V.Januška “turėjo objektyvią galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką”, todėl gavo 13 metų kalėjimo

Vytautas Januška

Kazlų Rūdos gyventojas Vytautas Januška (nuotr. viršuje) nuteistas Kauno apygardos teismo 13 metų kalėjimo už tai, kad neva nužudė Vytautą Blusevičių.

Kauno apygardos teismas nurodė, kad “jis turėjo objektyvią galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką”, todėl yra kaltas vien todėl, kad turėjo tokią galimybę. Kaip žinia, BPK nurodo, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau šiuo atveju teismui užteko vien galimybės. Mat Januška buvo nusikaltimo vietoje, todėl turėjo tokią galimybę.

V.Januška kategoriškai tai neigia, ir sako, kad nužudytasis buvo jo draugas, ir kad jam iki šiol keršyja policijos pareigūnai. “Tie liudininkai, kuriuos aš prašiau iškviesti į teismą, buvo pakviesti liudyti tik po dviejų metų ir ten jie pasakė, kad policijos pareigūnai buvo juos įspėję nevykti į teismą, – pasakojo V.Januška. Jis įsitikinęs, kad apkaltinimas nužudymu – policijos pareigūnų kerštas. Mat vienam jų V.Januška buvo užvažiavęs taburete, kai girti policininkai atėjo daryti kratos į jo namus.

“Policijos pareigūnai buvo įsibrovę pas mane į namus, – pasakoja žmogus, – į namus buvo atėję Kazlų Rūdos kriminalinės policijos vyr. inspektorius V.Sorokopud ir Kauno miesto 3-ios apygardos policijos komisaras, pa vardės nepamenu. Tuo metu namuose laikiau spiritą ir iš jo užsidrbinėjau. Tačiau policininkai atėjo pas mane neva daryti kratos, tačiau buvo girti, ir atėjo su savo žmonomis ar draugėmis. Tačiau moterys stovėjo lauke, į namus nėjo. Policininkai mano namuose rado mano draugą Žydrūną Baranauską ir puolė jį mušti. Kodėl? Nežinau, ten matyt kažkokios senos sąskaitos. Jie susigrūmė man o kambaryje, o aš šokau juos skirti. Policininkai man papurškė dujų, ir aš nubėgau į kitą kambarį, pasiėmiau vaikišką kėdutę, ir pasakiau, kad užvošiu, jeigu ka snors prie manęs lįs. pamatęs, kad į kambarį lenda man nepažįtamas žmogus, užvožiau jam su ta kėdute. Tada man buvo pasakyta, kad aš tiek pinigų neturėsiu, kad apkaltinti tuos policininkus, ir pasiūlė susitaikyti. Tačiau mane vis tiek nuteisė”.
Galiausiai 2018 m. V.Januška buvo apkaltintas žmogžudyste. Kas nutiko?
“Išgėrėme su vienu draugu Robertu Bertašiumi, – pasakojo Januška, – Bertašius teisme pakeitė savo parodymus, atsisakė tų, kuriuos davė prieš teismą. Bertašius teisme pasakė, kad visi parodymai surašyti priešingai, nei jis sakė, tai teisėja jį apšaukė, išvadino melagiu, ir pradėjo grasinti, kad jeigu jis keis savo parodymus, tai bus pasodintas į kalėjimą. Bertašius tada vėl persigalvojo, ir pasakė taip, kaip reikalavo policija ir teismas. Nors pačioje pradžioje Bertašius sakė, kad jis nieko neatimena, nes buvo girtas.
O tas nužudytasis V.Blusevičius buvo mano geras draugas, aš jį pažinojau gal 25 metus. Eksperto išvadose parašyta, kad jis mirė dėl potrauminio šoko, nes jo kūno sužalojimai nežymūs. O kaltinamajame akte man surašyta, kad Blusevičius užmuštas kirviu ir kėde”.
V.Januška pasakoja, kad tą naktį jis buvo susėdęs su Bertašiumi, kartu gėrė, ir dėl kažko susikivirčijo, ėmė muštis.
Tada V.Januška nuvažiavo pas savo draugą Blusevičiumi pernakvoti. Atsikėlęs iš ryto rado šeimininko kūną kieme jau atšalusį. “Aš kūno neliečiau, iškviečiau policiją, ir prie kūno nebuvo jokių kraujo žymių, tik kai policininkai ėmė tempti jo kūną, iš gerklės plūstelėjo kraujas, – pasakojo V.Januška, – iš kur ant jo rankų rastas mano kraujas. Atsimenu puikiai, kad vakare jis kėlė mane, kad atsigulčiau ant pagalvės. Tačiau policininkai net nesiteikė mane nuvežti į įvykio vietą, iš karto mane apkaltino, kad aš nužudžiau V.Blusevičių. Teismas viskuo patikėjo, ir parašė, kad “mes turime pagrindo manyti, kad galėjote tai padaryti, nes esate 13 kartų teistas”. Nors dėl tų teistumų – vienoje byloje jie man įrašė 7 teistumus. Nes rado mano namuose vogtų daiktų, ir už kievieną daiktą teismas pritaikė atskirą straipsnį. Taip, buvau nuspirkęs vogtų daiktų, tačiau tik tiek”.
Paklaustas, kodėl mirė Blusevičus, V.Jnauška atsakė, kad “tai turėjo nustatyti teismo ekspertas”. “Aš išėjau naktį nusišlapinti į lauko tualetą, ir lauke radau gulintį draugą, – pasakojo jis, – kaip jis ten pateko, teisme niekam nebuvo įdomu, o policija apkaltino, kad aš jį neva užmušiau kirviu. Byloje buvo du kirviai – vienas naujas, kitas supuvusiu kotu, tačiau niekas nesiaiškino, kieno kraujas rastas lauke. Ekspertas parašė, kad Blusevičiui buvo lužę šonkauliai, tačiau apie smūgius kirviu nieko neparašyta. Buvau kruvinas, nes prieš tai buvau susimušęs su Bertašiumi. Tačiau Blusevičiaus tikrai nemušiau. Neturėjau galimybės samdytis advokato, todėl man tuos valdiškus keitė per kiekvieną posėdį.
Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad “Vytautas Januška laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 vai. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 vai., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiojo Vytauto Blusevičiaus gyvenamojo namo, esančio Klevinės k., Kazlų Rūdos sav., patalpose ir sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su Vytautu Blusevičiumi metu, tyčia sudavė jam kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smūgių į galvą, kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smūgius į’nugaros dešinę pusę ir mažiausiai 2 smūgius į krūtinės ląstos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du dešinės rankos pirštus, tuo padarydamas nukentėjusiajam Vytautui Blusevičiui daugybines muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžius X, XI, XII. Dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų išsivysčius trauminiam šokui Vytautas Blusevičius mirė.
Kaltinamasis Vytautas Januška savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad jis 2019 m. sausio 19 d., nuvykęs į sodybą ir pašėręs gyvulius, turėdamas laisvo laiko, užsuko į Kazlų Rūdą pas draugą Robertą Bertašių, kuris buvo pas jį palikęs akinius. Tuo metu buvo blaivus. Bebendraudami nutarė išgerti alkoholio. Kadangi R. Bertašius neturėjo pinigų, jis (kaltinamasis) nupirko du butelius degtinės ir sutarė, kad liks nakvoti draugo namuose. Jie išgėrė apie pusantro butelio degtinės. Bevartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Galimai jo metu jis draugui kažką įžeidžiančio pasakė, dėl to pastarasis praeidamas iš nugaros jam puoduku trenkė į galvą ir ją prakirto. Jis puolė gintis, tačiau draugas trenkė į šoną. Jie nugriuvo ant lovos, daugiau smūgių draugui nesudavė ir ištrūkęs bei palikęs R. Bertašių gulintį, išvyko.
Kadangi jam grįžti reikėjo apie 65 km, nenorėjo rizikuoti, todėl užsuko į draugo V. Blusevičiaus namus, buvusius už 2 km ar 4—5 km, tačiau jo nerado. Po to vyko į lentpjūvę ir pas šio draugo seserį, kur išgėrė kavos ir pasikalbėjo, tačiau V. Blusevičiaus ten taip pat nebuvo, tačiau, grįždamas link V. Blusevičiaus namų, jis pamatė degančią šviesą ir užsukęs rado jį namuose. Užėjęs jis nusiėmė kepurę ir pradėjo bėgti kraujas. V. Blusevičius pasiūlė jam nusiprausti, pasėmė vandens ir jis, būdamas koridoriuje, nusiplovė galvą. V. Blusevičiui papasakojo, kas nutiko. Pastarasis pasisiūlė jį sutaikyti su R. Bertašiumi, jie nusipirko butelį degtinės ir, vairuojant jam pačiam, vyko į minėto asmens namus, tačiau R. Bertašius jų neįsileido. V. Blusevičius su juo kalbėjo pro langą ir pasakė, kad R. Bertašius iškvietė policiją.
