Viena Lietuva – skirtingas žemės mokestis

0

Viena Lietuva – skirtingas žemės mokestis

Žemės ūkio rūmai,  sulaukę žemdirbių iš visos Lietuvos kreipimųsi, kuriuose nuogąstaujama dėl šiais metais ženkliai išaugusio žemės mokesčio, lapkričio 6 d. organizavo nuotolinį pasitarimą „Žemės mokestis didėja kartais – kas laukia ūkių?“, kuriame dalyvavo VĮ Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis ir atstovė Božena Sinickaja; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis; Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė, ŽŪR organizacijų lyderiai, rajonų savivaldybių merai, administracijos vadovai ir Žemės ūkio skyrių vedėjai, darbuotojai, ūkininkai, kaimo gyventojai.

„Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. Kaip informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pernai už žemę buvo priskaičiuota apie 40 mln. eurų, tuo tarpu šiais metais – apie 59 mln. eurų. Kadangi žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., o jį moka apie 800 tūkst. žemės savininkų, tai kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai. Kas gresia ūkininkui, kai taip keliami mokesčiai? Tikėtina, kad tai yra tiek politiniai, tiek mokestiniai klausimai, kuruos reikia spręsti, o jei reikia, tai tobulinti įstatyminę bazę, nes ūkininkų užaugintas maistas nepabrango iš viso“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

VĮ Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis ir atstovė Božena Sinickaja informavo, kad šiais metais keitėsi mokestinės žemės vertės. Mokestinė žemės vertė apskaičiuojama per masinį vertinimą, kurį atlieka Registrų centras. Būtent šiemet jis buvo atliktas ir mokestinės žemės vertės buvo perskaičiuotos. Toks perskaičiavimas yra atliekamas kas penkerius metus. Palyginti su ankstesniais metais, šių metų bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Toks pokytis įvyko per penkis metus (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.). 2023 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre registruota per 7 mln. nekilnojamo turto vienetų, iš kurių – 2,5 mln. žemės sklypų, 4,5 mln. statinių.

Kaip informavo Registrų centro atstovė B. Sinickaja, žemės mokesčių vertės didėja dėl bendro ekonomikos augimo, taip pat pastaruosius keletą metų augusios nekilnojamojo turto rinkos. Bendras kainų augimas didino ir žemės sklypų sandorių vertes. Žemės mokesčio suma priklauso ne tik nuo mokestinės vertės, bet ir nuo savivaldybės taikomų tarifų, nuo konkrečių lengvatų, todėl atitinkamais metais dėl kitų aplinkybių, ne tik dėl žemės mokestinės vertės, žemės mokesčio sumos gali keistis.

ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad labiausiai nuskriausti gyvulininkystės ūkiai ir tie, kurie ūkininkauja nederlinguose rajonuose, nes tikėtina, kad apskaičiuojant žemės vertes nekreipiamas dėmesys į žemės derlingumą. Tie žemės sklypai, kuriuos riboja tam tikri GAAB reikalavimai ir/ar kiti įsipareigojimai, o augantys mokesčiai, tikėtina, kad trauksis iš žemės ūkio veiklos. Todėl reikalinga diskusija su Savivaldybių asociacija, Registrų centru dėl mokesčių metodikos koregavimo. Šiandien matome, kad savivaldybės skirtingai dirba, o kai kurių savivaldybių praktika galėtų pasekti ir kitos savivaldybės, todėl tikslinga būtų šias praktikas suvienodinti.

„Žemės ūkio paskirties sklypai įvertinti ženkliai per daug. Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai jos vertė už 1 ha maksimaliai gali būti 10-12 tūkst. Todėl ten, kur vykdoma žemės ūkio veikla, ten turi būti taikomi kiti mokesčiai, ir tada neliks problemų. Jei taip bus skaičiuojama žemės vertė, tai ateityje Kauno, Vilniaus, Klaipėdos rajonų ūkininkai nedeklaruos žemės ūkio paskirties žemės. Suprantama, kad vyksta urbanizacija prie miestų, ir žemės ūkio paskirties vertė išauga, tačiau įvertinti 30 tūkst. eurų už ha žemę, kuri yra dirbama ir deklaruojama kaip žemės ūkio, nėra normalu. Jei taip augs žemės kaina, tai tiesiogiai įtakos maisto kainą ir atsilieps vartotojams“, – kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius stebėjosi, kad žemės ūkio mokesčio klausimas nebuvo aptartas Prienų rajono savivaldybėje su žemdirbių savivaldos atstovais.

„Stebina ir tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacija tarpusavyje šiuo klausimu nesitarė, nesitarė ir nesikalbėjo su ūkininkų bendruomene. Taigi ūkininkai buvo išmaudyti kaip turi būt. Jei būtume susitikę su vietos savivaldybės atstovais, tikėtina, kad būtų viskas įvykę kitaip, bet nebuvo jokio susitikimo, todėl šiandien rengiame raštus ir dirbame su teisininkais“, – kalbėjo M.Butkevičius.

Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė pasidžiaugė Panevėžio rajono savivaldybės sprendimu, kai žemės ūkio paskirties žemei buvo pritaikytas tarifas ir šis mokestis nors ir padidėjo, bet tikrai ne ženkliai, nors žino, kad kitose savivaldybėse sodininkams mokestis kilo net 30-40 kartų. 

Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė pasidalino gerąja patirtimi, kai rajono savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad Panevėžio rajone yra didžiausias žemės ūkio paskirties žemių plotas, kai žemė naudojama ūkininkavimo tikslais, taip pat buvo įvertinti ir žemės sluoksniai, saugomų paukščių teritorijos ir kiti GAAB reikalavimai apsaugos ir kiti reikalavimai kurie riboja ūkininkams veiklas, pritaikė tarifą.

Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais pažymėjo, kad didžiausia problema – Žemės įstatymas, kurį būtina tobulinti. „Stebime, kad savivaldybių biudžetas sumažėjo 8 ml. eurų dėl įvairių netikėtų pakeitimų ir tam tikrų apribojimų. Ne visada savivaldybės specialistai įžvelgia laukiančias grėsmes, vertindami gaunamus raštus ar teisėk aktus, todėl siūlome NŽT ir Registrų centrui teisės aktus derinti su Savivaldybių asociacija. Dabar vyrauja tokia praktika, kad teisinius dokumentus derina savivaldybių administracijos, o tarifus žemės mokesčio nustato Savivaldybių Tarybos“, – pažymėjo G. Vaičionis.

Apibendrindamas pasitarime išsakytus pasiūlymus ir mintis, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis informavo, kad ŽŪR artimiausiam Tarybos posėdžiui bus parengti siūlymai dėl teisės aktų tobulinimo, prašant tarpininkauti žemės ūkio ministerijos.

„Matome, kad nėra bendradarbiavimo tarp savivaldybių ir rajone dirbančių ūkininkų, jų savivaldos organizacijų. Žemės mokesčio tarifus kasmet nustato kiekviena Savivaldybė atskirai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 proc. iki 0,4 proc., tačiau vienos savivaldybės atsižvelgė į ūkininkų situaciją, o kitos – ne. Turime išsiaiškinti, kodėl toks skirtingas požiūris į ūkininkaujančius“, – kalbėjo S.Dimaitis.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SONATA KISIELIENĖ, LR ŽEMĖS ŪKIO RŪMAI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias