Tikrasis teisėjos Puzinskaitės tikslas yra pridengti sunkius nusikaltimus

Administracinė byla Nr. eI2-10125-764/2023

Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui

Skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo birželio 13 d. nutarties šioje byloje

Pareiškėjas Aurimas Drižius, , Goštauto 8-269, Vilnius, llredakcija@gmail.com

2023-06-15

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Puzinskaitė šioje byloje nusprendė atsisakyti priimti mano skundą nagrinėti.

Tokia nutartis yra neteisėta ir nusikalstama, nes teisėja Puzinskaitė, kaip įprasta šiame teisme, rėmėsi ne įstatymais, tačiau savo fantazijomis ir spekuliacijomis.

Kreipiausi į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau visą eilę sunkių nusikaltimų, kuriuos padarė teisėjai ir prokurorai – dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas.

Taip vadinamas prokuroras Gintas Ivanauskas 2023 m. kovo 8 d. rašte Nr. 17.2.852 man nurodė, kad teisėjų ir prokurorų nusikaltimai yra netiriami ir nenagrinėjami, nes pastaroji žmonių kategorija yra aukščiau įstatymo, kaip sako rusai, “vory v zakone”. Tokia prokuroro nuomonė tiesiogiai prieštarauja Konstitucijai, kuri aiškiai sako, kad “įstatymui visi piliečiai lygūs”.

Prokuroras Ivanauskas suklastojo minėtą dokumentą, parašęs, kad visos mano skunde išdėstytos aplinkybės yra mano išgalvotos ir melagingos – “nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas”.
Tai prokuroro klastotė, nes visas skunde išdėstytas aplinkybes labai lengva patikrinti – tai yra faktinės aplinkybės, patvirtintos teismų sprendimais, apie kuriuos tariamas prokuroras puikiai žinojo.
Tai žinodamas, ir slėpdamas tuos nusikaltimus, parašė “špargalkę”.
Teisėja Puzinskaitė, veikdama šioje organizuotoje nusikalstamoje gaujoje, taip pat suklastojo savo nutartį, nurodydama, kad teismas neįgalus spręsti prokurorų nusikaltimų.
Teisėjų ir prokurorų nusikalstamas požiūris taip suįžūlėjo, kad pastarieji atvirai spjauna į įstatymus, atvirai klastoja dokumentus, nes žino, kad jokia atsakomybė už tai jiems negresia – juos ištrauks ta pati organizuota nusikalstama gauja.

Teisėja Puzinskaitė nusprendė, kad aš siekiu, kad “Taigi, iš skunde teismui išdėstytų argumentų bei pareikšto reikalavimo matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, jog Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą prašyme nurodytos teisėjos atžvilgiu”.

Tai melas, nes savo skunde aš aiškiai nurodžiau, kad prokuroras, gavęs pareiškimą apie nusikaltimą, turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai prokurorą įpareigoja įstatymas – BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Tačiau prokuroras spjauna į įstatymą, ir parašo, kad savo pareigų jis nevykdys, nes jam netirti nusikaltimų neva leidžia “prokuratūros darbo aprašas”.

Nors įstatymas – BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad : 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą
veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo
įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.

Kitaip sakant, prokuroras gali atmesti skundą pradėti tyrimą dėl sunkių nusikaltimų tik tada, jeigu skundas melagingas. Tai jiems nurodo įstatymas – tas pats Baudžiamojo proceso kodeksas. Tada, kai mato,
skundas pagrįstas, tačiau jie nenori tirti nusikaltimų, prokurorai „įjungia durnių”, ir parašo ne nutarimą, tačiau nepasirašytą ir be numerio „špargalkę”. Tokio raštelio skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui nebegali.

Tai yra tyčinė nusikalstama prokuroro Ivanausko (nuotr. dešinėje su visu “teisės elytu”) veikla, atsisakant vykdyti savo pareigas, ir man šlykštu, kad teismai toleruoja tokius nusikaltimus ir užmerkia prieš juos akis.

Prokuratūros „darbo aprašas” niekaip negali prieštarauti įstatymui – Baudžiamojo proceso kodeksui. O „aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, nes leidžia prokuratūrai sunkius nusikaltimus nurašyti neištirtus, parašant „špargalkę”. Tai, kad prokuratūros „darbo aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, ir prokurorai juo naudojasi, kad galėtų išvengti savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus, padaro juos organizuotais nusikaltėliais. BPK nenumato, kad sunkius nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo „rašteliais”. Prokuratūros aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip.

