Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos administracinis teismo teisėja Žvaigždieninė savo nutartimi nurodė man pagrįsti, koks ryšys tarp portalo laisvaslaikrastis.lt uždarymo ir žalos jam padarymo : „Pareiškėja nenurodo, kokia turtinė ir kokia neturtinė žala jai individualiai kilo (neatriboja šių žalų), nenurodo priežastinio ryšio, taip pat nepateikia jokių įrodymų dėl kilusios žalos” (nurodyta teismo nutartyje).
Teismas nesupranta, kad tarp portalo neteisėto uždarymo ir žalos jam padarymo gali būti „priežastinis ryšys”, ir aš turiu pateikti įrodymus, kad toks „priežastinis ryšys” yra.
Kaip žinia, portalą laisvaslaikrastis.lt dar pernai kovą nurodė uždaryti tokios valdiškos kontorėlės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) vadovė Gražina Ramanauskienė.

Tačiau dar prieš tai Policijos departamentas nurodė hostingo bendrovėms atjungti eilę opozicinių portalų nuo interneto – mūsų atveju kažkoks policininkas tiesiog paskambino hostingo bendrovei, ir jai nurodė „išjungti” portalą.

Visas šis teroras prieš spaudą sutapo su ministrės pirmininkės Šimonytės pranešimu apie grėsmės valstybei, kurią sukelia laisva spauda.

Kaip žinia, dar vasario pabaigoje premjerės I.Šimonytės nurodymu Policijos departamentas ėmėsi beprecedenčio išpuolio prieš laisvą spaudą – vienu metu buvo uždaryta kelios dešimtys naujienų portalų ir žiniasklaidos priemonių. Uždaryti tie, kurie kritikavo tiek Skvernelio, tiek ir Šimonyttės vyriausybes dėl vadinamosios „covid-19“ pretekstu paskelbtų represijų žmonėms.
Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, vyriausybei atsirado puikus pretekstas atsikratyti įkyrių portalų, perduodančių neteisingas žinias ir formuojančių neteisingas nuomones. Tarp tokių atsirado ir www.laisvaslaikrastis.lt.
Vasario 27 d., sekmadienį, pastebėjau, kad www.laisvaslaikrastis.lt nebeveikia ir yra įjungtas. Susisiekiau su įmonės Synergy.ltd administratoriumi Tomu Čepaičiu, kurio įmonė palaiko serverį, palaikantį mūsų portalą.
T.Čepaitis buvo konkretus – išjungti portalą www.laisvaslaikrastis.lt jam liepė „policijos pareigūnai“. Tiesiog paskambino, ir liepė išjungti, ką Tomas Čepaitis ir padarė.

Policija ėmėsi vertinti, kurie portalai teisingi, o kurie ne


Ramanauskaitė rėmėsi suklastota savo pavaldinės Alionos Gaidarovič „analize”, kad neva portalas „platina dezinformaciją”. Kaip dezinformacijos šaltinį Aliona nurodė garsaus britų portalo offquardian.com straipsnius apie karą Ukrainoje, kuriuos išvertė ir paviešino mūsų portala


Praėjus metams po uždarymo, administracinis teismas pripažino, kad portalo uždarymas buvo neteisėtas ir jį panaikino.

Tačiau Ramanauskaitė rankų nenuleido – gavusi šaukimą į teismą, ji dar du kartus, neturėdama jokio kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama uždaryti portalą www.laisvaslaikrastis.lt, ir abu kartus teismas patenkino šį prašymą už akių, neinformavęs suinteresuotos šalies – minėto portalo.

Teismas mielai už akių šiuos prašymus patenkino:


Teismas nagrinėjo klausimus dėl portalo uždarymo, jo neinformavęs ir nepasiūlęs pateikti atsiliepimo, nutartį priėmė „už akių”, o kai aš sužinojau, kad yra tokia nutartis ir paprašiau ją pateikti, garbus teismas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad portalas „nėra bylos šalimi”.

Informuoju teismą, kad Visuomenės informavimo įstatymas (VIĮ) aiškiai reglamentuoja, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl portalo www.laisvaslaikrastis.lt uždarymo, turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovą, tačiau to nepadarė, sąmoningai ignoravo šį įstatymą, uždarė žiniasklaidos priemonę „už akių”, jos neįspėjęs ir neleidęs pateikti atsiliepimo.
VIĮ 52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas, nutraukimas ir prieigos prie viešosios informacijos pašalinimas aiškiai nurodo, kad :

Viešosios informacijos rengėjo .. veikla gali būti laikinai sustabdoma arba nutraukiama šiame straipsnyje nustatytais atvejais… ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
1) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas ir už šį pažeidimą buvo taikytas įspėjimas ar kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
2) inspektorius raštu pranešė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
3) inspektorius viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos.


ŽEIT pažeidė visus šio įstatymo punktus – portalas nė karto nepadarė jokio pažeidimo per paskutinius 12 mėnesių, joks įspėjimas jam nebuvo taikytas, ŽEIT nepranešė mums apie jokius pažeidimus ir nesuteikė teisės duoti paaškinimus.


