjėjo, vaidmenį darant nusikalstamas veikas.
Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad 2015-12-06 teisiamajame posėdyje pats pareiškė: „…mano pritarimas buvo, kad padėsiu. Mano sprendimui dalyvauti nei Barauskaitės žodžiai, nei Kedžio, nei Ivanausko neturėjo reikšmės . Aš iš karto tame dalyvauti nesiruošiau. Nieks manęs nebūtu paskatinęs važiuoti su jais žudyti. Aš pritariau tai situacijai, bet nesiruošiau to darytf\ Taigi, pats natvirtįno, kad jo nepalenkė nusikalstamai veikti. Tai visiškai paneigia kaltinimą .dėl kurstymo padėti parengti ir daryti nusikaltimus, nes
tokiuose veiksmuose n’ ’ bendrininkavimo privalomojo požymio – kurstymo. dėl šios
nusikalstamos veikos ( kurstymo) turi būti išteisintas.
Prokuroro suformuluotame kaltinime dėl antros veikos nurodyta, kad jis
…“veikdamas bendrininkų grupėje su , duodamas vafarimus, teikdamas priemones ir iš anksto pažadėdamas naslėpti nusikaltėli, padėti . rengiantis nužudyti ir .. Toliau kaltinime
aprašomi konkretūs , veiksmai bei konkretūs – ir veiksmai. Noriu akcentuoti, kad kaltinamajame akte aprašyti labai aktyvūs, iniciatyvūs bendrininko veiksmai: teikdamas konkrečius pasiūlymus aktyviai dalyvavo visų trijų ( ir ) susitikimuose ir pokalbiuose, kurių metu buvo planuojami ir aptariami visų
jų bendri nusikalstami veiksmai, vaidmenų pasiskirstymai, rengiamų nužudymų eiga, nužudymo metu naudotinos priemonės išvaizdai pakeisti, nužudymams naudotini šaunamieji ginklai,
nužudymams ir pasišalinimui iš nužudymo vietų naudotinos transporto priemonės, šių transporto priemonių palikimo vietos po nužudymų., teisėsaugos nareieūnų suklaidinimo taktika. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ne T. : o pats j iškėlė pasiūlymą dėl nužudymui
reikalingos transporto priemonės -mikroautobuso su lipduku „Kauno keliai“ ir kelių priežiūros darbininkų liemenių – naudojimo, . , būdamas praktiškai aklas nuo prigimties, niekada
fiziškai negalėjo netgi matyti, kokios transporto priemonės naudojamos kelių priežiūrai, perskaityti kelių priežiūros transporto lipduku įų užrašų, niekada gyvenime nėra vairavęs jokių transporto priemonių. Bylos duomenimis yra dirbęs kelių priežiūros įmonėje, vairavęs analogiškus
mikroautobusus su atitinkamais logotipais, pats turėjo kelių priežiūros darbininkų liemenes ir^kitus spec. drabužius, žinojo kelių priežiūros darbuotojų ir tran sn orto priemonių tipus, markes, naudojimo ypatumus. Byloje iširti įrodymai patvirtina, kad ne tik aktyviai dalyvavo planuojant ir
aptariant nusikalstamas veikas, bet ir atliko aktyvius parengiamuosius veiksmus: pats pasisiūlė savo automobiliu užtamsintais langais ir nuvežė ir- . . į Marijampolę apžiūrėti ir suderinti
konkrečią vietą, kur jis . su ‘ turėjo nuvažiuoti po įvykdytų nužudymų; pats
pasiūlė slapstym6si vieta sodo namelį sodų bendrijoje -Riešutas“, kurio vieninteliu
naudotoju tuo metu buvo jis pats apie tai, kad ’ naudojasi tuo sodo nameliu,
iš viso nieko nežinojo iki kol neišgirdo . pasiūlymo); savo automobiliu vežė į sodo
namelį, jį parodė, smulkiai paaiškino privažiavimo prie namelio maršrutą, davė namelio
durų raktą; savo automobiliu nuvažiavo į Kauną, iš buto paėmė ten paliktus
tris krepšius su daiktais, reikalingais jo slapstymuisi, nuvežė į sodo namelį ir ten paliko; tikslu palaikyti ryšius nusikaltimų rengimo ir darymo metu, bei derinti veiksmus slapstantis nuo teisėsaugos pabaigus suplanuotas nusikalstamas veikas, siekdami, kad teisėsaugos institucijos negalėtų klausyti jų pokalbių techninėmis priemonėmis, kartu su kiekvienas įsigijo po
mobilaus ryšio telefoną su išankstinio mokėjimo planais, SIM kortelėmis ir abonentų numeriais, kurie neregistruoti konkretaus naudotojo vardu, ir kuriuos žinojo tik jis ir iki pat įvykdytų
žudynių intensyviai iesiogiaibendravo ir palaikė ryšius telefonu su toliau derino veiksmų
planus ir atliko kitus veiksmus.
