Aurimas Drižius

Šiandien gavau Panevėžio administracinio teismo teisėjo Erminijaus Baziulio nutartį, kuria jis atsisakė atnaujinti portalo laisvas.info veiklą.

Teisėjas E.Baziulis nusprendė, kad aš nepateikiau jokių įrodymų, kad uždarius portalą jam daroma „nepataisoma žala”.

Primenu, kad portalas laisvas.info buvo uždarytas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimu dar pernai gruodį. ŽEIT kreipėsi skundu į administracinį teismą, neva portalas platina „dezinfomaciją”, ir teismas „už akių” patenkino šį ŽEIT prašymą, net neįspėjęs manęs, portalo redaktoriaus, ir neleidęs dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti paaiškinimų.

Portale nebujo jokios „dezinformacijos”, o pareikšta vieno Lietuvos teisininko nuomonė, kad daugiau rinkimų Lietuvoje gali ir nebūti. Nors Konstitucija leidžia reikšti nuomones, tačiau ŽEIT ir teismas nusprendė, kad tokios nuomonės būti negali.

Nors greitai bus metai, kai portalas uždarytas, tačiau įstatymas aiškiai nurodo, kad skundas dėl visuomenės informavimo priemonės turi būti išnagrinėtas per 30 dienų. Skundas teismui paduotas vasario 2 d., tai yra praėjo jau aštuoni mėnesiai, tačiau skundą nagrinėjantis teisėjas Baziulis nusprendė, kad nėra kur skubėti.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 3 dalį skundai dėl visuomenės informavimo
priemonės veiklos sustabdymo privalo būti nagrinėjami skubos tvarka – ne vėliau kaip per 30 dienų.
Šiuo atveju yra praėję daugiau nei 8 mėnesiai, tačiau skundas iki šiol neišnagrinėtas. Tai reiškia, kad:
Teismas pažeidė įstatyme nustatytą nagrinėjimo terminą.
Portalui buvo apribota teisė į gynybą bei teisė į veiksmingą teisinę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis).
Kiekviena papildoma diena, kai portalas laisvas.info yra blokuojamas, daro didelę turtinę ir neturtinę žalą
pareiškėjui bei riboja visuomenės teisę gauti informaciją.
Todėl prašiau teismo :
Nedelsiant imtis priemonių užtikrinti, kad byla būtų nagrinėjama skubos tvarka, kaip numato įstatymas.
Pripažinti, kad proceso vilkinimas jau pats savaime pažeidė pareiškėjo teises.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir ryšio
paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti portalo laisvas.info blokavimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl dezinformacijos vertinimo
Minėtuose publikacijuose nebuvo jokios dezinformacijos – tai buvo nuomonės ir politinė kritika, kurią
gina Konstitucijos 25 str. bei EŽTT praktika.

Be to, ŽEIT nepatikusios publikacijos buvo pašalintos, ir pagal įstatymą ŽEIT privalėjo per septynias dienas panaikinti blokavimą, tačiau šito nepadarė.
ŽEIT nepateikė jokių nepriklausomų ekspertinių vertinimų ar faktinių įrodymų, jog straipsniuose buvo
tyčia paskleista melaginga informacija. Vien tik jų subjektyvi išvada negali būti pakankamas pagrindas
riboti spaudos laisvę.
Nuomonės ir prognozės negali būti laikomos dezinformacija, nes jos iš esmės yra vertinamieji teiginiai,
kurie negali būti įrodyti ar paneigti kaip faktai.
Dėl proceso pažeidimų (teisė į gynybą)
Portalas laisvas.info buvo užblokuotas remiantis Regionų administracinio teismo nutartimi, tačiau aš
nebuvau apie bylą informuotas, negavau šaukimo, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese ir
pateikti paaiškinimus.
Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta „už akių“, kas pažeidė ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymo
principus (lygiateisiškumą, šalių teisę būti išklausytoms), bet ir Konstitucijos 30 str. garantuojamą teisę į
teisingą teismą.
ŽEIT teigia, jog veikė pagal įstatymą, tačiau faktinė situacija rodo piktnaudžiavimą – jie inicijavo procesą
taip, kad pareiškėjas negalėtų gintis.
PRAŠAU TEISMO:
Vadovaujantis VIĮ 52 straipsnio 3 dalimi ir ABTĮ 8 str. 1 d., nedelsiant imtis priemonių užtikrinti, kad byla
būtų nagrinėjama skubos tvarka.
Pripažinti, kad proceso vilkinimas pats savaime pažeidė pareiškėjo teises į teisingą ir operatyvų bylos
nagrinėjimą.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybą ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti portalo
laisvas.info blokavimą iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje.

Na ir ką garbus teisėjas Baziulis ir kaip šiuo atveju veikia „teisės viršenybė”?

Teisėjas Baziulis išnagrinėjo prašymą atnaujinti portalo veikimą, kol bus išnagrinėtas skundas, ir jį atmetė.

Teisėjas Baziulis nusprendė, kad aš nepateikiau jokių įrodymų, kad uždarytam ir neveikiančiam portalui yra daroma kokia nors žala.

Tiesa, teisėjas Baziulis pamiršo pasisakyti dėl pagrindinio skundo prašymo – kad jis turėjo išnagrinėti skundą per 30 dienų, tačiau praėjus 320 dienų jis net nepradėjo šio skundo nagrinėti.

Nu ir kas, kad įstatymas numato terminus?

Teisėjui tai nė motais.

Todėl Lietuvoje šiandien regime reiškinį, kurį drąsiai galima vadinti spaudos naikinimu. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) ėmėsi priemonių, kurios tiesiogiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žodžio ir spaudos laisvei. Be išankstinio įspėjimo, be teisės į gynybą, be galimybės pateikti paaiškinimus buvo uždaryta visuomenės informavimo priemonė – portalas laisvas.info.

Uždaryta „už akių“

Portalo redakcija apie blokavimą nebuvo informuota – tik pastebėta, kad vietoje puslapio atidaroma ŽEIT svetainė. Taip buvo paneigta pati elementariausia teisė – žinoti kaltinimus ir turėti galimybę gintis. Net Civilinio kodekso nuostatos aiškiai sako: civilinė atsakomybė atsiranda tik už neteisėtus veiksmus. Tačiau šiuo atveju veikė pati institucija – be jokio įstatyminio pagrindo.

Įstatymo normų ignoravimas

Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai numato: portalo veikla gali būti sustabdyta tik tada, kai yra įspėjimas, pakartotinis pažeidimas ir suteikta teisė pateikti paaiškinimus. Nė viena iš šių sąlygų nebuvo įvykdyta.

Elektroninių ryšių įstatymas dar griežčiau nustato: jeigu pažeidimas pašalintas, institucija privalo kreiptis dėl prieigos atnaujinimo. Redakcija pašalino ginčytinas publikacijas, tačiau ŽEIT oficialiai pareiškė, kad „neturi tvarkos“, todėl portalas liks uždarytas. Tai reiškia, kad institucija pati atsisako vykdyti įstatymą, motyvuodama Vyriausybės nepatvirtintais poįstatyminiais aktais. Tokia logika paneigia visą teisinės valstybės principą.

Spaudos laisvės ribojimas – pavojus demokratijai

Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, o Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis saugo teisę į saviraišką. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad portalo blokavimas yra neproporcinga priemonė (pvz., Ahmet Yıldırım v. Turkey, 2012).

Uždarytas portalas – tai ne tik redakcijos, bet ir visuomenės problema. Žmonės netenka prieigos prie alternatyvios informacijos, o valstybės institucijos įgyja teisę be jokios kontrolės spręsti, kas yra „teisinga“, o kas „neteisinga“ žinia. Tokia cenzūra primena ne demokratinę valstybę, o autoritarinį režimą.

Spauda tampa valdžios įkaite

ŽEIT praktika rodo, kad institucija elgiasi ne kaip nepriklausomas reguliuotojas, o kaip valdžios įrankis. Jai nepatikusios publikacijos tampa pretekstu uždaryti visą portalą. O pašalinus publikacijas – blokavimas vis tiek nepanaikinamas. Tai rodo, kad tikrasis tikslas yra ne atskirų straipsnių turinys, bet visos redakcijos sunaikinimas.

Reikia veikti dabar

Kiekviena uždaryta žiniasklaidos priemonė yra žingsnis į prarają. Jei tylėsime šiandien, rytoj gali būti uždarytas bet kuris portalas, laikraštis ar televizija. Demokratinė valstybė be laisvos spaudos neegzistuoja.

Todėl būtina reikalauti:

• nedelsiant atnaujinti portalo veiklą,
• užtikrinti įstatymų vykdymą,
• įtvirtinti realias garantijas, kad spauda nebus uždaroma savavališkai.

Spaudos laisvė nėra valdžios dovana – tai kiekvieno piliečio teisė. Ir šiandien ji yra naikinama mūsų akyse.

Administracinė byla Nr. eI2-8690-776/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00524-2025-3
Procesinių sprendimų kategorijos: 49; 55.2

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 16 d.
Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjas Erminijus Baziulis susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo,

n u s t a t ė :

Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“) skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. S-62. Taip pat prašo atsakovo veiksmus užblokuojant portalą laisvas.info ir atsisakant panaikinti jo blokavimą net ir po to, kai portalas įvykdė atsakovo reikalavimus, pripažinti neteisėtais veiksmais. Taip pat prašo pateikti teismo nutartį užblokuoti portalą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur turtinę žalą už kiekvieną dieną nuo 2025 m. sausio 19 d. ir 9700,00 Eur neturtinę žalą už kiekvieną dieną nuo 2025 m. sausio 19 d.
Teisme gautas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti portalo laisvas.info blokavimą iki galutinio sprendimo priėmimo.
Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS -525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019).
Nagrinėjamu atveju yra užblokuota svetainė „laisvas.info“.
Pareiškėjos teigimu, tolesniam svetainės „laisvas.info“ blokavimui nėra teisinio pagrindo. Be to, tai sukelia pareiškėjui nepagrįstą žalą. Tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, apsiribodama bendrojo pobūdžio teiginiais, kurių teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti (ar patiria) tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą, atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Teisėjas Erminijus Baziulis