Teismo pirmininkas E.Spruogis oficialiai atsisakė vykdyti įstatymus

Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, Teisėjų tarybai
Pakartotinis skundas dėl neteisėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiksmų
uždarant portalą laisvas.info, dėl žalos padarymo ir atlyginimo
Vilnius, 2025-01-03
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko pavaduotojas Ernestas
Spruogis 2025-01-02 raštu Nr. 01-02-3 mane informavo, kad jis neketina vykdyti
Lietuvos Respublikos įstatymų.
Tai yra kreipiausi į LVAT 2024 m. gruodžio 9 d. skundu, kuriuo prašiau panaikinti
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštą Nr. S-1214 „Reikalavimas pašalinti
informaciją“, pripažinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiksmus uždarant
portalą neteisėtais ir nepagrįstais ir priteisti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
turtinę ir neturtinę žalą.
LVAT 21 dieną atostogavo, nepriėmė dėl mano skundo jokios nutarties.
Nesulaukęs jokios reakcijos, 2024-12-23 dar kartą kreipiausi į LVAT ir Teisėjų tarybą,
nurodžiau, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.
numato, kad ” Gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo
pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias
darbo dienas”.
Kadangi net Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Žalimienė
pažeidinėja įstatymą, tai nekeista, kad „teisinė sistema” jau seniai virto uždaru klubu,
niekaip neatsiskaitančiu visuomenei.
Teismų įstatymo 83 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė numato, kad drausmės
byla gali būti keliama už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos
apribojimų nesilaikymą. Remiantis išdėstytu, ir Teismų įstatymų 83 str., Teisėjų tarybos
prašiau iškelti drausmės bylą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei
S.Žalimienei dėl įstatymo laužymo. Taip pat prašiau spręsti klausimą dėl mano skundo
priėmimo LVAT arba atsisakymo priimti.
Tik šių metų sausio 2 d. LVAT pirmininko pavaduotojas E.Spruogis man skundžiamu
raštu pranešė, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisėtai gali atlikti tik
tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose, laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos.
Pažymime, jog ABTĮ 21 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas yra, be kita ko, apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Regionų
administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas.
Keista, kad LVAT pirmininko pavaduotojas E.Spruogis nežino elementaraus
administracinių bylų teisinio reguliavimo.

Nors mano skunde LVAT tai buvo nuosekliai išaiškinta, tačiau atrodo, kad niekas
neskaito skundų LVATe.
Tai yra Visuomenės informavimo įstatymo 52 str. 4 dalis aiškiai sako :
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais kreipdamasis į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, inspektorius pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir
teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
skleidėjo veiklos sustabdymo, prašymo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių
dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas
turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo
veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo
dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendime gali būti duodami
privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir viešųjų
elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti
galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių
pristatymo ar kitokių platinimo paslaugų teikėjams – privalomi nurodymai sustabdyti
leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.
Tai yra įstatymas aiškiai sako, kad aš turiu teisę kreiptis tik į Vyriausiąjį administracinį
teismą, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kaip man nurodė E.Spruogis.
Beje, itin ironiška, kad manęs apie sprendimą uždaryti portalą laisvas.info niekas
neinformavo, negalėjau pareikšti atsiliepimo ar savo nuomonės. Taip buvo pažeista
mano teisė į gynybą ir objektyvų bylos nagrinėjimą.
Atkreipiu teismo dėmesį, kad to paties Visuomenės informavimo įstatymo 52 str. 5 dalis
aiškiai sako :

5. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti nutraukiama tuo atveju,
   jeigu per paskutinius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą šio
   straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas
   pakartotinai padaro šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Sprendimas dėl
   viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis
   mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
   Niekas nebuvo sustabęs laisvas.info veiklos, jis nebuvo padaręs jokių pažeidimų, tačiau
   buvo brutaliai sunaikintas ir išjungtas „teisinėje ir demokratinėje valstybėje”.
   Atkreipiu teismo dėmesį, kad LVAT visiškai nesilaiko įstatymo reikalavimų – teismas
   turėjo vėliausiai per septynias dienas (nuo gruodžio 9 d.) spręsti mano skundo priėmimo
   klausimą. To nepadarė, skundo nei priėmė, nei atsisakė priimti, tik praėjus 22 dienoms
   LVAT mane informavo, kad pirma turiu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį
   teismą.
   Tačiau šio teismo nutartis ir yra skundžiama LVAT – nejaugi tai taip sunku suprasti?
   Atkreipiamas teismo dėmesys, kad pirmos instancijos teisme ŽEIT skundas buvo
   išnagrinėtas už akių, aš iki šiol nesu gavęs jokios teismo nutarties, tik ŽEIT pranešimą,
   kad portalas uždarytas jos iniciatyva. Žinoma, kad tokiais veiksmais pažeistos visos
   administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.
   Remiantis išdėstytu ir Visuomenės informavimo įstatymo 52 str., prašau LVAT spręsti
   klausimą dėl mano gruodžio 9 d. skundo priėmimo.
   Teisėjų tarybą prašau vertinti LVAT vadovų E.Spruogio ir Žalimienės kompetenciją ir
   spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio
   ( Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos
   kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei
   kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas
   bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas
   arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties).
   Aurimas Drižius