Kitaip sakant, tik iš trečiųjų asmenų mes sužinojome, kad portalas uždarytas dėl neteisėtų ŽEIT veiksmų.
Manau, kad ŽEIt vadovė veikė kerštaudama už tai, kad padavėmę ŽEIT į teismą.

ŽEIT du kartus be jokio pagrindo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą už tą patį neva padarytą administracinį pažeidimą. Nors jokio pažeidimo nebuvo, ŽEIT du kartus kreipėsi dėl tariamo to pačio administracinio pažeidimo, ir abu kartus Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuos prašymus patenkino „už akių”, atsakovams nieko apie tai nežinant ir jų neinformavus.
Administracinių nusižengimų kodekso 2 str. 5 punktas nurodo, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.
Nepaisant to, ŽEIT du kartus sąmoningai ir tyčia kreipėsi į teismą dėl to pačio tariamo pažeidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas du kartus be jokio pagrindo priėmė nutartis uždaryti visuomenės informavimo priemonę www.laisvaslaikrastis.lt.


ŽEIT vadovė Ramanauskaitė jau seniai neteisėtai persekioja portalą ir naikina laisvą spaudą. Tai yra Ramanauskaitė dar 2022 m. kovo 18 d. visiems interneto paslaugų tiekėjams išsiuntinėjo savo sprendimą Nr. 288 „Dėl neskelbtinos informacijos” ir nurodė uždaryti portalą www.laisvaslaikrastis.lt, neva jis platina dezinformaciją. Tas nedelsiant ir buvo padaryta mums nieko apie tai nepranešus. Tik kai kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą ieškiniu dėl ŽEIT saviveiklos, teismas administracinėje byloje Nr. I2 -3911-535/2022 nurodė „panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022-03-18 sprendimą Nr. 288 „Dėl neskelbtinos informacijos”. Teismas nurodė, kad ŽEIT, uždariusi portalą, nesikreipė į teismą, kaip kad reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, kitaip sakant, teismas konstatavo visišką ŽEIT savivalę.
Tačiau gavusi ieškinį teismą, ir žinodama, kad veikia neteisėtai, tačiau jai nurodyta bet kokia kaina uždaryti portalą, ŽEIT vadovė Ramanauskaitė du kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tuo pačiu skundu, nurodydama tas pats aplinkybes, ir visuomenės informavimo priemonė buvo du kartus nubausta už tą patį tariamą pažeidimą, jai nieko apie tai nepranešus.

Tai yra tik iš trečiųjų asmenų sužinojau, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas du kartus išnagrinėjo ŽEIT skundus dėl to pačio tariamo pažeidimo: Publikacijose „Atrodo, kad žudynes Bučoje surengė Ukrainos didvyris „Botsmanas” (www.laisvaslaikrastis.lt. 2022-04-03, https://www.laisvaslaikrastis.lt/44052-2), „Ant branduolinės bedugnės krašto“ (www.laisvaslaikrastis.lt, www.laisvaslaikrastis.lt/ant-branduolines-bedugnes- krasto“), „Kaip reaguoja į Ukrainos tragediją kvailiai, nevispročiai ir niekšai?“ (www.laisvaslaikrastis.lt ir https://www.laisvaslaikrastis.lt/kaip-reaguoia-i-ukrainos-tragedija- kvailiai-nevisprociai-ir-nieksai) pateikiamas turinys yra dezinformacinio pobūdžio, minėta informacija yra siekiama aiškaus ir vienareikšmio tikslo – pateikti kitokio pobūdžio informaciją, nei yra skelbiama Vakarų pasaulio valstybių žiniasklaidoje, iškraipyti faktus, be to, pateikiamas karinių Rusijos veiksmų pateisinimas ir normalizavimas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tyčia ir tikslingai skelbia melagingą informaciją, turėdamas tikslą skelbti neteisingą informaciją apie karą Ukrainoje. Dėl šių priežasčių konstatuojama, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas minėtas publikacijas, pažeidė Įstatymo nuostatas ir paskleidė dezinformaciją, t. y. 19 straipsnio 1 dalies 1 dalyje numatytą draudžiamą skelbti informaciją. Tokio pobūdžio turinys yra traktuotinas kaip paveikus ir indoktrinuojantis, todėl, ginant visuomenės ir valstybės interesą saugoti demokratinę santvarką interneto portalo www.laisvaslaikrastis.lt sklaida Lietuvos Respublikoje turi būti nedelsiant ribojama.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad publikacijose „Atrodo, kad žudynes Bučoje surengė Ukrainos didvyris „Botsmanas” (www.laisvaslaikrastis.lt. 2022-04-03); „Ant branduolinės bedugnės krašto“ (www.laisvaslaikrastis.lt); „Kaip reaguoja į Ukrainos tragediją kvailiai, nevispročiai ir niekšai?“ (www.laisvaslaikrastis.lt) pateikiamas turinys yra dezinformacinio pobūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu tokią informaciją visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti.
Kadangi vadovaujantis Įstatymo 52 straipsnio 6 dalimi Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (ST-6; ST-9; ST- 12; ST-16; 2022) viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) buvo įspėtas dėl minėtų publikacijų dezinformacinio pobūdžio ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, taip pat buvo pareikalauta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatytą pažeidimą pašalintų, tačiau jis šio reikalavimo nevykdė, Žurnalistų etikos inspektorius su 2022 m. gegužės 24 d. prašymu Nr. S-546 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracini teismą, prašydamas išduoti leidimą duoti privalomus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI2-4813-983/2022, minėtas prašymas buvo tenkintas.
Gavęs teismo leidimą Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjus, teikiančius paslaugas Lietuvoje, nurodydamas panaikinti galimybę tokią informaciją pasiekti. Vienas didžiausių elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų AB „Telia“ telefonu pranešė, kad šiam portalui yra atlygintinai perleidęs teisę j domeną, o Lietuvos elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai neteikia prieglobos paslaugos portalui www.laisvaslaikrastis.lt.
Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (66.1Mr)lB-220 informavo Žurnalistų etikos inspektorių, kad Lietuvos elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai tarnybinėse stotyse netalpina portalo www.laisvaslaikrastis.lt., o šiam interneto portalui prieglobos paslaugas teikia JAV registruota kompanija Google debesų platformoje Google Cluod.
Kadangi nurodymas Lietuvos jurisdikcijoje esantiems elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją šiuo konkrečiu atveju negali būti įgyvendintas, teismas daro išvadą, kad, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes paminėto teisinio reglamentavimo kontekste, Žurnalistų etikos inspektoriaus prašymas išduoti leidimą duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 107-108 straipsniais, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, nutaria:
Tenkinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. rugsėjo 1 d. prašymą Nr. S-868. Išduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai leidimą duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją.
Nutartis neskundžiama.
Jolita Rasiukevičienė

Dėl ŽEIT vadovės Ramanauskaitės veiksmų

Kitaip sakant, ŽEIT, jau būdama atsakove administracinėje byloje Nr. I2 -3911-535/2022 dėl neteisėto portalo uždarymo, du kartus kreipėsi į teismą dėl to pačio tariamo pažeidimo, ir abu kartus teismas išnagrinėjo skundus mūsų neinformavęs ir neleidęs pateikti atsiliepimo. Nurodžiau, kad sąmoningas dviejų skundų išsiuntimas teismui, nurodant tas pačias aplinkybes, ir prašant du kartus nubausti portalą už tariamą melą ir dezinformaciją yra tyčinė nusikalstama veikla, piktaudžiaujant ŽEIT suteiktais įgaliojimais.

ŽEIT kreipėsi į teismą, remdamasis Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 52 straipsniu, kuris nurodo, kad
„1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veikla gali būti laikinai sustabdoma arba nutraukiama šiame straipsnyje nustatytais atvejais. 2. Inspektoriaus prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas gali sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
1) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas ir už šį pažeidimą buvo taikytas įspėjimas ar kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
2) inspektorius raštu pranešė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
3) inspektorius viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos.
Portalas www.laisvaslaikrastis.lt niekaip neatitinka šiame įstatyme numatytų kriterijų – jis per paskutinius 12 mėnesių nepadarė nė vieno VIĮ pažeidimo, jam nebuvo taikomas joks įspėjimas. ŽEIT vienintelį kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzija, tačiau jam buvo atsakyta, kad kadangi atsakovas terorizuoja ieškovą, ir yra apskųstas teismui, tai jokių paaiškinimų ŽEIT mes neteiksime. ŽEIT vienintelį kartą bandė teisėtai uždaryti portalą, slapta nurodydama interneto paslaugų tiekėjams uždaryti portalą, tačiau portalas kreipėsi į VAAT, ir teismas administracinėje byloje Nr. 12-3911-535/2022 panaikino ŽEIT nutartį, nurodydamas, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
Tačiau ŽEIT, gavusi ieškinį teismui, nenurimo ir nebandė laikytis įstatymo, jis dar du kartus kreipėsi į VAAT, ir kaip minėta, abu kartus teismas priėmė nutartis „už akių”, nepranešęs ieškovui apie portalo uždarymą.
Kartoju, ieškovas neatitiko nė vienam minėto įstatymo punktui – jis per 12 mėnesių nepadarė jokių įstatymo pažeidimų, atsakovas nesikreipė su pretenzija į ieškovą ir nesuteikė teisės duoti paaiškinimus.
Negana to, ŽEIT du kartus priėmė sprendimus dėl portalo uždarymo, tačiau apie šiuos savo sprendimus ieškovo neinformavo, tiesiog slapta kreipėsi į teismą ir teismas už akių priėmė sprendimus uždaryti portalą.
Tokie ŽEIT veiksmai prieštarauja VIĮ 52 str., o taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui 4punktui : įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų;
9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus;
11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
Šiuo atveju ŽEIT slapta priėmė sprendimą uždaryti portalą, su kuriuo jau bylinėjosi teisme, ir jį nubaudė antrą kartą, o paskui ir trečią, neturėdamas tam jokio pagrindo, o tiesiog vykdydamas kažkieno užsakymą uždaryti portalą.
Be to, VIĮĮ 52 str. numato „3. Kai inspektorius savo iniciatyva ar gavęs iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją nustato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas skleidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, kuri kenkia ar kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, inspektorius turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų”.