Noriu atkreipti ypatingą gerbiamo teismo ir kitų proceso dalyvių dėmesį į paties parodymus, duotus 2015-12-05 teisiamajame posėdyje: „…Dar Marijampolėje būnant iškilo toks klausimas, kad per daug užtruks važinėti Nušovus važiuoti į Marijampolę, po to į Vilnių. Todėl dar būnant Marijampolėje pasikeitė planas, kad aš su kartu nešaudysiu, o tik atvažiuosiu į
Marijampolę jo paimti po žudynių ir parvešiu jį į Vilnių paslėpti2015-12-06 teisiamajame posėdyje jis parodė: „Pirmo pokalbio metu pasakė, kad aš padėsiu žudyti, o po to jis pasakė kad užteks to, kad. aš globosiuTai neginčytinai patvirtina, kad pagal pirminį susitarimą ir parengtą planą prisiėmė tiesioginio nužudymų vykdytojo vaidmenį – kartu su šaudyti
numatytas aukas.
Šioje byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina kad ; buvo ne pasyvus
rengimosi nužudyti aplinkybių stebėtojas ir padėjėjas, o aktyvus planuotojas, bendrininkų veiksmų tiek prieš nužudymą, tiek po nužudymo koordinatorius, jam buvo priskirtas tiesioginio nužudymų vykdytojo vaidmuo. Akivaizdu, kad jo veiksmai įtakojo valią ir apsisprendimą žudymus
vykdyti būtent 2009-10-05, o ne vėlesniu laiku, kadangi iki to momento buvo užtikrintas
dėl aktyvios pagalbos nužudant bendrai numatytas aukas – buvo įsitikinęs, kad
f i kr ai padės jam pabėgti iš nužudymo vietos, nuveš į sodo namelį, kurį iš anksto jam parodė ir iš anksto nuvežė slapstymuisi reikalingus daiktus, buvo įsitikinęs, kad toliau
padės slapstytis, palaikys ryšį telefonu bei aprūpins reikiamais daiktais ir pinigais. Taigi, ne o – , kartu su aktyviai planavo labai sunkius nusikalstamus –
nužudymus, aktyviai jiems rengėsi, ieškojo bendrininku, skirstė kitiems ir pats prisiėmė konkrečius vaidmenis, palaikė nuolatinius ryšius ir, jeigu tikėti .ir suformuluotu
kaltinimu, į šią nusikalstamą veiką įtraukė. ir . Toks ir
vaidmuo atitinka BK 24 str. 4 d. numatyto bendrininko rūšį (organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arbf parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs), o visų bendrininkų veiksmai atitinka BK 25 str. 4 d numatytą pačią sunkiausią bendrininkavimo rūšį – nusikalstamas susivienijimas (nusikalstama susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos siej pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas).
Kaltinime dėl . . inkriminuotos antros nusikalstamos veikos nurodyta, kad ji
padėjo . .. . . . rengti ir padaryti nusikaltimus. Iš kaltinimo turinio matyti, kad jo kaip padėjėj
pagrindinis vaidmuo buvo padėti slapstytis po nusikaltimų padarymo. Bylos ištirta
įrodymais nustatyta, kad jokių aktyvių padėjėjų veiksmų neatliko, neteikė vykdytoji
jokios materialinės, fizinės ar intelektualinės pagalbos. Iš byloje ištirtų įrodymų galima tik dary labai abejotiną prielaidą, kad galėjo kažką žinoti apie grasinimus nužudy
kažkokius „pedofilus“. Qbjektyviai nustatyta, kad ‘ yra beveik aklas, dėl to jo galimybt
judėti fiziškai buvo labai ribotos, jis negalėjo vairuoti transporto priemonių. Todėl visišk nepagrįstas bet koks manymas, kad ir kiti jo bendrininkai tokį žmogų būtų pasitelkę
pagalbą vykdyti nužudymus. Nustatyta, kad nužudant . ir , buvo naudojami
transporto priemonės, šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės, nužudytieji ilgą laiką bu1
iW
‘ sekami, buvo išsiaiškintos jų gyvenamosios vietos, darbo vietos ir laikas, naudojamos transporto priemonės ir judėjimo maršrutai. , tokių veiksmų negalėjo fiziškai atlikti. Jis negalėjo
fizinių galimybių nei nuvežti į numatytą slapstymosi vietą, nei padėti jam slapstytis ar teikti
kitokią pagalbą. Taigi, jokie kiti įrodymai, išskyrus pateiktą versiją, nepatvirtina kaltinime
aprašytų veiksmų ir jo kaltės. Šių įrodymų aš smulkiau neanalizuosiu, tikiu, kad teismas
juos objektyviai ir visapusiškai ištirs ir įvertins baigiamajame akte. . turi būti išteisintas,
kadangi neįrodyta, kad jis kaip padėjėjas dalyvavo rengiant ir vykdant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Kaltinimuose dėl abiejų nusikalstamų veikų nurodyta, kad kurstė ir
padėjo nužudant bei rengiantis nužudyti ‘ bei
pasikėsinant nužudyti ir Tačiau 2009-10-06 prokuroro nutarime pripažinti
įtariamuoju nurodyta, kad jis įtariamas , nužudymu bei
pasikėsinimu nužudyti .. Nutarime pripažinti įtariamuoju nenurodvta, kad ‘ rengėsi
nužudyti . Taigi, man nesuprantama, kodėl gi kaltinamas padėjimu
nužudyti jeigu suformuluotame nutarime pripažinti įtariamuoju
. toVia veika nėra inkriminuota.
Iš suformuluotų įtarimų nėra aišku, kas gi buvo jo galimai padarytų nusikaltimų
sumanytoju, todėl nėra galimybės įvertinti kiekvieno bendrininko vaidmens, jų vieningos bendros tyčios apibrėžtumo. veikų aprašymas yra nesuderintas su veikų aprašymu,
nesudaro vienos loginės visumos. negali būti pripažintas kaltu dėl abiejų nusikalstamų
veikų pagal prokuroro suformuluotą kaltinimą.
DĖL LIUDYTOJO APKLAUSŲ IR JO PARODYMŲ VERTINIMO
Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (LAT nutartis Nr. 2K-399/2011).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus faktas, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo pradėtas, neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma, o tokiu atveju iškyla grėsmė, kad asmuo buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinė byla Nr. 2K- 183/2009, Nr. 2K-168/2011). Naujausioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apklausiant teismo posėdyje asmenis, ltirrfe duoda parodymus ir apie kitų asmenų padarytas veikas, už kurias jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokie asmenys apklausiami neprisiekia ir neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tokiu būdu užtikrinant jų konstitucinę teisę neliudyti prieš save. LAT nutartyje (Baudžiamoji bylaNr. 2K-276-976/2015) konstatuota, kad EŽTT nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi,
Image

atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davinio (Vladimir Romanov v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). LAT 2014-12-02 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014 yra aiškiai pasisakęs, kad „Kol byloje nepriimtas sprendimas dėl kaltinamo kitoje byloje tariamo nusikaltimo vykdytojo ar vykdytojų, nėra galimybės vertinti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų jų teisėtumo požiūriu. Esant tokiam kaltinimui, teismų sprendimai gali būti vertinami iš teisėtumo ir pagrįstumo pozicijų tik išsprendus klausimą dėl nusikaltimo vykdytojo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Nesant teismo sprendimo dėl asmens, kuriam padėjimu buvo kaltinamas kitas asmuo veiksmų teisinio vertinimo, neįmanoma ne tik nagrinėti kasacinį skundą, bet ir nagrinėti šią bylą žemesnių instancijų teismuose, nes bendrininkų veiksmai yra susiję ir kiekvieno bendrininko veiksmų vertinimas priklauso nuo kitų bendrininkų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo.
Rvl^p esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad pirmą karta apie ir
nužudymą bei rengimąsi nužudyti kitus asmenis viešai papasakojo
2011-11-08 žurnalisto laidoje „Abipus sienos“. Šioje laidoje plačiai
papasakoio apie savo malimai padarytą nusikalstamą veika – bendrininkavimą rengiantis ir nužudant
ir . . Laidos metu papasakojo, kad nužudymai buvo iš
anksto gerai apgalvoti, suplanuoti, parengti ir suorganizuoti, kad šių nusikaltimų organizatorius ir vykdytojas buvo kuris turėjo motyvą žudyti, surado bendrininkus
bei kitus asmenis, slapta sekusius ;
5
Laida televizijoje pasirodė praėjus daugiau kaip metams po nužudymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki to momento byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimus rengė, planavo, organizavo ir padarė ne vienas ^. o gerai organizuotas
nusikalstamas susivienijimas. ■ pasakojimas televizijos l«i4oie tą patvirtino. Taigi, tuoj po
televizijos laidos prokurorai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ■ atžvilgiu dėl dalyvavimo
nusikalstamo susivienijimo veikloje pagal BK 249 str. 1 d., apklausti jį įtariamuoju, patikrinti jo parodymus, palyginti visete su kitais bylos duomenimis, ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės, arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39^ numatytais pagrindais, ir tik pastaruoju atveju jis galėjo būti apklausiamas liudytoju, neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės. Tačiau to nebuvo padaryta. . ikiteisminio tyrimo metu dešimtis kartų buvo artklausiamas liudytoju
įvairiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo tiriamos nusikaltimų dėl – ir
nužudymo ir kitų nusikaltimų aplinkybės. Ir visų apklausų metu, jo parodymų patikrinimo veiksmų, akistatų metu jis buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ar vengimą duoti parodymus, o per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamas apklausas ir bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose buvo dar ir prisaikdinamas. Šios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje 2015-12-05 jis buvo apklaustas liudytoju ir prieš apklausą buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ar veneima duoti parodymus ir prisaikdintas, nors teismui buvo žinoma, kad kaltinamajame akte . , įvardintas kaip
nagrinėjamų nusikalstamų veikų bendrininkas (padėjėjas), ir byloje nėra jokio įsiteisėjusio procesinio dokumento dėl jo procesinio statuso išsprendimo ir kaltinime aprašytų jo nusikalstamų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo, Taigi, akivaizdžiai egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas, draudžiantis jį apklausti kaip liudytoją. LAT praktikoje ne karą akcentuota, kad tokia apklausa ir jos rezultatai negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais (kasacinė byla Nr. 2K-168/2011). Todėl liudytojo • parodymais, gautais neteisėtais būdais, t.y. apklausiant jį
Image

liudytoju apie jo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas grasinat baudžiamosiomis sankcijomis bei prisaikdinus, negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis
Be to, pagal šioje byloje esančią, liudytojo apklausos cbronolopiią mes matome,
kad pats pirmasis atlikdamas žurnalistinį tylimąjį apklausė žurnalistas , _ studijoje.
Pokalbis buvo įrašomas 2011-10-25 d., visą pokalbį įrašydamas į DVD diską, kinį 2011-11-15 pateikė prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr.65-1-00025-11. Apžiūrėjus šio disko turinį buvo nustatyta, kad filmuojant studijoje liudytojas pasakojo apie šioje byloje nagrinėjamas
aplinkybes, apie santykius su Minėtame pokalbyje nurodo, kad jam
pradėj o pasakoti, apie j o ruošiamą nusikaltimą, apie tai, kad j am reikėtų vietos kur galėtu pasislėpti, kad aprūpinčiau maisto produktais. Nenorėdamas prieštarauti sutikau padėti. Taip pat nurodė, kad miške išbandė neperšaunamą liemenę ir pistoletą perdarytą iš dujinio, šaudamas į minėtą liemenę. Toliau savo pokalbyje nurodė, kad davė raktą nuo sodo namelio ,kuriame turėtu slėptis nm-odė jam kelia kaip ten nuvykti, Toliam nurodo, kad praėjus nepilnai savaitei, gavo skambutį iš kad turi užvažiuoti pas jį į namus ir ten jam padavė 3 krepšius, kuriuos jis nuvežė į tą sodo namelį. Ten apžiūrėjo krepšių turinį ir viename iš jų rado 70 tūkstančių JAV dolerių. Apie tai jis pranešė Policijos departamento pareigūnams kurių tarpe buvo ir Generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas. Dar kaitą žurnalistui uždavus klausimą apie neperšaunamas liemenes. Liudytojas paaiškina, kad ‘ turi dvi neperšaunamas liemenes ir perdarytą dujinį pistoletą ir
kai apie tai papasakojo, tai nuėjęs išsitraukė iš automobilio bagažinės dvi liemenes ir išsitraukė iš no mašinos atsarginio rato paslėptą nelegalų pistoletą. Matomai duodamas šiuos parodymus pasimiršo, kad į minėtą mišką jis vežė su savo automobiliu, o ne su , todėl sekančiuose jo
parodymuos atsiranda krepšys į kurį ir buvo sudėtos liemenės ir perdarytas pistoletas Tačiau 2011-10- Bl d. apklausiamas kaip liudytojas parodymų nepatvirtina, o apklausiamas liudytoju 2011-11-09 d. jau paaiškina, kad žurnalistas nurodė jam pasakyti, kad krepšyje buvo pinigai sumoje
70 tūkstančių JAV dolerių ir ,kad jis bendravo ir visą informacija perdavė Generalinio komisaro pavaduotojui V.Račkauskui Tolimesnėse apklausose vėl jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Apibendrinant liudytojo parodymus, matyti, kad skirtingų apklausų metu, jis davė
skirtingus parodymus, todėl aš manau, kad tai ir sukėlė pagristas abejones nagrinėjant bylą kurioje buvo kaltinamai policijos pareigūnai, todėl siekiant patikrinti . > parodymų atitikimą tikrovei
buvo atliktas jo psichofiziologinis tyrimas ir šį tyrimą atlikęs specialistas V.Saldžiūnas išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kad i yra patologinis melagis: jis šneka tam, kad šnekėtu, pamirštą ką
sakė ankščiau, pradeda kurti naujas versijas ir tai sukelia jo psichofiziologines reakcijas. Iš to darytina išvada kad linkęs fantazuoti ir kurti aplinkybes, kas visiškai atitinka ir šioje byloje
duotus parodymus, Pats . savo apklausose nurodo, kad vienintelė priežastis, dėl
ko jis sutiko duoti parodymus, kad policijos pareigūnai, kuriems jis teikė informaciją nesutiko jam padėti išvengti kitoje byloje baudžiamosios atsakomybės ir tai sukėlė jo nepasitenkinimą ir kaip galima suprasti norą tokiu būdu jiems atkeršyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-536/2014 įvertinti analogiški .parodymai apie jo ir kitų
bendrininkų dalyvavimą nužudant ir Nuosprendyje konstatuotas .
