12 val ago Administrator

Collage Maker 21 Apr 2023 12 30 PM 8887

Aurimas Drižius

Primenu, kad iki šiol nėra išaiškinti visų Garliavos pedofilijos byloje nužudytų žmonių žudikai.

Primenu, kad nekaltas kaltas žmogus Raimondas Ivanauskas sėdi kalėjime jau aštuonerius metus pagal suklastotą bylą.

Primenu, kad vienintelis šios bylos įrodymas yra tokio užkietėjusio nusikaltėlio Mindaugo Žalimo parodymai, kad neva Drąsius Kedys rengėsi kažką žudyti ir jam neva padėjo R.Ivanauskas.

Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes.

Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.

Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir davė tokius parodymus :

Vilnius apylinkes teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,

Kviečiamas liudytojas Virginijus Gaivenis

Teisėja išaiškino liudytojui pareigą pasakoti viską, kas jam žinoma byloje, taip pat įspėja dėl atsakomybes už melagingų parodymų davimą. Liudytojas pasirašo tekstą
Į teismo klausimą liudytojas :

Rengiame vieną laidą ir filmavome teisiamąjį
Taip, kaltinamojo pavardę prisimenu, tai yra – Murauskas Remigijus.
Laidą rengiame mano iniciatyva. Visa tai buvo jau po Žalimo liudijimo, kada jisai ėmė neigti kai kurią informaciją, kai kuriuos faktus, kuriuos buvo išdėstęs prieš televizijos kamerą. Ir todėl kilo mintis labiau pasidomėti anąją byla, t. y. dėl ko jis atvyko pas mane, dėl ko pirmą kartą susirado mane.
Pati istorijos pradžia buvo 2011 m.  spalio 25 d., kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad kuo greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau; „0 ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?’. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 minučių pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių nufilmuotume visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t. y. viena tai istoriją, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimas kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko lodžius, rinko žodžius atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą ir pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs į tokią situaciją daug faktų, daug pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to. kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą.

Buvo tokia situacija, po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Milinienės sūnų ir galvojau, padarysiu gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sūnaus nužudymo istorijoje. Informavau. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo melu kai aš jau kreipiausi į generalinę prokuratūrą savo ruožtu, kad būtų kuo skubiausiai Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kai liudininką, kad jis papasakotų visą tai pareigūnams, nes buvo likusios 4 dienos. Informavau juos. Jinai pakeitė telefoną ir Milinienė nuvežė į Kauną. Kaip man žinoma, jo sugyventinė gyveno pas Milinius, jis pats ten buvo, na aiškina, kad kitoje vietoje. Bet man tuo metu aiškino dar kitaip. Visa tai buvo pas tyrėją Gecevičienę. Atsidūrė jisai, mano nuomone, Milinienės iniciatyva.

Jis iš pradžių aiškino, kad nėra sudavęs, bet negalėjo būti tai nuo jo smūgio, paskui pradėjo sakyti, kad jis visai nėra sudavęs, paskui pasakojo, kokį spaudimą jam darė tyrėjai, paklausdami, kad vertė, kas man sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareikšti kaltinimai šitoje  byloje, jis tikrai nebūtų atėjęs ir nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra sugalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra informacijos valdymo patirtis. Jis dabar akivaizdžiai teigia, kad aš prašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę.

Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje.

Taip, tai yra vienas iš bandymų ir jis tai net viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šioje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, tai jis neliudys Ivanausko ir kitų savo bičiulių byloje, kad jis neduos parodymų šioje byloje, kad trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo ir šantažo teisėsaugai priemonė. Aš tik taip galiu šitą vertinti.

Pirma versija – jis sudavė, tačiau gal tai ne nuo jo. Antra versija – jis stebėjo, kaip kirto iš peties buvęs boksininkas Murauskas, trečias, kad jis buvo tarp durų, neišėjęs iš klubo.

Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums bus labai blogai“.

Jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje byloje su  policijos pareigūnais, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes jis į mane kai kreipėsi, tai pasakė, kad šio kreipimosi esmė tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o jam su šituo pasakojimu kažkaip  išvengti atsakomybės šitoje byloje.

Į teismo klausimą liudytojas:
-jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, jis tai yra pasakęs pats.
Į gynėjo Džiuginto Žebelio klausimu:
Murausko pasakojimas po viso to ką teko patirti ir išgirsti, aš jau žinojau kokia asmenybe yra Žalimas, kad tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melą, todėl aš logiškai mąstant turiu būti nešališkas pateikiant nuomones, aš buvau linkęs tikėti Murausku, todėl, kad aš žinojau tikrąją tiesą kitokią ir aš negaliu tikėti Žalimu. Aš tikiu Murausko istorija.