Teismo pareiga yra užkirti kelią tokiam prokurorų piktnaudžiavimui, tačiau teismas, kaip šiuos atveju teisėja Puzinskaitė, nevykdo savo pareigos ir toliau pati piktnaudžiauja.

Teisėja Puzinskaitė man išaiškino, kad “aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Toks išaiškinimas tiesiogiai prieštarauja mano minėtam BPK 2 str. ir BPK 168 str. – prokuroras, gavęs pranešimą apie nusikaltimą, turi pareigą jį ištirti.

O teisėja Puzinskaitė man išaiškino, kad nusikaltimai negali būti ištirti, nes neva tai prieštarauja “Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai”.

Teisėjos Puzinskaitės išaiškinimas – “pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą neteisėtu ir jį panaikinti, siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai” yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi mano minėti BPk straipsniai aiškiai nurodo prokuratūros pareigą ištirti nusikaltimus.

Jokie teisės aktai nenumato, kad “siekis ištirti nusikalstamas veikas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai”. Tai nusikalstamas teisėjos Puzinskaitės išvedžiojimas, nes ji puikiai žino, kad prokuroro Ivanausko “raštelio” aš negalėsiu apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taigi nusikaltimas nebus ištirtas. Taigi, tikroji priežastis, kodėl Puzinskaitė atsisako priimti mano skundą nagrinėti yra ta, kad teisėja Puzinskaitė slepia sunkius nusikaltimus, ir nori, kad jie nebūtų ištirti.
Tokiais išvedžiojimais teisėja Puzinskaitė tampa nusikaltimo bendrininkė, nes jos pareigas aiškiai apibūdina ABTĮ 3 straipsnis nurodo:
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Šiuo atveju teismas turi pareigą įvertinti, ar skundžiamas prokuratūros raštelis Nr. 17.2-852 nepažeidė įstatymo, ir ar šis raštelis neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Prokuratūros funkcija pagal BPK yra „ištirti nusikaltimus”, tai yra pagrindinis jos tikslas. O ji atsisako vykdyti savo funkciją, ir remiasi savo išgalvotu „darbo aprašu”, kuris tiesiogiai prieštarauja BPK. Negana to, kad prokuratūra nevykdo savo esminės funkcijos, o teismai, kuriuos įstatymas vėlgi įpareigoja kontroliuoti prokuratūrą, vėlgi atsisako tai daryti, nes tai neva „ne jų funkcija”. Taip daugelį metų ir veikia ši mafijinė teismų ir prokuratūros organizuota gauja, daranti nesuskaičiuojamus nusikaltimus.

Tokia praktika yra nusikalstama ir neteisėta. Aš noriu, kad prokuratūra ir teismai vykdytų savo pareigas. Aš įrodinėju, kad skundžiamas raštelis prieštarauja BPK 168 str, kuris kategoriškai nurodo, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras gali tik tada, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra
akivaizdžiai neteisingi. Šiuo atveju mano skunde nurodytos aplinkybės – dokumento suklastojimas, įrašant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis – yra akivaizdūs ir lengvai patikrinami.

Tai suprasdami prokuroras Ivanauskas ir teisėja Puzinskaitė klastoja savo nutartis – vienas parašė “raštelį”, kita, kad tai ne teismo pareiga vertinti prokuratūros nusikaltimus. Tokia veikla prieštarauja LR Konstitucijai ir įstatymams.

Žodžiu, veikia organizuota nusikalstama grupė, ir jūs, ponai teisėjai, tai suprantate geriau nei niekas kitas. Jūs tai suprantate ir tame dalyvaujate, nes manote, kad niekas iš jūsų nepareikalaus atsakomybės, o jūs galėsite prisidengt “teismų nepriklausomybe” nuo įstatymų.
Tikiuosi, kad tai greitai baigsis

Remdamasis išdėstytu ir ABTĮ 3 str., BPK 2 ir 168 str.prašau panaikinti skundžiamą nutarimą ir galų gale įvertinti prokuratūros nusikalstamą modelį slepiant sunkius nusikaltimus

Aurimas Drižius