Vilniaus apygardos teismo pirmininkas M. Povilanskas karjerą padarė slėpdamas valdžios nusikaltimus

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas M. Povilanskas karjerą padarė slėpdamas valdžios nusikaltimus
Aurimas Drižius

Yra toks jaunas perspektyvus teisėjas, padaręs svaiginančią karjerą per kelis metus, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas, kuriam valdžia patikėjo pasodinti į kalėjimą liaudies priešus Švenčionienę ir Kazimierą Juraitį.
Pasodinti vien už tai, kad jie norėjo gerų santykių su kaimynais. Kaip man papasakojo Juraitis, teisėjas Povilanskas dienų dienomis sėdi teismo salėje ir žiūri VSD pateiktas laidas apie Baltarusiją. Taip teisėjas Povilanskas ir stūmia savo dienas, kurdamas valstybėje teisingumą.
Tiesa, M.Povilanskas darbo metu dar ir klastoja savo nutartis, taip sakant, daro sunkius nusikaltimus, kai reikia pridengti tos pačios valdžiukės nusikaltimus.
Su šituo taip vadinamu Vilniaus apygardos teismu, tiksliau, organizuota gauja stumdausi jau penkiolika metų ir beveik visi jie padarė sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu.
Kartoti tai nėra laiko, todėl papasakosiu, kaip iškilo teisės talentas Povilanskas, ir kam jis turėtų būti dėkingas už karjerą.

Trumpai istorija tokia – dar prieš dvejus metus tokia Žurnalistų etikos inspektorė Ramanauskaitė uždarė portalą www.laisvaslaikrastis.lt. Viešai paskelbė, kad mes esame liaudies priešai, platiname „dezinformaciją”, tai yra melą. Neabejoju, kad Ramanauskaitė vykdė tiesioginį premjerės Šimonytės nurodymą uždaryti bet kokią laisvą spaudą, nes tuo pačiu metu buvo uždaryti visi konservatorius kritikuojantys portalai, o laikraščiai „Respublika”, Vakaro žinios ir Laisvas laikraštis dingo iš prekybos centrų.
Nes, kaip paaiškino Norfos šefas Dundulis, pasipiktinę skaitytojai pareikalavo, kad būtų sunaikinti visi valdžiukę kritikuojantys spaudos leidiniai. Gerai dar, kad nepareikalavo mus visus sušaudyti. Žinoma, dunduliai padarė tai, ką jie liepė valdžia.

Tačiau juokingiausia prasidėjo vėliau – kaip dezinformaciją Ramanauskaitė nurodė garsaus britų naujienų portalo off-quardian.co.uk publikacijas. Ten buvo išdėstyti nuogi faktai, kuriuos ramanauskaitės ir jos ekspertė alionuška įvardino kaip melą.
Žinoma, kreipiausi į teismą, teismas po metų pripažino, kad ŽEIT veikė neteisėtai, tą „eksperčių” nutarimą uždaryti laisvaslaikrastis.lt panaikino. Žinoma, teismas nevertino, ar portale paskelta tiesa ar melas, tik panaikino ŽEIt sprendimą dėl formalių pažeidimų – pagal įstatymą ŽEIt sprendimą uždaryti spaudą turi patvirtinti teismas, tačiau „ekspertės” žinoma, pamiršo, kad į jį reikia kreiptis.
Gavęs teismo sprendimą, kad portalas uždarytas neteisėtai, kreipiausi į prokuratūrą dėl Ramanauskaitės šmeižto.