duotų parodymų nenuoseklumas. Ištyręs ir įvertinęs psichofiziologinio tyrimo išvadą, specialisto paaiškinimus atskirai ir visete susiedamas juos su kitais bylos įrodymais, teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad parodymai apie paruoštą automobilį, apie nužudymo valandą,
laiką, planuojamus nužudyti konkrečius žmones, turimą pistoletą, apie tai, kur slapstysis
no nužudymų yra melagingi. Nuosprendyje nurodyta, kad teisiamajame posėdyje liudytojai ir j buvo suvesti akistatom Akistatos metu apkaltina
melu. ; atkakliai kartojo savo parodymus. Į tai j pareiškė, kad _ yra
akivaizdžiai meluojantis „žulikas“. Išanalizavę ir įvertinęs kitus įrodymus, teismas nuosprendyje
paj«rė išvadą, kad laiko nustatytu, jog 2009-09-16 patalpose t pranešė T.Ulpmi, kad
j ruošiasi naikinti pedofilus ir mėgina nelegaliai įsigyti šaunama ginklą.
Įvertinus visas šioje byloje ir kitose bylose nustatytas ir
nužudymo aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad _ galimai pats aktyviai dalyvavo ir
rengė minėtų asmenų nužudymus kartu su . Siekdami nekliudomai surengti suplanuotus
nužudymus, palengvinti vykdytojų pasišalinimą iš įvykio vietos ir pasislėpimą, suklaidinti policijos nareigūnus ir nukreipti paieškos pirminius veiksmus klaidinga krytimi ir tuo ateityje apsunkinti jiems paieška, jie iš anksto kruopščiai suplanavo ir parengė tokius pareigūnus klaidinančius veiksmus: , būdamas anksčiau teistas ir pažįstamas su policijos pareigūnais S.Stončaičiu,
T.Ulpiu bei kitais pareigūnais, galimai 2009-09-16 į sodu bendrijoje esantį namelį tyčia nuvežė ir paliko asmeninius daiktus. Tą pačią dieną nuvyko pas policijos pareigūnus, ir
tyčia jiems suteikė melagingą informaciją, neva ruošiasi žudyti kažkokius pedofilus,
prievartavusius jo mažametę dukrą, o po žudynių slapstysis sodų bendrijos namelyje. Pareigūnams tyčia paminėjo kaip padėjėją, žinodamas, kad
fiziškai neįgalus ir nebus apkaltintas (vieno iš pareigūnų užrašuose buvo rastas įrašas „padeda Ivanauskas“). Tikrindami jo pateiktą informaciia- bet nežinodami, nei kada, nei ką konkrečiai suplanavęs žudyti ,, pareigūnai nuvyko nurodytą sodų namelį, apžiūrėjo
nurodytus daiktus. Ir planas suveikė – po nužudymų 2009-10-05 pirmiausia buvo šturmuotas sodo namelis, po to buvo šturmuotas butas, pastarasis buvo surastas namuose, bet pareigūnai
pamatė jo fizinį neįgalumą, visišką aklumą iš karto suprato, kad toks asmuo negali būti nei žudynių vykdvtoiu nei bendrininku, todėl jį tik apklausė liudytoju, nesulaikė. Vėlesni įvykiai parodė, kad net nemėgino vykti slapstytis į sodo namelį, o per tą laiką, kol pareigūnai jo ieškojo pagal pateikta melagingą informaciją, sėkmingai pasislėpė visai kitoje vietoje ir nebuvo surastas, ir . sukurta policijos pareigūnų klaidinimo versija neapsiribojo vien tik
melagingos informacijos dėl paieškos pareigūnams pateikimu. Liudytojų
parodymais nustatyta, kad . 2009-01-04 apie 18 vai. buvo nuvykęs į viešbutį
„Via Baltca“, esantį Kauno r., Kumpių k., Verslo g. 17, užsisakė kambarį Nr. 306, kuriame paliko savo mobilųjį telefoną, po to iš viešbučio išvyko. Taigi, . net neketino slapstytis
nurodytame sodo namelyje. Naiviai patikėjus pateikta versija, viso šių sunkių nužudymų
metu nebuvo tiriamas paties vaidmuo. Į jį buvo žiūrima kaip į sąžiningą, dorą pilietį, neva
atskleidusi nolicijos pareigūnams rengiamus nusikalstamus veiksmus, todėl nebuvo
ieškoma pėdsakų ant transporto priemonių, ginklų, įvykio vietose, jo fotonuotrauka nebuvo
rodoma atpažinimui asmenims, mačiusiems žudikus, asmenims, iš kurių
pirko automobilius VW LT ir VW Golf. . ir yra panašaus amžiaus, ir išvaizdos.
Taigi, ne tik padėjo pasislėpti , bet ir išvengė baudžiamojo persekiojimo savo
paties atžvilgiu.
Šias išvadas akivaizdžiai patvirtina ir sekančios , nužudymo aplinkybės.
Nukentėjusioji parodė, kad sužinojusi apie . nužudymą, tuoj pat
paskambino – ir ją perspėjo saugotis. lavonas su šautinėmis
žaizdomis buvo rastas jos namo tarpduryje, namo durys neišlaužtos, ant ios la^nn demonstratyviai padėtas priklausantis teisėtai įgytas pistoletas „Beretta“, . jau
anksčiau buvo grasinęs nužudyti, ii nati nrašė skirti jai apsaugą. Taigi, po , perspėjimo
apie galima u^nuolimą, neabejotinai būtų užsirakinusi ir užsibarikadavusi visas
duris ir ., tikrai nebųtu įsileidusi, o pamačiusi jį artinantis prie namo, telefonu kviestų
pagalbą. Bet gi kažkodėl atidarė žudikui duris. Tai reiškia, kad
atidarė ne ! , o jo bendrininkui, kuris arba buvo … ‘ . pažįstamas artimas
žmogus, kurio ji nebijojo, arba žudikas apsimetė policijos pareigūnu, atvykusiu ją saugoti. Jeigu ir nužudė tai nužudymo vietoje jis turėjo bendrininką, kuriam
atidarė duris. Be to, neaiškumą kelia ir įvykių chronologija. : ,b^v0
nušautas 2009-01-05 ryte, galimai tarp 8.00 ir 8.30 vai. Įvykį matė liudytojai, atvykusiems policijos pareigūnams jie apibūdino transporto priemonę baltos spalvos VW Transporter su logotipu „Kauno keliai“, matytus įvykio vietoje du asmenis, kurie minėta transporto priemone pasisalino, lą pačią dieną apie 11 vai. Vaišvydavoje savo name buvo rasta nušauta , netoli jos namų buvo
rastas patekęs į avariją a/m VW Golf, kuris kaip paaiškėjo, buvo įgytas . > kr jis juo naudojosi.
Tą pačią dieną neužilgo Kauno rajone, Noreikiškėse buvo rastas minėtas am VW GOlf. ^ Akivaizdu, kad vienas . tikrai negalėjo nėr trumpą laiką dviem transporto priemonėm važinėti po Kauno
miestą, negalėjo nužudyti be kito bendrininko vykdytojo. Dar kartą noriu pakartoti
pasakytus žodžius teisiamajame posėdyje: „Todėl dar būnant Marijampolėje pasikeitė planas, kad aš su . kartu nešaudysiu… Šiais jo žodžiais aš tikrai tikiu, kadangi neginčytinai nustatyta, kad nužudymo dieną . buvo savo darbo vietoje Kruonyje ir laukė
skambučio. Bet iš šių . nesakyt” žodžių, kad. _ kaip šaulio vaidmuo buvo patikėtas
kitam asmeniui, kuri tikrai žino bet slepia. Byloje esantį medžiaga patvirtina, kad
buvo ilgą laiką buvo nuolat
sekami, jie matė pasJaii juos važinėjančius ar prie namų stovinčius automobilius tamsintais stiklais, buvo renkama informacija apie jų privatų gyvenimą. Taigi, vienas tikrai negalėjo tokio
masto slapto sekimo organizuoti ir vykdyti, buvo pasitelkta nemažai bendrininkų. Ir kaip matyti ši informacija buvo panaudota rengiant ir organizuojant nužudymus. ‘ … irgi turi automobilį
tamsintais stiklais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti, ar turimu automobiliu nebuvo sekami numatyti nužudyti asmenys. Pokalbio su žurnalistu metu Įkalbėdamas apie nužudymą, pasakė, kad „…lengva
nuvažiuoti prie Kauno marių, gyvenvietės nepamenu, nors ten esu buvęs prie to namo, kad seserys daugmaž visą laiko leisdavo kariu, kad tos turėto ir tą rytą būti kartu …“ Tai reiškia, kad pats sekė ir , tiksliai žinom m gyvenamai a vietą. Visos šios
aplinkybės neištirtos, neištirta, kas perdavinėjo informaciją apie s darbo
laiką, ‘ ir n buvimo vietą, išvykimo iš namų laiką ir kt., nors byloje yra
įvardinti konkretūs asmenys, galėję tai padaryti, bet jų veiksmai nebuvo tiriami. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad parodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis
R.Ivanausko atžvilgiu.
Akivaizdu kad ir nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti
į bei ‘ aplinkybės tinkamai neištirtos. Ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikalstamų
veikų atliktas neišsamiai ir neprofesionaliai. Iki šio momento nenustatyti tiesioginiai šių nusikaltimų vykdytojai. Galima kategoriškai teigti, kad šie nusikaltimai buvo iš anksto kruopščiai suorganizuoti ir suplanuoti asmenų grupės, kurios narių atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą vertintina vienareikšmiškai – nusikalstamas susivienijimas, t.y. labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas, pati pavojingiausia nusikalstamo bendrininkavimo forma, arba bent jau organizuota grupė . Tačiau nei dėl žmogžudysčių, nei vėlesnėse tyrimo stadijose esant visiems objektyviems nusikalstamo susivienijimo požymiams, tokios veikos tyrimas nebuvo pradėtas, nepaisant to, kad žudynės sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, pakirto pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir pačios valstybės pamatiniais pagrindais, kadangi dienos metu buvo ciniškai nužudytas teisėjas ir niekuo nekalta moteris, praktiškai jos mažametės dukros akivaizdoje.
Iš bylos dokumentų matyti, kad 2009-10-05 i nutarimu pripažintas įtariamuoju dėl
nužudymo pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. 2009-10-05 paskelbtajo paieška. 2009-10- 06 priimtas nutarimas pripažinti įtariamuoju. Pranešime nurodyta, kad jis, bendrininkaudamas
su ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamu asmeniu, nušovė po to apie 11 vai.
bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu šioje
/!

3rp
Image
vei^nie yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str.2 d. 5,7 p. Be to, jis re g
tuo tikslu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto^ asmens Įgijo nenustatytą
trinia bei šaudmenis, sudarė veikimo planą, pagal_ kurį po ■ lT
nužudymo, išstudijavus šių asmenų įpročius ir judėjime maršrutus, turėjo būti nužudytas oe o, siekdamas užsimaskuoti, kad aplinkiniai neatkreiptų dėmesio, 2009 m.
rugsėjo pradžioje UAB „Rodiklis“ užsakė automobilio VW maskavimui skirtus Maldinančius užrašus „Kauno keliai“, kuriuos užklijavo ant mikroautobuso VW, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamu asmeniu, apsirengę šviesą atsnindinčiom liemenėm, po _ nužudymo
atvyko prie namų ’ ■. turėdamas tikslą nužudyti kitų
žmonių gyvybei pavojingu būdu. laukė jo atvykstant, tačiau įgyvendinti sumanymo negalėjo, kadangi į namus negrįžo. Šioje – veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 21 str., 129 str. 2
d. 7 p„ požymiai. Be to, jis nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą ir jam pritaikytus šaudmenis, kuriais 2009-10-05 nužudė .ir
2009-10-07 nutarimu jam paskirtas gynėjas – advokatas A.Grinevičius.
2009-10-07 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2009-10-07 LR Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, kuriame nurodytas jo padarytų
nusikalstamų veikų kvalifikavimas (LR BK 129 str. 2 d. 5,7 p., 21 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 253 str.
Ikiteisminio tyrimo metu pakankamai greitai buvo nustatytos transporto priemonės, ginklai šaudmenys, kiti duomenys, patvirtinantys kad nužudymai buvo rengiami buvo įvykdyti ne vieno, o grupės asmenų, kurių organizuotumas pasižymėjo ypač aukštu lygmeniu. Taigi, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos, perkvalifikuoti inkriminuojamas veikas, priimant atitinkamus procesinius sprendimus. Bet to nebuvo
padaryta.
nužudyti
šaunam °u
lavonas buvo rastas 2010-04-17, t.y. praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo ir nužudymo. Ir nuo tada ikiteisminis tyrimas dėl nužudymų
praktiškai sustojo.
Bet staiga atsirado kažkoks teisingumo gelbėtojas , kuris viešai naskleidė
informaciją apie tai, kad jis žino kas ir kaip suplanavo ir nužudė _ ir’
šią informaciją būdamas „patologiniu melagiu“ (tai ne mano, o specialisto teiminologija), profesionaliai iškraipydamas informaciją ir nuslėpdamas savo tikrąjį vaidmenį žudant žmones, šmeiždamas ir melagingai apkalbėdamas policijos pareigūnus, sugebėjo taip apkvailinti visuomenę ir prokurorus, kad visuomenėje vėl kilo nepasitenkinimų banga policija, policijos pareigūnais, didelės tyrimo pajėgos buvo mestos aukštas pareigas užėmusių pareigūnų baudžiamajam persekiojimui. Visuomenė, nužudytųjų aukų artimieji tikėjosi, kad ir šių nužudymų byloje pagaliau bus atskleista tiesa, laukė ryžtingų prokurorų veiksmų. Ir sulaukė – per visuomenės informavimo priemones buvo plačiai pasMeista informacija, kad penki aukštas pareigas ėję ir tebeeinatys policijos pareigūnai buvo apkaltinti piktnaudžiavimu tarnyba ir Mtais nusikaltimais (t.y. tuo, kad nuslėpė gautą iš neva patikimą informaciją apie rengiamus nužudymus, bet jų neužkardino), buvo nerduoti teismui. Visuomenei taip pat plačiai buvo paskleista informaciia, kad sulaikyti ir ir
nužudymu įtariami asmenys – . aklas, neįgalus, praktiškai negalintis
savimi pasirūpinti žmogus ir jo sugyventinė – moters, auginanti vaiką ir slauganti neįgalų Taigi, štai kokie tie tikrieji žudikai.
Tiek man, tiek prokurorams, tiek teismams yra tekę dalyvauti tiriant ir nagrinėjant taip vadinamas „telefoninių si&čių“ bylas. Iš tokios praktikos žinoma, kad „telefoniniai sukčiai“, apsimesdami pareigūnais, mokesčių inspektoriais, bankų darbuotojas yra tokie geri melagiai, pasižymi tokiais gebėjimais ir žmogaus psichologijos suvokimu, jog prasimanymais, melagystėmis sukurtomis istorijomis apgaule sugeba įtikinti ne tik paprastą neišsilavinusią močiutę, bet ir
r
Imageuniversitetinius išsilavinimus turinčius bei aukštas pareigas einančius žmones atiduoti jiems ar jų bendrininkams tūkstantines pinigų sumas arba išgauti mokėiimo instrumentų kodus.^
Klausantis teisiamajame posėdyje klausantis parodymų, man susidarė įspūdis, kad
mes klausomės kokio nors Marijampolės pataisos namų gyventojo, kuris tiesiog laiko mus visus kvailiais. Tai ne tik mano nuomonė dėl parodymų. Tikrai didelės pagarbos nusipelno
Viliaus apylinkės teismo teisėjai, priėmę išteisinamąjį nuosprendį byloje, kurioje vien ‘ melagingais parodymais buvo nepagrįstai apkaltinti penki policijos pareigūnai. Šie teisėjai tikrai ne tik bylos medžiaga, bet ir vidiniu įsitikinimu atskH^- ne tik melagystes, bet ir įvertino jį
kaip asmenybę. Tikiuosi, kad ir šioje byloje melas bus tinkamai įvertintas, ir nekalti
žmonės nebus nepagrįstai nuteisti.
Teismuose kategoriškai laikomasi nuostatos, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
Gerbiamas teisme, remdamasis savo išdėstytais motyvuotais argumentais, atsižvelgdamas kad tikrieji nužudymų sumanytojai, organizatoriai, rengėjai ir vykdytojai iki šio momento nenustatyti, neištirtos nužudymų priežastys ir kitos reikšmingos aplinkybės, į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neprofesionalai, netinkamai kvalifikuojant padarytų nusikaltimų objektyviąją pusę (dėl bendrininkavimo formos), palaikydamas savo ginamojo poziciją,
prašau:
dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti, neįrodžius, kad jis
dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
2.Baudžiamąją bylą dėl : ir … . j nužudymo ir kitų kaltinamajame akte
nurodytų nusikalstamų veikų grąžinti prokurorui toliau organizuoti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, bei pagal baudžiamąjį įstatymą įvertinti – nusikalstamus veiksmus rengiant ir vykdant
nužudymus (aprašyti kaltinamajame akte), kadangi jo tokie veiksmai iki šio momento neįvertinti pagal baudžiamąjį įstatymą, ir šioje byloje jo kaip liudytojo statusas neteisingai nustatytas.