V. Blusevičius iš matymo pažinojo R. Bertašių. Kodėl pastarasis sakė priešingai, nežino. Po to jie nuvažiavo į V. Blusevičiaus sesers namus. Ji, jį įsileidusi, V. Blusevičių išvijo. Tuomet išėjo ir jis. Lauke pamatė „Vanią“ ir Vytautą Blusevičių. Jie visi užėjo į „Vanios“ namus, ant stalo pasistatė degtinės butelį, tačiau įbėgo sesuo ir pradėjo stumdyti, varyti V. Blusevičių. Dėl to jis su nukentėjusiuoju, paėmęs degtinės butelį, išvažiavo ir grįžo atgal į V. Blusevičiaus namus. Paliko automobilį ne kieme, o „ant kelio“. V. Blusevičius pavaišino užkanda. Kaltinamasis paaiškino, kad būnant V. Blusevičiaus namuose ir išgėrus kelis stikliukus, pradėjo darytis bloga, skaudėjo galvą, todėl daugiau gerti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, kad prisigėrė, tyrėja blogai užrašė. Jis paprašė V. Blusevičiaus nuvesti jį atsigulti, nenusirengęs atsigulė skersai lovos, kojomis beveik siekdamas sieną. Pagulėjus apie 10 min., V. Blusevičius atnešė jam pagalvę ir antklodę. Nukentėjusysis pasuko jo kojas, kad galėtų praeiti, bandė užtempti ant pagalvės, tačiau jis atsakė, kad jam nieko nereikia. V. Blusevičius jį užklojo ir jis užmigo.
Ryte atsikėlęs pamatė, kad lauko durys buvo atidarytos, o kėdė, ant kurios jis anksčiau sėdėjo kambaryje, apversta. Jis nieko nelietė ir išėjo į lauką. Dar buvo tamsu. Jis jautė pagirias, norėjo šlapintis. Pamatęs ant šviežiai užsnigtos žemės takutį, juo ir pasuko, nuėjo nuo namo apie 7 žingsnius. Atsisukęs grįžti pamatė kažką įtartino gulint, kaip gyvulį, todėl, išsiėmęs iš kišenės prožektorių, juo pašvietė. Pamatė, kad tai buvo V. Blusevičius, iki pusės nusimovęs kelnes. Tuomet jis nuėjo pas kaimynus ir paprašė iškviesti policiją. Pareigūnai atvykę pranešė apie jo atžvilgiu parašytą pareiškimą, jį sulaikė ir po dviejų parų pranešė, kad V. Blusevičius buvo nužudytas. Kaltinamasis paaiškino, kad V. Blusevičių pažinojo apie 25 metus, taip pat pažinojo jo šeimą. Niekada tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo kilę konfliktų. Kas nužudė V. Blusevičių, nežino. Aplinkybes prisimena.
Pagarsinus ekspertizės akto išvadas (2 t., b. 1. 40- 41), kaltinamasis nurodė manantis, kad nukentėjusysis galėjo jį sukruvinti bandydamas užkloti, nes V. Blusevičiaus pirštas buvo sužalotas. Būdamas su nukentėjusiuoju, jis to nematė. Dėl panagių paaiškino, jog buvo bandoma kirpti jo nagus, tačiau jie buvo per trumpi, braukė pirštus. Jie kartu vartojo alkoholį, lietė butelį, todėl galėjo išsitepti. Ant plakato jo kraujo galėjo atsirasti tada, kai prausėsi, o paskui plaukus džiovino braukdamas ranka. Jis alkoholį vartoja retai, kartą per tris mėnesius, apsvaigęs elgiasi normaliai, žmogaus užkabinęs nėra. Mano, kad R. Bertašius sufabrikavo muštynes. Nors jis pastarajam sudavė smūgį, tačiau tai padarė nesusivaldęs, po to, kai R. Bertašius jam trenkė. Krumplius susižalojo, ranka buvo sutinusi ir galva jam buvo prakirsta besimušant su R. Bertašiumi, kuris buvo į jį įsikabinęs.
Kaltinamasis teisme taip pat paaiškino, kad po grumtynių su R. Bertašiumi, jis užsuko į Kajackiškių kaimą, Kazlų Rūdos savivaldybėje, pas pažįstamą. Nors jo namuose nebuvo, tačiau buvo Sigas Šeikys ir jo draugė. Jis jiems papasakojo apie muštynes su R. Bertašiumi. Kadangi jis buvo su kepure, pastarieji sužalojimo nematė. Jis tik parodė vietą, kurioje buvo prakirsta galva. Su A. Kiseliova yra bendravęs ir pasakojęs jai, kad susiginčijęs su draugu, jam sudavė, tačiau konflikto priežasčių neaiškino.
Kai 2018 m. sausio 19 d. atvyko pas Vytautą Blusevičių, šis nebuvo sumuštas. Buvo sveikas, jokių veido sumušimų nesimatė. Jo sodybos kieme kraujo nebuvo. Pamanė, kad Vytautas Blusevičius gal galėjo eiti šlapintis ar tuštintis, nes buvo kažkiek nusimovęs kelnes ir gal galėjo jam kažkas nutikti su širdimi. Neįsivaizduoja, kas nutiko. Iš vakaro Vytautas Blusevičius jam nesiskundė, kad su kuo nors konfliktuotų. Ant Vytauto Blusevičiaus kūno jo kraujo nebus, nes jo nelietė, nesmurtavo, nebuvo net jokio žodinio konflikto. Vienintelis fizinis kontaktas buvo rankos paspaudimas ir praeinat gal kokį kartą brūkštelėjo švelniai pečiu. Dėl kraujo, neva rasto Vytauto Blusevičiaus namų kieme, mano, kad ten galėjo būti burokėlių sultys, kadangi Vytautas Blusevičius 2018 m. sausio 19 d., kuomet jie išgėrinėjo, užkandai buvo papjaustęs burokėlių, o vėliau matė, kad nešė tuos burokėlius į lauką. 2018 m. sausio 19 d. jis dėvėjo tuos pačius drabužius, kuriuos iš jo 2018 m. sausio 20 d. paėmė policijos pareigūnai. Kraujas, kuris buvo ant jo drabužių, rankų galėjo būti Roberto Bertašiaus arba jo paties”.
Nukentėjusioji Aldona Kiseliova papasakojo, kad Klevinės kaime, už 1,5 km nuo jos namų, gyveno jos brolis Vytautas Blusevičius. 2018 m. sausio 19 d. apie 16 vai. kaltinamasis atvyko į svečius. Jie bendravo, kaltinamasis pasakojo Lenkijoje sėdėjęs kalėjime, tačiau dėl ko, nenurodė. Kaltinamasis jos teiravosi, kur jos brolis, tačiau ji atsakė nežinanti. V, Januška jai papasakojo, jog jis buvo pas draugą Ąžuolų Būdoje ir, draugui prisikalbėjus, prieš jį pavartojo fizinį smurtą, matė, kad jo krumpliai buvo patinę, tačiau kitų sužalojimų, kraujo nepastebėjo. Kaltinamasis jos namuose buvo be kepurės. Jai atsisakius vartoti alkoholį, kaltinamasis išvyko. Jis kartu su V. Blusevičiumi pakartotinai į jos namus atvyko apie 18 vai. V. Januška tuo metu buvo išgėręs. Jai neleidus jos namuose vartoti alkoholio, jie išvyko. Iš rytojai paskambino Irena Rakutienė ir pranešė, kad jos brolis mirė. Atbėgus į brolio namus, juose jau buvo policijos pareigūnai ir greitoji. Jos prie brolio neprileido, sakė, kad įvykdyta nusikalstama veika, buvo daug kraujo. V. Januška ir V. Blusevičius buvo pažįstami daugiau kaip 15 metų. Nepastebėjo, kad V. Januška būtų agresyvus ar kabinėtųsi. Kad V. Blusevičius tuo metu būtų turėjęs konfliktinių santykių kaime, jai nežinoma.
Liudytojas Dainius Vilkaitis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra V. Blusevičiaus kaimynas, gyveno apie 50 metrų ar mažesniu atstumu, o kaltinamojo nepažįsta. Su V. Blusevičiumi bendraudavo, jį matė prieš savaitę ar porą dienų. 2018 m. sausio 20 d. iš ryto į jo langus baladojo žmogus, pasakė, kad užmuštas kaimynas V. Blusevičius ir prašė paskambinti į policiją. Kadangi jis neturėjo telefono, jo mama asmenį nusiuntė pas Kazį Skučą. V.Blusevičius dažnai vartodavo alkoholį, tačiau nekonfliktavo, buvo ramus. Nakties metu jis nieko negirdėjo.
Liudytojas Kazys Skučas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra V. Blusevičiaus kaimynas, kuris gyveno apie 200 metrų atstumu nuo jo. Su kaimynu bendravo mažai, bet nesipyko.
Vytautą Janušką jis yra matęs vieną kartą, kai 2018 m. sausio 20 d. 7 vai. kaltinamasis buvo atėjęs į jo namus ir pabeldė į langą. Jis atidarė duris ir atėjęs asmuo jam pasakė, kad V. Blusevičius galimai jau ilgą laiką guli sniege ir gali būti sušalęs, prašė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jam paskambinus, minėtas asmuo išėjo.
Liudytojas Robertas Bertašius teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jie yra ne jo duoti. Jį pareigūnai išvežė dėl nežinomų priežasčių ir naktį jis grįžo. 2018 m. sausio 19 d. į jo namus buvo atvykęs seniai pažįstamas V. Januška, jie vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko ir V. Januška jį sumušęs išvažiavo. Kas pirmas pradėjo muštynes, neprisimena. Dėl šio įvykio buvo iškelta byla, jie susitaikė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo Roberto Bertašiaus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas kaip liudytojas Robertas Bertašius parodė, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 11 vai. į jo sodybą atvažiavo Vytautas Januška. Jis atvažiavo jam prieš tai neskambinęs, netikėtai. Atvažiavo vienas, automobiliu „Nissan Primera“, juodos spalvos. Jis atvažiavo pas jį kaip pas pažįstamą, pasikalbėti bei pasiūlė jam išgerti degtinės. Jis skundėsi, kad susipyko su sugyventine, kad nori išsikalbėti, pabūti, likti pas jį miegoti.
Jie nuvyko į netoliese esančią parduotuvę „Aušrinė“, ten Vytautas Januška nupirko du 0,5 litrų talpos butelius degtinės. Vytautas Januška vienas pirko degtinę, jis pats nebuvo išlipęs iš automobilio. Tada grįžo pas jį į namus, Vytauto Januškos automobilį įvarė į jo kiemą ir kambaryje sėdo gerti degtinę. Geriant pirmą butelį jokių nesutarimų nebuvo, gėrė, kalbėjosi. Pradėjo gerti antrą butelį. Pamena, kad begeriant Vytautas Januška visus vadino „gaidžiais“, „p… (necenzūtinis žodis)“, ta prasme, kad kiti visi blogi. Jam pasakė, kad tegul pasižiūri pirma į save, o ne kitus kaltina. Vytautas Januška pradėjo ant jo pykti ir toliau jau nieko neprisimena. Kaip dabar galvoja, Vytautas Januška turėjo pradėti jį mušti ir jis neteko sąmonės, todėl neprisimena, kaip kaltinamasis jį mušė. Bet jį mušti galėjo tik jis, nes daugiau namuose nieko nebuvo. Atsipeikėjo tik apie 20 vai., gulėdamas kambaryje ant lovos. Vytauto Januškos jo namuose jau nebuvo, jis buvo išvykęs automobiliu. Mano, kad Vytautas Januška jam smūgius sudavė kumščiais ir spardė. V. Januška pas jį į namus atvyko nepranešęs, bet kadangi V. Janušką pažinojo, jis pasiguodė dėl santykių su sugyventine, jam V. Januškos pagailo ir sutiko su juo išgerti. V. Januška taip pat jo atsiklausė, ar galės pernakvoti, jis sutiko. Žinojo, kad V. Januška išgėręs būna agresyvus, tačiau jie tarpusavyje anksčiau nėra turėję konfliktų, todėl galvojo, kad ramiai pasėdės, išgers ir ryte išsiskirstys.
Apie 20.57 vai. jis nusiuntė trumpąją žinutę savo sūnui Ignui Bertašiui. Po maždaug 15-20 min jis ir kitas sūnus Vilius Bertašius atvyko į jo namus, iškvietė policijos pareigūnus. Jie atvyko sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Sūnūs, marti ir mažametis vaikas liko jo namuose. Po kurio laiko jis paskambino sūnui I. Bertašiui, kad jį paimtų iš Kauno klinikų. Abu sūnūs atvyko jo paimti žalios spalvos „Audi A4“ automobiliu, priklausančiu I. Bertašiui. Šis automobilis stovėjo jo kieme, nes sūnus I. Bertašius buvo praradęs teisę vairuoti (1 t., b. 1. 149-150, 151-152).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiškino, kad jam apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatomas ligoninėje. Kai V. Januška atvažiavo, tikrai nematė jokių jo sužalojimų. Jo namuose kraujas galėjo būti po to, kai V. Januška jį sumušė.
Ekspertas Vytenis Valiukas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo specialisto išvadą, esančią 2 t., b. 1. 7-9. Jis įvykio vietoje apžiūrėjo tik mirusio asmens kūną. Ant kaltinamojo drabužių rastas kraujas galėjo atsirasti muštynių metu. Negali pasakyti, ar mirusiojo ranka buvo sužalota buitinėje situacijoje, ar muštynių metų, tačiau ji buvo sužalota kontakto metu. Žaizdos po kontakto susidaro iš karto, o kraujosruvos gali išryškėti tik po kurio laiko, tai yra iki pusantros valandos jų gali ir nebūti, o paskui išryškėja iki paros laiko. Žaizdos galvoje buvo ne kirstinės, o muštinės, buvo suduota 29 kartus buku, kietabriauniu daiktu. Koks tai konkrečiai daiktas, pasakyti negali. Kadangi galvos minkštuosiuose audiniuose buvo daugybinės susiliejančios kraujosruvos, jų tiksliai išskirti negalima, galėjo būti 29, bet ir 28 trauminiai poveikiai.
Nors oda buvo nubrozdinta, bet neperkirsta kirviu, tačiau perkirsti galima ir buku daiktu ar briauna. Sužalojimų asmuo galėjo pasidaryti ir pats. Kraujosruvos galėjo susidaryti iki valandos, dviejų ar kiek daugiau iki mirties. Šokas ištinka dėl daugybinių sužalojimų sutrikus kraujotakai, jį iššaukė sužalojimų visuma. Sutrikus kraujotakai sutrinka organų veikla, jie nepakankamai aprūpinami krauju ir sustoja širdis. Šokas paprastai ištinka per dvi valandas nuo to momento, kai jis pradeda vystytis, tai yra organizmas dar apie dvi valandas sugeba palaikyti gyvybines funkcijas, taigi mirtis V. Blusevičių galėjo ištikti per maždaug dvi valandas nuo sužalojimų. Tai yra skausminga, vienam asmeniui skauda daugiau, kitam – mažiau, o alkoholis šiuo atveju veikė kaip anestetikas. Ligos, kurios buvo nustatytos V. Blusevičiui, jokio poveikio neturėjo, buvo nedideli sklerotiniai pakitimai.
Ekspertizėje išvardyti sužalojimai buvo padaryti artimu vienas kitam, galimai vieno įvykio metu.
Sužalojimai, kurie suduoti kėde ir kumščiu, skiriasi, tačiau išskirti kiekvieno sužalojimo mechanizmo, galimybės nėra.
Ekspertas Antanas Klaidas Bečelis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad byloje atliko specialisto išvadą ir papildomą histologinį tyrimą, kuriuos tvirtina visiškai. Ar asmuo vartojo narkotikus, atsakyti negali, nes nėra ekspertas chemikas. Kad V. Blusevičiaus psichika turėjo įtakos tam, kad jis žalotųsi, objektyvių duomenų nebuvo.
Iš 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti Jo g buvo apžiūrėta įvykio vieta – sodybos teritorija, esanti Kazlų Rūdos sav., Klevinės k., ir gyvenamasis namas. Apžiūros metu, ant žvyrkelio, ties V. Blusevičiaus sodyba, ant takelio, vedančio nuo žvyrkelio link V. Blusevičiaus lavono, taip pat sodybos kieme ir ant jame buvusių trijų šiukšlių konteinerių rasta, raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Netoliese minėtų konteinerių rastas kirvis, ant kurio galvos matomos rausvos spalvos dėmės, susimaišę su sniegu. Taip pat šioje vietoje ant žemės rastas apsnigtas ant šono gulintis medinės taburetės rėmas be sėdimosios dalies. Vienas jo skersinis sulūžęs, ant jos kojų matomos raudonos dėmės, jos matomos ir aplink kėdės rėmo radimo vietą. Netoli kėdės rasta jos sėdimoji dalis, ant kurios apatinės dalies matomos raudonos dėmės.
Sodybos kieme, priešais gyvenamojo namo lauko duris rastas gulintis vyriškos lyties lavonas. Apžiūrint lavono paviršių matomos nelygiais kraštais žaizdos pakaušyje ir kaktoje, kairėje rankoje. Matomos kraujosruvos veide, daugybinės kraujosruvos nugaroje. Gyvenamojo namo koridoriuje rastos šešios raudono skysčio dėmės (lašai), apie 10 cm nuo virtuvės durų ant grindų koridoriuje rasta nešvari lėkštė, ant kurios rausvos spalvos dėmė. Durų iš koridoriaus į virtuvę vidinėje pusėje apie 110 cm aukštyje 22 cm atstumu nuo krašto rasta raudona dėmė.
Blusevičiaus lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dvidešimt devyniais trauminiais poveikiais (2 t., b. 1. 7-11).
Vytauto Blusevičiaus lavono galvoje nustatyta 18 žaizdų. Jos buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Pagal jų susidarymo mechanizmą, gali paaiškinti, kad jos galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spiriant kojomis, apautomis batais, tiek suduodant smūgius kojų keliais, tiek suduodant smūgius kirviu ar kėde. Labiausiai tikėtina, kad dauguma muštinių žaizdų padarytos suduodant smūgius kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, tai yra kėde ar kirviu.
Šios aplinkybės neneigia ir pats V. Januška, todėl daroma išvada, jog tiek 2018 m. sausio 19 d. vakare, tiek ir 2018 m. sausio 20 d. iš ryto kaltinamasis, būdamas V. Blusevičiaus namuose Klevinės k., Kazlų Rūdos sav., turėjo objektyvią galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes V. Blusevičiaus atžvilgiu.
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėstė versiją, jog liudytojai prie V. Blusevičiaus namų 2018 m. sausio 19 d. vakare matė pašalinį automobilį, taigi juo galėjo atvykti asmenys, kurie ir nužudė V. Blusevičių, tačiau ši versija nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme siekdamas patvirtinti savo versiją, kad prieš V. Blusevičių jis nesmurtavo, teigė, jog jis pats buvo sužalotas konflikto su R. Bertašiumi metu ir būtent dėl šios priežasties V. Blusevičiaus namuose buvo rasta jo kraujo. Šią aplinkybę aiškindamas teisme, jis papildomai nurodė asmenis, gyvenančius Kajackiškii) kaime, Kazlų rūdos sen., pas kuriuos jis neva nuvyko iš karto po grumtynių su R. Bertašiumi, ir jiems papasakojo apie kilusį konfliktą bei parodė vietą, kurioje buvo prakirsta jo galva.
V. Januškos sužalojimų jis nematė. Nukentėjusioji A. Kiseliova nurodė, kad atvykus į jos namus V. Januškai, ji matė sutinusį jo rankos krumplį (kurį, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis susižalojo smurtaudamas prieš R. Bertašių), tačiau jokių kitų sužalojimų nenurodė.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes tikėtina, jog besigindamas nuo V. Januškos puolimo, nukentėjusysis galėjo padaryti kaltinamajam sužalojimus, kurie užfiksuoti jau aptartoje specialisto išvadoje Nr. G61/2018(09).
Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. Januška, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudė V. Blusevičių, jo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo požymius.