Nurodžiau, kad ŽEIT vadovė Ramanauskaitė viešai šmeižė mane tiek savo valdiškai raštais, tiek ir per žiniasklaidos priemonės – BNS agentūrą, kad aš ir mano redaguojamas portalas www.laisvaslaikrastis.lt skleidžia dezinformaciją, tai yra sąmoningai ir tyčia platina melagingą ir išgalvotą informaciją. Tai melas, kurį jau paneigė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
ŽEIT vadovė G. Ramanauskaitė, išplatindama Žurnalistų etikos inspektoriaus raštą Nr. S-288, kuriuo visiems interneto paslaugų tiekėjams nurodė uždaryti portalą www.laisvaslaikrastis.lt, neva jis platina dezinformaciją, padarė nusikaltimą – apšmeižė portalą laisvaslaikrastis.lt ir jo leidėją (tai yra mane, Aurimą Drižių). Portalas ŽEIT pastangomis buvo uždarytas, toks liko ir praėjus daugiau nei dviems metams, prarado visus savo skaitytojus (daugiau nei 100 tūkst. žmonių per mėnesį), todėl jam buvo padaryta didžiulė žala.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. priėmė nutartį (2023-06-01 Nr. IBPS-V-1498884-23) kuria nurodė, kad šmeižto kvalifikacijai trūksta to, kad Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižtas nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, todėl atsisakė pradėti tyrimą. Mata pagal šmeižto kategoriją šmeižti galima tik per spaudą, jeigu šmeižtas yra valdiškame rašte, tai jau nebėra šmeižtas.
Gavęs tokį teismo išaiškinimą, pateikiau teismui naujus įrodymus – tai, kad Ramanauskaitė šmeižė mane ne tik valdiškais raštais, tačiau ir per žiniasklaidą – pateikė interviu agentūrai BNS, kuriame dar kartą viešai paskelbė, kad laisvaslaikrastis.lt daro nusikaltimus – platina dezinformaciją.
Ką gi, ir čia į ringą pasirodė jau minėtas Povilanskas. Jis savo išmintinga nutartimi man išaiškino, kad negali tirti Ramanauskaitės nusikaltimų, nes teismas vieną kartą jau pasisakė, kad ji nekalta, nes šmeižtą platino tik savo valdiškais raštais.
Gal ir patikėčiau tokiomis Povilansko haliucinacijomis, tačiau po ranka visada yra įstatymas. Tie niekšai privertė mane išmokti įstatymus, tai yra baudžiamojo proceso kodeksą.
O BPK parašyta visai kitaip, negu man išaiškino teismo pirmininkas Povilanskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas M.Povilanskas atsisakė pradėti tyrimą Ramanauskaitės atžvilgiu vieninteliu pagrindu – neva nebegalima persekioti nelaimingos ir daug iškentėjusios Ramanauskaitės dėl to, kad nebegalima jos persekioti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Tokia nutartis yra teisėjo M.Povilansko melas ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jo paties išgalvoti ir įrašyti į savo nutartį, taip ją suklastojant.
Apygardos teismo teisėjas Povilanskas turėjo žinoti bent jau elementarius BPK 3 straipsnio reikalavimus :

1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
   6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
   Nors Ramanauskaitei Vilniaus apygardos teismas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad trūksta jos paskleisto šmeižto masinės informacijos priemonėse, tačiau dar vieną jos nusikaltimą – jos paskleistą šmeižtą per agentūrą BNS – teismas atsisakė tirti tuo pagrindu, kad neva negalima bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
   Bingo, pagavau teismo pirmininką Povilanką darantį nusikaltimą – tai yra klastojantį savo nutartį.
   Tada kreipiausi į tą pačią gaują jau dėl teisėjo Povilansko nusikaltimo. Nurodžiau, kad ta Povilansko nutartis yra akivaizdi teisėjo Povilansko klastotė.
4. 
   Nes buvo kreiptasi dėl dviejų Ramanauskaitės nusikaltimų, o Povilanskas nurodė, kad dėl antro jos nusikaltimo negalima jos persekioti, nes tai būtų persekiojamas už pirmą nusikaltimą. Teismo pirmininkas negalėjo nežinoti teisinio reguliavimo – BPK 3 str. nurodo, kad negalima persekioti asmens už tą patį nusikaltimą antrą kartą. O šiuo atveju aš prašiau įvertinti antrą Ramanauskaitės nusikaltimą – jos paskleistą šmeižtą per agentūrą BNS, o ne jos šmeižtą valdiškais raštais.
   Jeigu teismo pirmininkas Povilanskas nežino esminių BPK normų – jos trečio straipsnio, tai teks patraukti atsakomybė ir teismo pirmininką.
   Nurodžiau, kad ŽEIT vadovei Ramanauskaitei dėl mano šmeižto nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad išaiškinti šį nusikaltimą, ji nebuvo apklausta ir matyt net nežinojo, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendžiamas teismuose.
   Todėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Povilanskas, nurodęs, kad negalima persekioti Ramanauskaitės antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiklą, suklastojo savo nutartį, nes Ramanauskaitės atžvilgiu niekada jos ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
   Nors aš kreipiausi du kartus – pirmą kartą dėl šmeižikiško ŽEIT rašto Nr. 288, antrą kartą – dėl BNS straipsnio, kuriame nurodoma, kad uždarytas portalas laisvaslaikrastis.lt, ir ŽEIT vadovė Ramanauskaitė pasakoja, kodėl jis buvo uždarytas – dėl „propagandos”.
   Tai yra du skirtingi pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau teisėjas M.Povilanskas suklastojo savo nutartį ir nurodė, kad Ramanauskaitės negalima traukti atsakomybėn dėl to pačio pagrindo – tai yra ŽEIT rašto Nr. 288.
   Tai akivaizdi teisėjo Povilansko klastotė, nes bent jau apygardos teismo teisėjas ar jo pirmininkas Povilanskas negalėjo nesuprasti, kad tai du skirtingi nusikaltimai – pirma šmeižtas išplatintas tiesiogiai interneto tiekėjamas išsiunčiant raštą S-288. Kai teismas pritaiko įstatymo lengvatą ir nurodo, kad šmeižtas turi būti išplatintas per žiniasklaidos priemonę, ir kai aš pateikiu įrodymus, kad tai ir buvo padaryta, teisėjas Povilanskas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad neva negalima bausti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
   Kaip minėjau, minėtos prokuratūros ir apylinkės teismo nutartys dėl Ramanauskaitės yra absoliučios klastotės. Tikėjausi, kad bent jau apygardos teismas bet šiek tiek gerbs įstatymus, tačiau teisėjas Povilanskas tik pakartojo prokurorės ir apylinkės teismo teisėjos melą.
5. „Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs, – rašo Povilanskas, – atsakydamas į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta”.
   Povilanskas man kalba lotyniškai – non bis in idem, nes lietuviškai pasakyti jau nebemoka.
   O aš sakau aiškiai – teisėjo Povilansko nuomonė, kad negalima persekioti G.Ramanauskaitės už tą patį nusikaltimą antrą kartą yra teisėjo melas ir klastotė. Nes teismas įvertino tik pirmą, o ne antrą jos nusikaltimą.
   Dėl teisėjo Povilansko klastotės nebuvo išaiškinas nusikaltimas – bjaurus valdžios išpuolis prieš spaudos laisvę, uždarant naujienų portalą www.laisvaslaikrastis.lt, ir taip atimant 100 tūkst. žmonių teisę jį skaityti.
   Suklastodamas savo 2023-07-24 nutartį, teisėjas Povilanskas įrašė į ją žinomai melagingus duomenis : „lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi. Kitaip tariant, dėl Aurimo Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu”.
8. 
   Tai melagingi duomenys, nes dėl BNS paskelbto šmeižto, kad portalas uždarytas dėl platinamos propagandos, nepasisakė joks teismas, o teisėjas Povilanskas, tai žinodamas, tyčia įrašė melagingus duomenis ir padarė žinomai melagingą išvadą, ir ją įrašė į savo nutartį, taip ją suklastodamas. Todėl prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str., dokumento suklastojimą ir piktnaudžiavimą.
   Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
   Mano skundą dėl teisėjo Povilansko klastočių išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas taip pat suklastojo savo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. 1 S-126-557/2023. Visas mano skunde išvardintas aplinkybes dėl teisėjo Polujansko klastočių jo kolega Pauliukėnas įvardino kaip tikrovės neatitinkančias ir melagingas. Taip, įrašęs melagingas savo išvadas, teisėjas Pauliukėnas taip pat padarė nusikaltimą – suklastojo nutartį ir piktnaudžiavo.
   Tada kreipiausi dėl Pauliukėno – Povilansko klastočių.
   Svarbu nesustoti, nes šie banditai jau išmokę savo triukus – kiekvieną klastotę jie pridengia naują klastote. Nurodo, kad nieko panašaus nėra buvę, tai tik mano haliucinacijos, „subjektyvūs duomenys”.
   Nors įstatymai kalba kitaip – faktus galima patikrinti, nuomonės – ne. Visus faktus teisėjų gaujukė vadina mano haliucinacijomis.
   Tačiau aš jau perpratau šias žaidimo taisykles – žinau, kad kažkuriame etape ši nusikaltimų grandinė nutruks, nes atsiras teisėjas, nebenorintis „dėl chebros” žudyti savo karjeros.
   Tačiau kol kad šią mafijos grandinė veikia be priekaištų – 2024-06-20 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (bege mirusio aktoriaus Raupėno dukra) priėmė nutartį IBPS-V-1494667-24 (Medžiaga Nr. M-2-02-00816-23), kurią suklastojo, o taip pat piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų, nepasisakiusi nė dėl vieno iš savo viršininko, Vilniaus apygardos baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Povilansko nusikaltimų – akivaizdžių nutarčių klastočių.
   Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė turėjo pareigą išnagrinėti mano skundą ir pasisakyti dėl jo argumentų. Tačiau teisėja Lekarauskienė apie visus mano skunde išdėstytus nusikaltimus nepasisakė nė žodžio, niekaip jų nevertino, suprasdama, kad negali paneigti šių faktų, tik nurodė, kad skundas atmetamas
   Teisėja Lekarauskienė suklastojo savo nutartį, nurodžiusi, kad „nėra vertinami atskiri pareiškėjo skundo argumentai dėl skunde nurodomų faktinių aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi tai nėra skundo dalykas”.
9. Priešingai – skunde buvo išdėstytos sunkių nusikaltimų, kuriuos padarė teisėjas Povilanskas ir jo kolegos, klastodami nutartis, aplinkybės ir prašoma dėl jų pradėti ikiteisminį tyrimą.
   Tačiau teisėja Lekarauskienė, atsisakiusi vertinti minėtas aplinkybes, ir taip nuslėpusi sunkius nusikaltimus, piktnaudžiavo ir neatliko savo tarnybos pareigų. Klastotės Vilniaus apygardos teisme pasiekė tokį lygį, kad teisėjai nagrinėja savo kolegų nusikaltimus – klastotes, tačaiu atsisako jas vertinti, suprasdami, kad tai klastotės, todėl nusikaltimą pridengdama neskundžiama nutartimi be jokių motyvų. Teisėja Lekarauskienė priėmė savo nutartį be jokių motyvų, teismui nepasisakius dėl skunde nurodytų argumentų – teisėjas Povilanskas suklastojo savo nutartį,. įrašęs į ją žinomai melagingus duomenis.
   Tokius duomenis teisėja Lekarauskienė atsisakė vertinti ir nieko dėl jų nepasisakė, nors ir turėjo pareigą tai padaryti.
13. 
    BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
    Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl prašau pradėti IT teisėjos Lekarauskienės atžvilgiu.
    Visos mano skunde išdėstytos aplinkybės yra faktinės ir niekada nepaneigtos:
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jurgita Šėlienė nutartimi (2024-05-29 Nr. IBPS-V-1476106-24) nutarė atsisakyti priimti nagrinėti mano skundą.
    Iš esmės teisėja Šėlienė nurodė, kad teisėjai gali bet kaip klastoti savo nutartis,į jas įrašyti savo išgalvotus ir žinomai melagingus duomenis, ir tai pakeisti nutarties turinį, ją suklastojant. Naiviai maniau, kad teisėjų praktika klastoti nutartis, prisidengiant savo „neliečiamybe”, jau baigiasi.
15. 2023 m. lapkričio 27 d. kreipiausi į prokuratūrą dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės teismų sistemoje ir prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo. Nurodžiau, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-2-02-00816-23, priėmė nutartį atmesti Pareiškėjo skundą ir nepradėti ikiteisminio tyrimo, nors į minimą nutartį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys. Tokiu būdu teisėjas Linas Pauliukėnas, įrašęs į savo nutartį žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, ją suklastojo.
    Skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas, 2023 m. liepos 24 d. priimdamas nutartį Nr. IBPS-V-1793980-23, ją suklastojo, įrašydamas žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, tokiu būdu ją suklastojo, ir taip pakeitė jos tūrinį, dėl ko priėmė melagingą ir nepagrįstą nutartį. Teisėjas Mindaugas Povilanskas suklastojo savo nutartį dėl mano pareiškimo apie Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės įtariamus nusikaltimus.
16. BPK 20 str. nurodo, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”, tačiau teismas negali priimti sprendimo, prieštaraujančio visiems bylos įrodymams, nes tai sugriautų pačią teisinę valstybę.
    Teisėjas Pauliukėnas nurodo, kad prokuroras Tarasevičiaus visiškai teisingai išnagrinėjo mano skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tai melas ir klastotė, nes prokuroras Tarasevičius suklastojo savo nutartį, nurodęs kad minėtos teisėjo Povilansko klastotės tėra “Drižiui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas”.
    Visiškai nepagrįstai prokuroras mano išdėstytus faktus – pirmas mano skundas dėl šmeižto ŽEIT rašte Nr. S-288 buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, o antras – tuo pagrindu, kad neva negalima persekioti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą – vadina “mano subjektyvia nuomone”.
    Tai nėra nuomonė, o faktai, kuriuos labai lengva patikrinti, ir visi mano pateikti dokumentai tai įrodo. Todėl prokuroro subjektyvi nuomonė, kad tai ne faktai, o “mano subjektyvi nuomonė”, yra eilinė prokuratūros klastotė.
17. Ir man labai keista, kad teismai apsimeta, kad nesupranta, kas čia vyksta, ir toliau žaidžia tą teisinį banditizmą. Prokuroras nurodė, kad “teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, kai vykdydami jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pastarieji pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai atitinka BK normas”.
    Prokuroras nieko nepasisako dėl to, kad teisėjas Povilanskas, puikiai žinodamas įstatymus, suklastojo savo nutartį, nurodęs, kad ŽEIT vadovės Ramanauskaitės negalima patraukti atsakomybėn už tą patį nusižengimą antrą kartą, nors mano antro skundo pagrindas buvo visai kitas – tai yra BNS pranešimas.
    Tai yra objektyvūs duomenis ir faktai, kurie pateikti prokurorui, tačiau jis kaip visuomet aklas, kai reikia vertinti “teisėsaugos” nusikaltimus. Prokuroras melagingai nurodo, kad “dėl mano pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs”.
    Išdėstyti faktai įrodo, kad teisėjas Povilanskas, kuris yra prisiekęs ginti Konstituciją, ją laužo klastodamas dokumentus. Jis negalėjo nesuprasti, kad tai yra klastotė, nes dviejų skirtingų skundų pagrindas buvo skirtingi nusikaltimai. Ir jis niekaip negalėjo atsisakyti tirti antro nusikaltimo tuo pagrindu, kad neva jau priimtas teismo sprendimas dėl pirmo nusikaltimo.
    Teisėjas Povilanskas negalėjo nežinoti esminio BPK 3 straipsnio reikalavimo :
18. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
    6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
    Kaip žinia, BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
    Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
19. Šiuo atveju prokuratūra ne tik kad nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja įstatymas, tačiau GP raštelį dėl sunkių nusikaltimų surašė “sekretoriato patarėja” Greta Bruzgienė. Kaip žinia, įstatymas nenumato teisės sekretorėms arba jų patarėjoms tirti nusikaltimų arba rašyti “raštelius” atsisakant juos tirti.
    BPK 168 str. aiškiai sako, kad nutarimą turi priimti prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne sekretorė. Todėl šis raštelis naikintinas, o aš teismo prašiau įpareigoti GP priimti nutarimą atsisakyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, kaip reikalauja įtatymas.
    Nurodžiau, kad sekretorės Gretos Bruzgienės raštelis, kuriuo atsisakoma tirti nusikaltimus remiantis “prokuratūros tvarkos aprašu” prieštarauja įstatymui – minėtam BPK 168 st.
    Todėl prašau teismo įpareigoti GP elgtis taip, kaip reikalauja įstatymas – minėtas BPK straipsnis, ir priimti nutarimą pradėti arba ne tyrimą.
    Žodžiu, gelbėdami ŽEIT vadovę Ramanauskaitę nuo atsakomybės, savo nutartis klastoja visa eilė Vilniaus apylinkės, apygardos ir galiausiai – Klaipėdos apygardos teismo teisėjai.
    Tai, kad klastotes pasirašo garbingi teisėjai ir prokurorai, nepadaro jų priimtų nutarčių teisėtomis, priešingai, už dokumento suklastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
    Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skunde minimų teisėjų ir prokurorų įtariamų nusikaltimų – dokumento suklastojimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
20. Vilniaus apygardos teismo teisėja Lekarauskienė taip pat „įjungia durnių” ir nepasisakė nė dėl vienos mano skundo išdėstytos aplinkybės, tiesiog nurodo atmesti skundą be jokių motyvų.
    Tai teisėjos Lekarauskienės piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir klastojimas.
    Tačiau šiuo atveju tiek prokuroras, tiek ir abiejų pakopų teismai pažeidinėja įstatymą ir BPK – prokuratūra atsisako vykdyti įstatymus ir tirti nusikaltimus, o teismas šį neveikimą legalizuoja ir įteisina.
    Tai išeina puiki mafijinė nusikalstama struktūra, kuria jau seniai yra virtusi Lietuvos teisinės sistema.
    BPK 305 straipsnis. Aprašomoji nuosprendžio dalis aiškiai nurodo:
21. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:
    2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;
    3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;
    Šiuo atveju teisėja Lekarauskienė, turėdama pareigą pareikti motyvus ir įrodymus, kodėl mano skunde išdėstyti faktai ir nusikaltimai yra nepagrįsti, tiesiog atsisakė tai padaryti ir nieko dėl to nepasisakė, nekreipdama jokio dėmesio į padarytus sunkius nusikaltimus.
    Teisėja Lekarauskienė tik nurodė, kad ji pritaria teisėjos Šėlienės nutarčiai, kuria nurodyta, kad prokuratūta nebeturi pareigos tirti nusikaltimus.
    Toks požiūris prieštarauja jau minėtiems įstatymo ir BPk normoms, iš esmės teisėjo Šėlienės ir Lekarauskienės požiūris iliustruoja tai, ką advokatai vadina „teisiniu banditizmu” – tai yra piktnaudžiavimu suteiktais įgaliojimais siekiant padėti nusikaltėliams išvengti atsakomybės.
    Su tokiu požiūriu Lietuva virto ne teisine, tačiau mafijine valstybe, kurioje laisvai nardos visokios lekarauskienės ir šelienės, darančiios sunkius nusikaltimus.
    Atsisakymas vykdyti pareigas ir įstatymus yra aiškius piktnaudžiavimas tarnyba, tuo labiau, kad šioje veikloje yra ir dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių.
25. 
    Remdamasis išdėstytu, prašau taip vadinamą prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, M.Povilansko, Lino Pauliukėno atžvilgiu pagal požymius nusikaltimų 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas.
    Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir Žurnalistų etikos inspektorės Ramanauskaitės atžvilgiu dėl šmeižimo – ji viešai ir savo kontoros paskelbtuose raštuose nurodė, kad laisvaslaikrastis.lt ir aš, jo redaktorius, darome nusikaltimus – platiname dezinformaciją, t.y. melą.
    Taip pat teismą prašau įvertinti ir gen. prokurorės Grunskienės pastangas pridengti sunkius teisėjų nusikaltimus.
    Remdamasis išdėstytu, ir BPK 168 str. prašau teismą įvertinti kaip neteisėtą skundžiamą gen. prokurorės Grunskienės klastotę ir įpareigoti prokuratūrą priimti tinkamą procesinį dokumentą dėl mano skunde išvardintų aplinkybių.
    Patikėkite, man užteks kantrybės skųsti eilinį jūsų klastotę tol, kol imsitė vykdyti įstatymus

Aurimas Drižius

Priedas – suklastota teisėjo Lekarauskienės nutartis ir gen. prokurorės Grunskienės raštelis