Kitaip sakant, ŽEIT nusprendė, kad portale paskelbta informacija „kenkia ir kelia pavojų visuomenės saugumui, įkaitant nacionalinio saugumo užtikrinimą”, todėl net nebandė ieškovo ispėti arba sulaukti paaiškinimų.
ŽEIT nutarė, kad mūsų portale skelbiama informacija „kelia grėsmę Lietuvos saugumui”. Aš stebiuosi, kodėl aš dar nesu Gvantanamo kalėjime kartu su teroristais, jeigu keliu tokį didelį pavojų LR. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, ir jeigu ŽEIT nevykdytų nuolatinio laisvos spaudos persekiojimo ir terorizavimo pagal valdžios užsakymus.
VIĮ numato, kad : 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inspektorius pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, prašymo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendime gali būti duodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokių platinimo paslaugų teikėjams – privalomi nurodymai sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą”.
Tačiau šiuo atveju VAAT išnagrinėjo abu ŽEIT skundus „už akių” ir net kai mes paprašėme, atsisakė juos pateikti. Man akivaizdu, kad šiame teisme vyksta tai, ką advokatai vadina „teisinis banditizmas”.
VAAT administracinėje byloje Nr. eI2-4813-983-2022 nustatė, kad laisvaslaikrastis.lt yra neva nusikaltėlis : „Įstatymo 19 str. 1 d. 1 p, numatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
Įstatymo 52 str. 6 d. numatyta, kad Inspektorius, sužinojęs apie internete skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos ar nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (ST-6; ST-9; ST- 12; ST-16; 2022) SPR-89 „Dėl publikacijose „Rusų išžudyti taikūs ukrainiečiai netikėtai atgijo“ (www.laisvaslaikrastis.lt. 2022-04-03); „Atrodo, kad žudynes Bučoje surengė Ukrainos didvyris „Botsmanas” (www.laisvaslaikrastis.lt. 2022-04-03); „Ant branduolinės bedugnės krašto“ (www.laisvaslaikrastis.lt); „Kaip reaguoja į Ukrainos tragediją kvailiai, nevispročiai ir niekšai?“ (www.laisvaslaikrastis.lt) ir „Lietuva kartoja Ukrainos kelią į diktatūrą“ (www.laisvaslaikrastis.lt) paskelbtos informacijos“ nustatė, kad interneto portalas www.laisvaslaikrastis.lt skelbia karo propagandą ir dezinformaciją, o šios informacijos sklaida prieštarauja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu numatytam draudimui.
Nurodoma, kad publikacijose „Atrodo, kad žudynes Bučoje surengė Ukrainos didvyris „Bocmanas” (www.laisvaslaikrastis.lt. 2022-04-03. https://www.laisvaslaikrastis.lt/44052-2). „Ant branduolinės bedugnės krašto“ (www.laisvaslaikrastis.lt. https:/AVww.laisvaslaikrastis.lt7ant- branduolinesbedugnes-krastok„Kaip reaguoja į Ukrainos tragediją kvailiai, nevispročiai ir niekšai?“ iwww.laisvaslaikrastis.lt.https://www.laisvaslaikrastis.lt/kaipreaguoia-i-ukrainostragediia- kvailiai-nevisprociai-ir-nieksai) pateikiamas turinys yra dezinformacinio pobūdžio, minėta informacija yra siekiama aiškaus ir vienareikšmio tikslo – pateikti kitokio pobūdžio informaciją nei yra skelbiama Vakarų pasaulio valstybių žiniasklaidoje, iškraipyti faktus, be to, pateikiamas karinių Rusijos veiksmų pateisinimas ir normalizavimas.
Administracinių nusižengimų kodekso 2 str. 5 punktas nurodo, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.

Dėl „karo propagandos ir dezinformacijos”
Visuotinė lietuvių enciklopedija taip apibūdina, kas yra karo propaganda: kãro propagánda, vieša veikla per visuomenės informavimo priemones ar kitaip platinant ir populiarinant karo idėjas, viešai raginant ginkluotąsias pajėgas užpulti kitas valstybes ar tautas. Karo propaganda yra abstraktaus pobūdžio idėjų skleidimas, kitu atveju ji gali būti kvalifikuojama kaip ketinimas įvykdyti konkretų agresijos aktą. Ši propaganda nėra tėvynės gynimo idėjų propagavimas, kai visuomenė raginama aktyviai priešintis agresijai ar kitokiam ginkluotam užpuolimui, remti kariuomenės dalyvavimą tarptautinėse taikos ir saugumo palaikymo operacijose. Karo propaganda yra tarptautinis nusikaltimas, už kurį gali būti numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal nacionalinius įstatymus. 1947 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rezoliucijoje Dėl priemonių prieš naujo karo propagandą ir kurstytojus pasmerkė visų formų propagandą, kuri gali išprovokuoti ar skatina grėsmę taikai, taikos pažeidimą ar agresijos aktą.
Karo propaganda Lietuvoje Lietuvoje karo propagandos draudimas įtvirtintas Konstitucijoje (1992). Baudžiamajame kodekse (2000) nustatyta atsakomybė tik už kurstymą prieš tautinę grupę. Visuomenės informavimo įstatyme (1996) tokia propaganda priskirta prie neskelbtinos informacijos, ją paskleidus teismas gali sustabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjo ar platintojo veiklą.
https://www.vle.lt/straipsnis/karo-propaganda/
Dezinformacija yra tyčia skleidžiama melaginga informacija. Kadangi teismas nepasivargino konkrečiai įvardinti, kas minėtuose straipsniuose yra karo propaganda, o kas dezinformacija, norėčiau kad tai būtų aiškiai nustatyta, nes neįmanoma ginčytis, kai ŽEIT ir teismas nustato, kad apskritai visas straipsnis yra karo propaganda.
Kadangi teismo nutartyje nenurodyta, kokie konkrečiai teiginiai pažeidžia įstatymą, prašau tai nurodyti tiksliai. Informuoju, kad visi minėti straipsniai, kuriuos ŽEIT ir teismas pripažino kaip karo propaganda ir dezinformacija, yra faktinėmis aplinkybėmis ir vaizdo įrašais patvirtinti faktiniai straipsniai.
Priešingai, nei teigia ŽEIT, šiš straipsnių šaltinis yra buvęs JAV karo žvalgas Scott Riiter. Visi šaltniai atitinka tikrovę, yra aiškiai įvardinti, o tai, kad straipsniuose keliamos abejonės, kad žmonės Bučios mieste neva nužudė Rusijos kariškiai, nereiškia, kad tai yra dezinformacija ir karo propaganda. Visus minėtus straipsnius galima atsiversti ir paskaityti – jose nėra jokios tyčia skleidžiamo melo ir karo propagandos.
Tai, kad ŽEIT tyčia ir sąmoningai persekioja laisvą spaudą, kuri atlieka savo funkcija – objektyviai atspindėti įvykius – rodo, kad ši valstybės įstaiga padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą.
Padaryti melagingą išvadą apie mūsų straipsnius, du kartus su ta pačia melaginga išvada kreiptis į teismą, žinant, kad įstatymas tai draudžia rodo sąmoningą ir tyčinę veiklą, siekiant uždaryti portalą. Kiek aš žinau, įstatymas nenumato galimybės bausti antrą kartą už tą patį nusižengimą, tačiau teismas drąsiai tai daro, nesibodėdamas tokios klastotės.
Kaip jau minėta, teismas du kartus išnagrinėjo ŽEIT skundus dėl tų pačių publikacijų. Tai dar vienas įrodymas, kad teismas klusniai šoka pagal ŽEIT dūdelę, net nebando analizuoti minėtų straipsnių, nepaaiškina, kurie teiginiai jose yra karo propaganda, o kurie – dezinformacija.
Yra kaip tik priešingai – minėtos publikacijos kaip tik ir skelbia apie visą karo beprasmybę, baisumus ir kokias nenusakomas kančias jis atneša žmonėms, jokio pasigerėjimo karu arba jo propagandos jose nėra.
Taip pat analizuojamos klastotės apie karo nusikaltimus. Kartoju, jose nėra nei karo propaganos, nei dezinformacijos. Jeigu teismas mano kitaip, prašau man pateikti konkrečius teiginius, kuriais yra propaguojamas karas arba tyčia skleidžiama dezinformacija. Kadangi teismas du kartus melagingais pagrindais nurodė ieškovui, kad laisvaslaikrastis.lt nėra šios bylos šalis, tai mes neturėjome galimybės jos apskųsti ir pateikti savo paaiškinimus.
Tai, kad teismas slėpė nuo mūsų savo priimamas nutartis, melavo, kad jos mūsų neliečia, nepripažino bylos dalimi reiškia, kad teismas vykdė teisinį banditizmą.
Tuo labiau, kad abiejose ŽEIT raštuose – tiek 2022-05-27 Nr.S-557, tiek ir 2022-09-05 Nr.S-872 nurodomas identiškos aplinkybės ir „vadovaudantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo istatymo 52 straipsnio 7 dalies nuostatomis, reikalaujame nedelsiant panaikinti galimybę pasiekti Lietuvos Respublikoje interneto tinklalapi www.laisvaslaikrastis.lt, čia pat nurodant identiškas tariamų pažeidimų aplinkybes.
Kaip jau minėjau, įstatymas draudžia pakartotinį baudimą už tą patį tariamą pažeidimą. Teismas jau nurodė uždaryti portalą, kas ir buvo padaryta, todėl pakartotinis kreipimasis į teismą nurodant tas pačias aplinkybes yra tyčinė veikla, piktnaudžiavimas tarnyba.
Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nusprendė, kad ŽEIT nurodytuose straipsniuose neva platinama žinomai melaginga informacija, teismas niekaip nepagrindė tokios savo nuomonės.
Visi minėti straipsniai pagrįsti faktais ir juose reiškiama autorių nuomonė, o tai niekaip neatitinka dezinformacijos ir karo propagandos apibūdinimo.
Kaip pavyzdį paimsiu vieną iš straipsnių :
Atrodo, kad žudynės Bučoje surengė Ukrainos didvyris „Bocmanas”
https://www.laisvaslaikrastis.lt/44052-2/
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad rusų kariuomenė iš Bučos išvyko kovo 30 d. Net jei mes tuo netikime, Bučos miesto meras Anatolijus Fedorukas kovo 31 d. tai patvirtina, o balandžio 1 d. vaizdo įrašas pasirodo portale „Ukraine 24”. Visą tą laiką niekas nekalba apie gatves, nusėtas lavonais:
Video grotuvas
Balandžio 1 ar 2 d. Serhijaus Korotkikho (Botsmano) grupė buvo Bučoje. Kas yra Botsmanas, skaitykite čia. (https://t.me/mnogonazi/7701?single) Jis taip pat nerašo apie lavonus gatvėse. Jo vaizdo įraše matyti tuščios gatvės su sunaikinta technika.
Botsmano grupė, arba Ukrainos savanoriai, arba taip vadinama „teraborona”. Šiame video vienas savanoris klausia, ar galima šaudyti visus praeivius, kurie neturi mėlyno raiščio, ir gauna teigiamą atsakymą:
Video grotuvas
Tuo metu ten buvo ir deputatas Žanas Beleniukas. Nuotraukoje jis šypsosi, o jo socialiniuose tinkluose nėra jokios informacijos apie lavonus.
Tai, kas aprašyta pirmiau, yra objektyvūs faktai. Pasirodo, kad „Srebrenica” pradėta kniedinti vėliau.
O čia daugiau apie bocmaną:
Video grotuvas
Nuotraukoje ir vaizdo įraše matomi kūnai su baltais tvarsčiais. Tokias apyrankes vietiniai gyventojai nešiojo kaip ženklą, kad jie yra taikūs ir kareiviai gali jų nebijoti. Jie galėjo būti laikomi rusų bendrininkais. Mes net nekalbame apie profesionalias nuotraukas su tobulu kampu ir išsamia perspektyva, nes objektyvios informacijos yra pakankamai.
Galiausiai viskas baigėsi propagandiniu vaizdo filmu, kuriame lavonai keliasi nuo gatvės, kai suvaidina savo vaidmenį”.
Šiame straipsnyje pateikti faktai – rusai pasitraukė iš Bučios kovo 30 d., Bučios meras kitą dieną nieko neužsimena apie lavonus gatvėse, vėliau pateikiami vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip tariami lavonai gatvėse juda ir keliasi. Pateikiamas vaizdo įrašas, kuriuos nufilmavo patys ukrainiečiai, ir kuriuose jie klausia savo vado, ar galima šaudyti žmones, kurie neturi mėlyno raiščio, ir gauna teigiamą atsakymą.
Todėl ir keliama versija, kad žmones baltais raiščiais Bučioje sušaudė Ukrainos sukarintos grupuotės. Ši versija pagrįsta minėtais faktais, jokios dezinformacijos arba karo propagandos čia nėra. Tačiau teismas išvengė pareigos įvertinti ŽEIT kompetenciją ir tyčinę veiklą persekiojant ir uždarinėjant laisvą spaudą. Primenu, kad Ukrainoje laisvos spaudos jau seniai nebėra, visi TV kanalai sujungti į vieną, o žurnalistai, kritikavę valdžią, kurie nespėjo pabėgti, nužudyti. Atrodo, kad artėjame prie Ukrainos žiniasklaidos standartų, kai yra viena tiesa ir viena partija.
Šiuo atveju ŽEIT pareigūnai, žinodami, kad visi portale paskelbti straipsniai atitinkta faktines aplinkybes, yra su aiškiomis nurodomos, ir straipsniuose yra ne teiginiai, tačiau abejonės ir keliamos versijos : „Atrodo, kad žudynes Bučioje surengė Ukrainos didvyris Bocmanas” tai pateikė kaip dezinformaciją ir karo propagandą, be to, du kartus dėl tų pačių publikacijų kreipėsi į teismą, ir du kartus dėl tų pačių publikacijų teismas pritaikė sankcijas, uždarė portalą.
Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis. Informacijos laisvė nurodo, kad:

  1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.
    5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją
  2. Kiekvienas asmuo turi teisę:
    1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
    7 straipsnis. Redagavimo apribojimai
    Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.
    Šiuo atveju ŽEIT imasi cenzūruoti portalo straipsnius, ir nesidrovi net nurodyti, ką mes galime, ir ko negalime rašyti : „, minėta informacija yra siekiama aiškaus ir vienareikšmio tikslo – pateikti kitokio pobūdžio informaciją, nei yra skelbiama Vakarų pasaulio valstybių žiniasklaidoje, iškraipyti faktus, be to, pateikiamas karinių Rusijos veiksmų pateisinimas ir normalizavimas”.
    Niekur straipsniuose nėra pateisinamas Rusijos karas Ukrainoje, tačiau ŽEIT mums nurodo, ką galime rašyti ir kuo turime remtis. Itin kvailai atrodo argumentas, kad mes pateikiame „kitokio pobūdžio informacija, nei skelbiama Vakarų žiniasklaidoje”. tai akivaizdus VIĮ pažeidimas, kai ŽEIT mums nurodo, ką galima rašyti, o ko ne, o kai neklausome jų „rekomendacijų”, tiesiog uždaro portalą.
    10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
    Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
    Šis straipsnis taip pat pažeistas, nes ŽEIT mums nurodo, kokia informacija galime pateikti iš anksto.
    11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę
  3. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
  4. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.
    ŽEIT persekioja portalą už teisėtą veiklą – jiems tai atrodo normalu. Viena nuomonė, viena partija, viena tiesa – grįžtame į Trečiąjį Reichą. Kada atsidursime koncentracijos stovykloje?
    Visas šis teisinis banditizmas, kuriuo užsiima ŽEIT, rodo, kad ši tarnyba sąmoningai ir tyčia veikia prieš laisvą spaudą – ją persekioja už teisėtą veiklą, faktinius straipsnius pripažįsta kaip karo propagandą ir dezinformaciją, du kartus kreipiasi į teismą dėl tariamo pažeidimo. Visa tai daro tyčia ir nuodugniai, siekdami vienintelio tikslo – uždaryti laisvą spaudą.
    Dėl šio nusikalstamo tyčinio veikimo portalui buvo padaryta didelė žala, jis prarado apie 100 tūkst. skaitytojų, kuriuos turėjo iki uždarymo. Turint omenyje, kad kiekviena diena, kai portalas uždarytas, padaro jam turtinę ir neturtinę maždaug 3000 eurų žalą, akivaizdu, kad ŽEIT neteisėtais veiksmais padaryta žala jau viršyja 1 mln,. eurų. Ir tas nusikalstamas persekiojimas tęsiasi toliau, ŽEIT atsisako panaikinti savo neteisėtą sprendimą uždaryti portalą.
    Nors, kaip minėjau, VIĮ numato galimybę tik išimtinais atvejais apriboti visuomenės informavimo priemonės veikimą ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau tai tęsiasi jau daugiau nei metai, Kadangi nuo paskutinės teismo nutarties (priimtos 2022 rugsėjo 22 d.) apriboti prieigą prie portalo laisvaslaikrastis.lt praėjo daugiau nei metai, o portalas iki šiol nepagrįstai ir neteisėtai blokuojamas (Visuomenės informavimo įstatymas numato galimybė jį užblokuoti ne ilgiau kaip trims mėnesiams), prašau teismą nedelsiant imtis priemonių, kad ŽEIT nebeblokuotų portalo www.laisvaslaikrastis.lt ir toliau nevykdytų sunkių nusikaltimų mūsų atžvilgiu.
    Portalas neteisėtai blokuojamas nuo 2022 m. gegužės 25 dienos, tai yra daugiau nei metai, todėl žalos dydis kasdien didėja. Kadangi portalas blokuojamas jau daugiau nei metai, mes netekome 100 tūkst. skaitytojų, kurie nebegali jo skaityti, todėl mums padaryta žala jau viršijo milijoną eurų, todėl prašome teismą ir prokuratūrą imtis skubių veiksmų – įspėti ŽEIT nutraukti nusikalstamus veiksmus.
    Teismo prašau taikyti laikinąsias apsaugos primones ir nurodyti ŽEIT nedelsiant nutraukti neteisėtą portalo blokavimą, nes kiekiena diena, kai jis blokuojamas, daro jam žalą.
    Remdamasis išdėstytu, prašau pripažinti teismo neteisėtais abu ŽEIT raštus – tiek 2022-05-27 Nr.S-557, tiek ir 2022-09-05 Nr.S-872, taip pat pripažinti neteisėtais šio teismo nutartis blokuoti portalą, atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą – po 3000 eurų už kiekvieną dieną, kai jis buvo neteisėtai blokuojamas.
    Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas. Pareiškėja prašo panaikinti ginčijamus Raštus, tačiau kartu su byloje esančiais dokumentais jų nepateikė. Pareiškėja turėtų pateikti į bylą ginčijamus Raštus, kuriuose atsispindėtų Raštų turinys, data ir numeris arba skundžiami Raštai turi būti pateikti su metaduomenimis.
    Kaip jau rašiau, ieškovas neturi minėtų skundžiamų ŽEIT raštų, apie jų egzistavimą žinau tik iš teismo nutartčių, todėl jų pateikti negaliu, todėl teismo prašau juos išreikalauti iš atsakovo. Tiek atsakovas, tiek ir teismas jau atsisakė pateikti minėtus raštus ir nutartis, nurodydami, kad ieškovas nėra šios bylos dalyvis.

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Šiuo atveju žalą ieškovui padarė viešojo administravimo subjektas – ŽEIT, todėl ieškinys nagrinėtinas administraciniame teisme

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
Kaip žinia, VAAT išnagrinėjo dvi administracines bylas dėl atsakovo neteisėto uždarymo, abu kartus priėmė nutartis jį uždaryti pažeisdamas visus ABTĮ punktus. Tai yra teismas pažeidė atsakovo teisę susipažinti su ŽEIT pretenzija, pateikti atsiliepimus, dalyvauti ginče ir taip toliau. Teismas išnagrinėjo bylas už akių, tai yra veikė nusikalstamai, slėpė nutartis nuo ieškovo net tada, kai prašiau jas pateikti, todėl prašau nušalinti visą Vilniaus apygardos administracinį teismą nuo mano skundų nagrinėjimo.

Visi ŽEIT veiksmai uždarant portalą yra neteisėti, padarę jam didžiulę žalą, todėl prašome teismo pripažinti šiuos veiksmus neteisėtais ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą

Dėl turtinės ir neturtinės žalos
Portalas www.laisvaslaikrastis.lt dėl neteisėtų ŽEIT veiksmų yra uždarytas (nepasiekiamas) nuo 2022 m. kovo 18 d. Tada ŽEIT priėmė pirmą sprendimą dėl portalo uždarymo S-288
Portalas buvo uždarytas taip pat slapta, jo neįspėjus, tik praėjus dviem mėnesiams, po to, kaip ieškovas kreipėsi į teismą, ŽEIT pateikė savo minėtą nutarimą:

Kaip jau minėjau, raštas S-288 Vilniaus apygardos administracinio teismo jau yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
Tačiau atsakovas, gavęs kvietimą į teismą, dar du kartus kreipėsi į teismą, ir vėl neįspėjęs atsakovo, ir teismas du kartus tai padarė neteisėtai užblokuodamas portalą ir nurodydamas padaryti jį nepasiekiamu.
Tai yra administracinėje byloje Nr. eI2-4813 -983 -2022 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 2022 m. gegužės 25 d. priėmė nutartį uždaryti portalą.
Jis iki šiol uždarytas, šiandien jau yra 2023 m. spalio 30 d., tai yra praėjo pusnatrų metų, nors jau minėtas Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad visuomenės informavimo priemonė gali būti sustabdyta maksimaliam trijų mėnesių terminui. jeigu įrodyta, ka dji padarė kažkokius įstatymo pažeidimus, ko šioje byloje nėra.
Kiatip sakant, portalas neteisėtai blokuojamas nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. spalio 30 d., tai yra metus ir penkis mėnesius, arba 527 dienas.
PKadangi visus šiuos pusantrų metų portalas buvo neteisėtai blokuojamas, jis prarado daugiau nei 100 tūkst, skaitytojų, kuriuos turėjo iki jo uždarymo.
teismui pateikiame interneto duomenų programos google ananlytics duomenis 2022 m. pirmam pusmečiui:

Šie duomenys įrodo, kad 2022 m. vasario mėnesį portalas turėjo virš 100 tūkst. skaitytojų, o balandį jų telijo mažiau 20 tūkst.
Dar baisiau, kad dėl tebesitęsiančio ŽEIT teroro ir teismų neveikimo portalas šiais metais prardo visus likusius skaitytojus. Štai google analytics duomenis 2023 m. spalio 30 d:

kaip matome, dėl neteisėtų ŽEIt veiksmų portalas prarado visus 100 tūkst. skaitytojų.
Labai juokinga, kaip teismas prašo pateikti priežastinį ryšį tarp portalo uždarymo ir žalos padarymo.
Nejaugi teismo taip sunku suprasti, kad uždarius portalą, jis prarado visus skaitytojus, ir kad tarp šių dviejų dalykų yra tiesioginis priežastinis ryšis.
Negana to, kad portalas prarado visus skaitytojus ir visas pajamas iš reklamos, jis dar turėjo nuolatinių išlaidų, mat reikėjo mokėti už jo palaikymą, kad jis apskritai nebūtų ištrintas.
Todėl pateikiu tiesiogines išlaidas (turtinę žalą), kurią aš turėjau mokėti už uždaryto potalo palaikymą hostingo bendrovei sitegorund. Pridedamos hostingo bendrovės siteground sąskaitos faktūros už portalo laisvaslaikrastis.lt palaikymą nuo 2022 m. balandžio iki šių metų kovo bendrai 1285,39 eurų sumai.
Tokia yra tiesioginė turtinė žala, ir aš neskaičiuoju dar padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų iš reklamos, nes jos paskaičiuoti ir įvertinti neįmanoma.
O prarastus 100 tūkst. skaitytojų, tai yra atima galimybę daugiau nei 100 tūkst. žmonių kasdien skaityti laisvą laikraštį aš vertinu kaip neturtinę žalą, ir prašau ją įvertinti 3 tūkst. eurų už kiekvieną dieną, kai portalas neteisėtai blokuojamas.
Tai minimali suma, nes prarasti 100 tūkst. skaitytojų yra iš esmės viso verslo sužlugdymas, berslo, kuris buvo kūriamas dvidešimt metų.
Todėl aš prašau priteisti teismo iš atsakovo turtinę žalą – 1285,39 eurus turtinės žalos, ir 1 581 000 eurų neturtinės žalos (po 3 tūkst. eurų už kiekvieną dieną, kai portalas blokuojamas – viso 527 dienos.

Taip pat prašau teismo įpareigoti atsakovą pateikti mano minėtus raštus, kuriais jis kreipėsi į teismą, prašydamas uždaryti portalą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias