Vilnius balsavo už pedopartiją, arba kas tas Benkunskas?
Aurimas Drižius
Mokytoja Astra Astrauskaitė geriausiai pažįsta būsimą Vilniaus merą, vadinamosios pedopartijos statytinį Benkunską. Jis itin uoliai organizavo mokytojos persekiojimą vien todėl, kad ji organizavo pilietines akcijas ir mitingus.
A.Astrauskaitė atsakė į LL klausimus:
Kaip jaučiatės po rinkimų?
„Džiaugiuosi, kad lietuviai atsikrato pedopartijos.
Taip, lietuviai, bet ne vilniečiai?
Tai jūs žiūrėkite, kiek čia valdžios struktūrose yra jiems prikurta darbo vietų.
O jūs pažįstate tokį Benkunską, rinkimų Vilniuje laimėtoją?
Puikiai, jūs pažiūrėkite, kaip jis reklamavosi faceboooke, kad mane apšmeižtų ir apjuodintų. Visą jo reklamos puslapį facebooke apmokėjo Tėvynės sąjunga. Kad mane išmesti iš darbo, Benkunskas veikė kartu su konservatorių pasistatyta švietimo ministre Šiugždiniene, ta pačia, kuri galimai suėdė A.A. Bronislovą Burgį, Kauno technologijos gimnazijos direktorių. Ji tada dirbo KTU rektoriaus pavaduotoja, ir matyt dengė to rektoriaus plagiatus ir kitus nešvarius reikalus. Tokią moterėlę konservatoriai pasistatė ministre ir Benkunsksas su ja organizavo mano išmetimą iš mokytojos pareigų. Jie mane ėdė ir ėdė tris su puse mėnesių, kol galiausiai atleido iš darbo. Šimašius kartu su Benkunsku veikė kaip viena šaika, tačiau nėra kaip prie jų prikibti, nes Šimašius tik įpareigojo mokyklos direktorę spręsti klausimą dėl mano atleidimo. Mokyklos direktorė galvojo, kad ją, matyt, paliks ramybėje, tačiau savivaldybė užvertė mokyklą įvairiomis komisijomis, ir dėl to, kad mane įdarbino, direktorė gavo nuobaudą. Tada mokyklos direktorė pati išėjo iš darbo nuo vasario 1 d., tačiau kartu parašė ir laišką, kuriame kaltino politikus dėl jos persekiojimo. Net po to, kai ji mane atleido, savivaldybė vis tiek graužė tą direktorę, ir ji suprato, kad ramybės nebeturės. Todėl ir išėjo. Tada aš dėl atleidimo kreipiausi į Drabo ginčų komisiją, kuri nusprendė, kad aš atleista neteisėtai ir įpareigojo man išmokėti kompensaciją. Tačiau atgal į darbą negražino tokiu labai įdomiu pagrindu – neva savivaldybė paskirs naują direktorių, kuris mane vis tiek iš darbo „išės”. Todėl ir nenurodė manęs gražinti. Filosofė Nida Vasiliauskaitė šią istoriją taip pakomentavo – mes nepriimsime juodaodžių vaikų į mokyklą todėl, kad iš jų tyčiosis. Mes jiems gero norime, norime, kad iš jų nesityčiotų, todėl į mokyklą ir nepriimame. Todėl tokią logiką dėl negražinimo manęs teismui apskundėme teismui.
O koks čia Benkunsko vaidmuo?
Asmeniškai aš su juo nebuvau susitikusi, tačiau jis darė sau ir vadinamai pedopartijai reklamą, visaip šmeiždamas mane.
Tačiau kodėl už jį balsavo 50 tūkst. vilniečių?
Aš irgi to nesuprantu, man atrodo, kad kažkas čia suklastota per išankstinius balsavimus. Ar negalėjo taip būti, kad tie balsavę paštu neatėjo dar kartą balsuoti? Tačiau jūs matote, kad Vilnius užvaldytas šios pedopartijos, čia yra visos ministerijos ir visur sėdi jų giminės ir artimieji. be to, Šimašius ar konservatoriai – tai yra vienas ir tas pats darinys, kaip broliai dvyniai. Jie vienodai mane puolė, tik Šimašius tai darė protingiau, nurodė, kad „reikia spręsti klausimą dėl mano atleidimo”. O Benkunskas visaip tyčiojosi ir komentavo spaudoje mano atleidimą. Jie visaip šmeižė mano organizuojamus mitingus. O Vilniaus apygardos prokuratūra apskirtai yra konservatorių stogas. Matyt prokuroras Laucius pavedė prokurorui Betingiui organizuoti bylą man dėl tų mitingų, kuriuos aš organizavau. Jie mane sekė ir klausė pokalbių, ir tik po pusės metų man pareiškė įtarimus (dėl 2020 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie Seimo – aut. pastaba).
