V.Landsbergio patikėtinio teroristiniams aktams Andriaus Tučkaus vaikai – tikri valstybės kūrėjai

0

Yra toks Lietuvos patriarchas Vytautas Landsbergis, sukonstravęs kreivą šleivą valstybę ant KGB pamatų kuri vadinasi Lietuvos Respublika. Ir yra jo patikėtinis Andrius Tučkus (nuotr. viršuje), kuris patriarcho nurodymu vykdo nešvarius darbelius. Pvz., užsako ką nors padėti bombas, ir ką nors susprogdinti.

Pvz., Tučkaus nurodymu buvo susprogdinta „Motinos” skulptūra Kryžkalnyje. Nežinia, kuo ta „Motina” užkliuvo Tučkui ar jo viršininkui V.Landsbergiui, tačiau ji buvo susprogdinta trotilu.

Apie tai viešai ne kartą pasakojo ir pats sprogdintojas Žilvinas Razminas.

Tarnavimas V.Landsbergio klanui garantuoja visos Tučkaus giminės klestėjimą.

Pvz., Tučkaus sūnus Dominykas dirba valdybos nariu ir Infrastruktūros ir plėtros direktoriumi „Lietuvos energijoje“. Taip pat yra stebėtojų tarybos pirmininkas „Lietuvos energijos gamyboje“. Eina valdybos pirmininko pareigas „Lietuvos energijos” grupės įmonėse „Energijos tiekimas“, „Litgas“ bei „Lietuvos dujų tiekimas“. Anksčiau ėjo generalinio direktoriaus pareigas bendrovėje „Litgas“.

Landsbergis Tučkus masiulis gabrielius
Andrius Tučkus, Dominykas Tučkus, Rokas Masiulis, Vytautas ir Gabrielius Landsbergiai

Būtent jį ir norėjo apklausti tuo metu Generalinėje prokuratūroje dirbęs prokuroras Kęstutis Vagneris, tačiau jam nebuvo leista net pradėti tyrimą. Apie tai buvęs prokuroras liudijo specialioje Seimo sudarytoje komisijoje, nurodydamas, kad jam dar tuomet kėlė įtarimų pasikartojančios galimo pinigų „švaistymo“ schemos. Tačiau užteko skambučio iš tuometinės prezidentūros ir K. Vagneriui teko pabaigti darbą, jo net nepradėjus.

Taigi, ponui D. Tučkui, prof. V. Landsbergio anūko Gabrieliaus bendraamžiui, teko garbė derėtis su norvegų įmone „Statoil“ dėl dujų tiekimo į Lietuvos SGD terminalą. Būtent dėl tų dujų, kurios reikalingos SGD terminalo nuolatiniam veikimui užtikrinti. Nežinia, kas kaltas – jaunystė, nepatyrimas ar dar kas, bet vienas iš „šaunių vadybininkų“, sėkmingai šuoliuojančių karjeros laiptais, – D. Tučkus, atrodo, padarė kelias dešimtis milijonų eurų kainuojančias „klaidas“.

Tačiau paaiškėjo, kad ir kita Tučkaus atžala yra daug pasiekusi Lietuvos Respblikoje.

Tai yra Tučkaus dukra Greta Monika Tučkutė, paskirta Krašto apsaugos viceministre.

Pagrindinės viceministrės atsakomybės sritys – kibernetinio saugumo politika, krašto apsaugos sistemos įsigijimai.

https://kam.lt/viceministre-greta-monika-tuckute/#biografija

„Aš jam ne kartą sakiau – Andriui, tu ką darai, juk tu savo dukrai gyvenimą gadini, – OPTV laidoje kalbėjo buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, – juk jos vardas dabar visada bus blogame kontekste. Vaikas turi išmokti dirbti ir tada pasieks savo karjerą. Jai dar tik virš 20 metų, ir ji turi visą gyvenimą prieš akis. kam tu gadini jos ir Lietuvos vardą?

Vytauto Landsbergio padėjėjas Andrius Tučkus rengė ir finansavo terorizmą (bombų sprogdinimus)

Kodėl A.Tučkus dar nesuimtas?

Aurimas Drižius

1990 m. spalio 5 d. buvo susprogdinta Kryžkalnyje esanti skulptūra „Motina“ – teroristai padėjo sprogstamosios medžiagos ir sukėlė sprogimą, apgadindami skulptūrą.

Tie sprogdintojai net neslepia, kad tai padarė, tačiau savo poelgiu dabar jau nebesididžiuoja. Tai Vytautas Šustauskas ir šiaulietis savanoris Žilvinas Razminas.

Apie savo įvykdytą teroro aktą jie viešai papasakojo sausio 3 d. įvykusioje  Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime „Pirminės Lietuvos valstybės pamatų supuvimo priežastys“.

Vytautas Šustauskas liudija, kad šį Vytauto Landsbegio nurodymą jam perdavė Vytauto Landsbergio nepakeičiamas padėjėjas Lietuvos Laisvės Lygos narys Andrius Tučkus, už šią provokaciją pažadėjęs 1000 USD atlygį. Kaip turėjo jaustis Žilvinas Razminas, gavęs šią užduotį iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simboliu tapusio asmens, tegali pasakyti jis pats. Nebent manyti, kad tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis žinojo daugiau, nei Žilvinas Razminas. Signatarė Nijolė Oželytė Kryžkalnio Motinos susprogdinimą pavadino labai žemu įvykiu ir nurodė, kad taip elgiasi Rusija. O kaip vertinti šios provokacijos užsakovus, Nijole Oželyte? Ar vis dar siūlysi jiems statyti biustą Vilniaus Lukiškių aikštėje? Negirdėjome, kaip šį vandalizmo aktą vertina Andrius Tučkus ir Vytautas Landsbergis.

„Prisidėjau prie tos akcijos, – pasakojo Ž.Razminas, – dalyvavau apgadinant šį paminklą, nes nepavyko jo sunaikinti. Tačiau dabar visai nesididžiuoju tuo, ką padariau, netgi priešingai. Tada man atrodė, kad viską, ką man sakė kariuomenės vadai ir  valdžia, yra teisinga, ir kad mes kovojame už Lietuvą. Tačiau dabar man viskas atrodo priešingai – tai, ką mes darėme dėl Lietuvos, tai dabar man atrodo, kad mes kenkėme Lietuvai. Naikinti meno paminklus, nesvarbu, kad jie atstovavo ne mūsų ideologijai, dabar man atrodo nežmoniška ir nusikalstama. Kai sprogdinau bombą, gabalą skulptūros – su menininko inicialais – pavyko nuskelti. Ir tada man suskaudo širdį – atrodo, sprogdinau gerai, tačiau menininkas dirbo – puikiai žinau, kiek reikia įdėti darbo, kad sukurti tokį paminklą. Tuo labiau apmaudu, kad po to atėjo kažkoks Audriaus Butkevičiaus šnipelis ir mums už šį darbą automobilyje sumokėjo po 50 dolerių. Paskui, kai sužinojome, kas mums tuos pinigus padavė – tai buvo Andrius Tučkus, V.Landsbergio šešėlis ir jo dešinioji ranka . Dėl to mes pasipiktinome signatarės Nijolės Oželytės pasisiakymu televizijoje, kad tie, kurie susprogdino tą skulptūrą, buvo rusų agentai. O tai kaip tada pavadinti tuos, kuris per Tučkų užsakė ir sumokėjo už šį teroro aktą? Gal tai yra trigubas agentas, tas Vytautas Landsbergis? Todėl visų tų, kuriems ši skulptūra buvo brangi, aš labai atsiprašau.

1972 m. Z.Vaišvila su kitais Šiaulių moksleiviais dalyvavo šios skulptūros atidaryme. Tai buvo 8 metrų aukščio skulptūra, sukurta skulptoriaus Bronius Vyšniauskas, vaizduojanti motiną, laikančią ąžuolo šakelę. „Mus atleido nuo pamokų, tautiškais rūbais aprengti dalyvavome šioje paminklo atidengimo ceremonijoje“, – sakė Z.Vaišvila.

Vytautas Šustauskas liudija, kad šį Vytauto Landsbegio nurodymą jam perdavė Vytauto Landsbergio nepakeičiamas padėjėjas Lietuvos Laisvės Lygos narys Andrius Tučkus, už šią provokaciją pažadėjęs 1000 USD atlygį. Kaip turėjo jaustis Žilvinas Razminas, gavęs šią užduotį iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simboliu tapusio asmens, tegali pasakyti jis pats. Nebent manyti, kad tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis žinojo daugiau, nei Žilvinas Razminas. Signatarė Nijolė Oželytė Kryžkalnio Motinos susprogdinimą pavadino labai žemu įvykiu ir nurodė, kad taip elgiasi Rusija. O kaip vertinti šios provokacijos užsakovus, Nijole Oželyte? Ar vis dar siūlysi jiems statyti biustą Vilniaus Lukiškių aikštėje? Negirdėjome, kaip šį vandalizmo aktą vertina Andrius Tučkus ir Vytautas Landsbergis.

„Prisidėjau prie tos akcijos, – pasakojo Ž.Razminas, – dalyvavau apgadinant šį paminklą, nes nepavyko jo sunaikinti. Tačiau dabar visai nesididžiuoju tuo, ką padariau, netgi priešingai. Tada man atrodė, kad viską, ką man sakė kariuomenės vadai ir  valdžia, yra teisinga, ir kad mes kovojame už Lietuvą. Tačiau dabar man viskas atrodo priešingai – tai, ką mes darėme dėl Lietuvos, tai dabar man atrodo, kad mes kenkėme Lietuvai. Naikinti meno paminklus, nesvarbu, kad jie atstovavo ne mūsų ideologijai, dabar man atrodo nežmoniška ir nusikalstama. Kai sprogdinau bombą, gabalą skulptūros – su menininko inicialais – pavyko nuskelti. Ir tada man suskaudo širdį – atrodo, sprogdinau gerai, tačiau menininkas dirbo – puikiai žinau, kiek reikia įdėti darbo, kad sukurti tokį paminklą. Tuo labiau apmaudu, kad po to atėjo kažkoks Audriaus Butkevičiaus šnipelis ir mums už šį darbą automobilyje sumokėjo po 50 dolerių. Paskui, kai sužinojome, kas mums tuos pinigus padavė – tai buvo Andrius Tučkus, V.Landsbergio šešėlis ir jo dešinioji ranka . Dėl to mes pasipiktinome signatarės Nijolės Oželytės pasisiakymu televizijoje, kad tie, kurie susprogdino tą skulptūrą, buvo rusų agentai. O tai kaip tada pavadinti tuos, kuris per Tučkų užsakė ir sumokėjo už šį teroro aktą? Gal tai yra trigubas agentas, tas Vytautas Landsbergis? Todėl visų tų, kuriems ši skulptūra buvo brangi, aš labai atsiprašau. Negalvojau, kad dariau blogai. Panašiai matyt galvoja ir daugumą tų Lietuvos šaulių ir savanorių, kurie rengiasi pulti Lietuvą nuo rusų, o šie nepuola. Jie irgi pasirengę šaudyti, ir šaudyti tokius, kaip aš“.

Vytautas Šustauskas liudijo, kad Kryžkalnio motinos susprogdinimas buvo jo darbas, ir jis dabar to gailisi. „Tikrai padarėm klaidą, tačiau mes buvome kareiviai, ir jeigu buvo prašymas iš aukščiau, mes turėjome tą įsakymą įvykdyti, – pasakojo V.Šustauskas, – kaip tik tuo metu vykdėme bado akciją prie vyriausybės, vertėme Prunskienę, atėjo Tučkus ir manęs paprašė, kad „reikia susprogdinti kryžkalnio motiną“.  Nors ankčiau vertėme paminklus Leninui ir Dzeržinskiui, tačiau tokio paminklo niekada nebūtume sprogdinę. Manau, kad padarėm klaidą nežinodami, vykdydami tai, kas paprašyta. Manau, kad tokį nurodymą davė Landsbergis, nes niekas nebuvo nuteistas už tą nusikaltimą. Pagalvojau, kas galėtų susprogdinti, kreipiausi į Žilviną Razminą, nuvykome į Kryžkalnį, susprogdinome paminklą labai durnai, mes patys galėjome žūti“.

V.Šustauskas pasakojo ir tai, kad sausio 13 d. jam buvo duota užduotis žudyti „Lietuvos priešus“. „Atėjo iš Panevėžio trys žmonės, parodė man sąrašą tų žmonių, kuriuos turėjau sušaudyti ir kurie buvo nepalankūs Landsbergiui. Pirmas buvo įrašyatas Brazauskas, paskui Prunskienė, Beriozovas, kiti žmonės, kurių neprisimenu. Buvo nurodytos ir jų gyvenamos vietos, giminių adresai, kur jie gali slėptis. Norėjau tą sąrašą nusikopijuoti, tačiau jie man nedavė. Žodžiu, per tą sausio 13 d. sumaištį aš dar turėjau pralieti kraujo. Tų žmonių nepažinojau, todėl jiems pasakiau, kad įsakymą man turi duoti ano vadas, Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas.  Tada man užteko proto atsisakyti vykdyti tokį prašymą. Turėjau ir daugiau nurodymų likviduoti žmones, ir visi tie įsakymai atėjo iš aukščiausio vado – Vytauto Landsbergio.  Pažiūrėkite, kiek nužudymo buvo įvykdyta jo nuodymu – Juro Abromavičiaus, kuris rinko duomenis apie Bražuolės tilto susprogdinimą. Dėl to tilto – pas mane buvo atvažiavę keli savanoriai, kurie siūlė sudalyvauti vienoje akcijoje, tačiau kiti pasakė, kad tai bus nešvarus darbas. Po kelių dienų buvos susprogdintas tas Bražuolės tilto. Man bandė „pripaišyti“ šį nusikaltimą, ir per Kryžkalnį sprogdinimą man norėjo priskirti šį sprogdinimą. O dėl Kubiliaus – galiu pasakyti tiesiai – Seimo posėdžių salėje jis atvirai paklausė Grigaravičiaus, kodėl šis nesuima Šustausko, kuris čia sėdi svečių ložėje. Paskui Kubilių nutvėriau kavinėje, ir paklausiau, ką jis ten šneka – atsakė, kad „turi operatyvinių duomenų“. Atsakiau, kad tas durnius nieko neturi. Visą laiką gaudavome įvairių nurodymų ką nors padaryti, ir manua, kad jie atėjo iš AT pirmininko Landsbergio. Kai išvedinėjo rusų kariuomenę, mane pasikvietė, ir pasakė, kad reikia primušti tuos kareivius kur nors stotyje Aš nesupratau – sakau, kad reikia džiaugtis, kad jie išeina. Man pasakė, kad taip parodysime, kad mes tuos rusus išvejame. Tačiau vėl nesutikau – ačiū Dievui, dar įsijungė smegenys. Todėl visą laiką maniau, kad Landsbergis yra nešvari figūra. Kartą jo paklausiau, kodėl jis manęs taip nemyli. Landsbergis atsakė, kad jis man niekada neatelis, nes aš neva apšmeižiau jo mirusį tėvą. Nes aš pirmas parašiau straipsnį, gavęs informacijos iš tuometinių KGB darbuotojų. Mat Landsbergiui Kaune buvo gražintas namas, nors jokios privačios nuosavybės tuo metu Lietuvoje nebuvo. Po kiek laiko „Respublika“ paviešino, kad Landsbergis yra KGB agentas „Dėdulė“. Nuo to laiko jis ant manęs pyksta, net kai buvau Kauno meras, Landsbergis buvo atvažiavęs, ir sveikinosi, sakydamas, kad aš „kažkur matytas“. 

V.Šustauskas prisiminė, kad jis sugalvojo, kad bus gražiau, jeigu Lenino paminklas bus padegtas, o ne ištepliotas dažais. „reikia pradėti galvoti, kodėl Lietuva tokia suskaldyta, o žmonės vienas kitam tapo vilkais, ir netoli jau prieisime iki pilietinio karo“, – sakė jis.   

V.Šustauskas mano, kad daug Lietuvos garsių žmonių, kaip Veselka arba Bronius Lubys, buvo nužudyti, imituojant natūralią mirtį. ‚Daug paslaptingų mirčių nėra išaiškinta, ir gal būt, tai bus išaiškinta, kai į Seimą ateis tikri patriotai, o ne tie, kurie nori prisikimšti kišenes, – kalbėjo V.Šuštauskas, – artėja prezidento rinkimai, ir aš šiandien nematau žmogaus, kuris juo galėtų būti. Atvirai pasakius, norėčiau, kad prezidentu būtų Zigmas Vaišvila – gal tada kas nors keistusi pačioje Lietuvoje. Nes dabar žmogus Lietuvoje yra nulio vietoje. Todėl norėčiau, kad visa mūsų politika radikaliai keistųsi. Kai buvau Kauno meras, šiluma Kaune buvo pigiausia, nes dėka rusų ambasadoriaus pirkau dujas tiesiai iš „Gazpromo“. 

1972 m. Z.Vaišvila su kitais Šiaulių moksleiviais dalyvavo šios skulptūros atidaryme. Tai buvo 8 metrų aukščio skulptūra, sukurta skulptoriaus Bronius Vyšniauskas, vaizduojanti motiną, laikančią ąžuolo šakelę. „Mus atleido nuo pamokų, tautiškais rūbais aprengti dalyvavome šioje paminklo atidengimo ceremonijoje“, – sakė Z.Vaišvila.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias