Trijų žmonių nužudymas prokuratūros nesudomino

0

Taip vadinama generalinė prokuratūra nurodė, kad trijų žmonių, įskaitant Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, nužudymą ji „paliks nenagrinėtu”.

Gen. prokuratūrai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, LR Prezidentui
Pareiškėjas Aurimas Drižius, Goštauto 8-269, Vilnius
llredakcija@gmail.com

2023-05-03

Skundas dėl prokuratūros atsisakymo tirti labai sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymą, mažamečių prievartavimą, dokumento klastojimą ir kitų labai sunkių nusikaltimų – dengimo.
2023-04-27 rašteliu Nr. 17.2-1387 prokuroras Redas Savickas atsisakė tirti sunkius nusikaltimus. Žinoma, kad tai neteisėta, nes:
Kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą pranešimu apie labai sunkius nusikaltimus. Kadangi šiuos nusikaltimus ir vykdė taip vadinamos gen. prokuroros prokurorai, žinoma, kad prokuratūra pavedė ištirti juos tam pačiam prokurorui, kuris galimai ir pridenginėjo juos – tai yra Redui Savickui.
Redas Savickas pats ištyrė savo galimas klastotes ir nusprendė, kad jis pats nieko neklastojo. Aišku, tai anekdotas, tačiau tai normali praktika šioje taip vadinamoje gen. prokuratūroje, kurią žmonės jau seniai vadina žudikų organizacija.
Tai, prokuroras Redas Savickas niekaip negalėjo tirti savo įtariamų nusikaltimų ir bylų klastojimo, nes tai aiškiai reglamentuoja BPK. 57 straipsnis. Nušalinimo teisė nurodo, kad

  1. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.
  2. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.

BPK 58 str. Nušalinimo pagrindas nurodo, kad

  1. Šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu:
    3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
    4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

Toliau aš nurodysiu aplinkybes, kodėl Redas Savickas negali tirti mano skundo, nes yra nešališkas:

  1. Kalėjime iki šiol laikomas Kauno gyventojas Raimundas Ivanauskas, nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, kad neva padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones – tai yra Joną Furmanavičių, V.Naruševičienę. Primenu, kad šioje Garliavos pedofilijos byloje iki šiol yra neišaiškintos ne tik šie nužudymai, tačiau ir kitų žmonių nužudymai – Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų. Iki šiol yra neišaiškinti ir kiti nusikaltimai – mažamečių Deimantės Kedytės ir Naruševičiūtės – prievartavimai. Visos šios aplinkybės man tapo žinomos po to, kai susipažinau su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėta Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013).
    Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.
  2. Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
    Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.
    Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.
  3. Virginijus Gaivenis visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”: „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs j tokią situaciją daug faktų, dar pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to, kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą”.
  4. Toliau pateikiami V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme: Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio galimą sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sumontavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”. Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.
    Dar viena įdomi detalė – iš karto po nusikaltimo, ir žiauraus žmogaus sumušimo M.Žalimas nuskubėjo į patalpas, kuriame buvo laikomi vaizdo kamerų įrašai. Mat bare ir jo aplinkoje virus stovėjo vaizdo kameros, kurios įvykio naktį veikė. Tačiau liudininkai paliudijo, kad M.Žalimas iš karto po įvykio nubėgo į tą kambarį, nuo kurio raktus jis vienintelis turėjo, ir kažkur išsinešė kompiuterį motininę plokštę su vaizdo įrašais.
    Štai ką paaiškino Virginijus Gaivenis apie liudininką Mindaugą Žalimą : Situacija po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Mihenes sūnų ir galvojau kad padariau gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sunaus nužudymo istorijoje. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo metu kai aš jau kreipiaus į generalinę prokuratūrą savo ruoštu, kad būtų kuo skubiau Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kaip liudytoją, kad jis atpasakotų visą tai pareigūnams, nes buvo likusios 4 dienos. Informavau juos. Jinai pakeitė telefoną ir Milienė nuvežė į Kauną. Kaip man žinoma jo sugyventinė gyveno pas Milinius, jis pats ten buvo, na aiškina, kad kitoje vietoje, bet man tuo metu aiškino dar kitaip. Visai tai buvo pas tyrėją Gecevičienę. Atsidūrė jisai, mano nuomonė, Milinienės iniciatyva. Jis iš pradžių aiškino, kad sudavęs, bet, kad negalėjo būti tai nuo jo smūgio, po to pradėjo aiškinti, kad aš jis visai nėra sudavęs, paskui jis ėmė sakyti kokį spaudimą darė jam tyrėjai paklausdami, kad vertė, kas man sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareiškiami kaltinimai šitoje byloje jis tikrai ne būtų atėjęs ir ne būtų nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra pagalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra patirtis informacijos valdymo. Jis dabar akivaizdžia teigia, kad aš paprašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę.
    . Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje. Tai vienas tų bandymų, jis net ir viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, kad jis neliudys Ivanausko, savo bičiulio ir kitų byloje, kad jis neduos parodymų šitoje byloje, kad jis trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo teisėsaugai ir šantažo priemonė. Aš tai taip galiu šitą vertinti.
    . Pirma versija – jis sudavė, bet galbūt tai ne nuo jo, antra versija – jis stebėjo kaip kirto iš peties buvęs boksininkas E.Murauskas, trečias – kad jis buvo tarpjdūry, neišėjęs iš to klubo ir tarsi truputi atstume. Tai suprantate arba tu stebėtojas arba tu kerti, arba tu stebi.

Aš atsimenu, nes buvo dar dukros gimtadienis. Filmavimas dar buvo po 12 vai. ir mes kitą dieną susitikome, kai Kedžio padavė daiktus jo namuose. Tai buvo realiai 2 dienos bendravimo.
Jis buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas is Policijos departamento žadėjo padėti šitoje jo byloje. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kada nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ah, Jūs tokie, tai tada aš pasakoju, kas buvo ir kuo nebuvo, bet viskas Jums bus blogai“
■ Liudytojas į gynėjo Džiginto Žebelio klausimu:
I -prieš kamerą jis minėjo, kad pats sudavė tik jis nebuvo tikras ar tai įvyko nuo jo smūgio ar ne nuo jo, kad ■ Revinski parkrito prie klubo. Prieš kamerą sakė, kad sudavė jisai Revinski, bet jis nebuvo tikras, kad tai buvo lemiamas smūgis ar ne ir, kad Murauskas sudavė.
Ir kada jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje I byloje su policijos pareigūnai, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes į mane jis I kreipėsi kaip pasakė, kad jam esmė šito kreipimosi dėl pokalbio tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o I jam šituo pasakojimų kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.
I | teismo klausimą liudytojas:
jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “ kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, o jis tai yra pasakęs pats.
Liudytojas į gynėjo Džiginto Žebelio klausimu:
■Murausko pasakojimas po viso to ką teko patirti ir išgirsti, aš jau žinojau kokia asmenybė yra Žalimas, kad tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melą, todėl aš logiškai mąstant turiu būti nešališkas pateikiant vieną ir kitą nuomonę, aš buvau linkęs tikėti Murausko, todėl, kad aš žinojau tikrąją tiesą kitokią ir aš negalėjau tikėti 1^1 Žalimu. Aš tikiu Murausko istorija.

  1. Prokuroras Redas Savickas neva ištyrė Furmanavičiaus ir Naruševičienės nužudymus, apkaltinęs tai padarius Drąsių Kedį ir jo tariamą padėjėją Raimundą Ivanauską. Kaip jau minėjau, vienintelis įrodymas – Mindaugo Žalimo parodymai, kurie teismo pripažinti kaip melagingi, ir kuriuos M.Žalimas, kaip prisipažino Gaiveniui, davė tik dėl to, kad išvengtų kalėjimo.
  2. Prokuratūra dėl Revinskio sužalojimo išsuko nuo atsakomybės jau minėtą M.Žalimą, ir apkaltino visiškai nekaltą pilietį Remigijų Murauską. Žodžiu, iš pradžių apkaltinę M.Žalimą dėl šio nusikaltimų, prokuratūra vėliau įtarimus jam panaikino ir apkaltino jau kitą apsauginį Remigijų Murauską. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismą jo bylą nagrinėjusi teisėją Macevičienė tik pasijuokė iš tokių prokuratūros klastočių ir Murauską išteisino.
  3. Teisėja nepatingėjo net išanalizuoti M.Žalimo parodymų ir nurodė, kad šie parodymai nepatikimi:
    Teisėja Macevičienė nuosprendyje nurodė : „teismas atkreipia dėmesį j tai, kad analizuojant nagrinėjamo incidento eigą, matyti, jog byloje egzistuoja dvi, iš esmės skirtingos, įvykio dalyvių versijos, o būtent: viena versija yra kaltinamojo Remigijaus Murausko, kurią patvirtina liudytojai Edgaras Papstaitis ir Virginijus Gaivenis, bei Mindaugo Žalimo versija, kurią gina liudytojas Sigitas Miškinis. Kiti asmenys, tiesiogiai matę nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nenustatyti, nors ne vienas iš apklaustų asmenų teismui nurodė, kad prie klubo buvo nemažai rūkančių arba taksi laukiančių žmonių. Teismo apklausti klubo apsaugos darbuotojai vieningai paaiškino, kad asmeniškai incidento nematė, o apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo Remigijus Murauskas, jiems pasakė ne kas kitas, o Mindaugas Žalimas.
    Vertindamas liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį j tai. kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia. Tokią išvadą teismas daro analizuodamas šio liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o būtent: Mindaugas Žalimas, 2011-11-03 skunde, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. Murausko atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. Revinski, sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smūgio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas teismo med. ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus Mindaugas Žalimas daro išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp R. Murausko smūgio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l. 111- 113). Atsižvelgiant j tai, kad skundą M. Žalimas rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai Vilma Rudinskienė, Jurij Viduto ir Jaroslav Boreiko. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo Mindaugo Žalimo nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa. Teismas įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, Mindaugas Žalimas nurodė, kaip jis lauke smūgiavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. Murauskas, kaip ir kur smūgiavo R. Murauskas, kur ir kaip nukrito V. Revinski, kur jis su S. Miškiniu pastarąjį nutempė ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastūmė stovėdamas tarpduryje, viena ranka laikydamas duris, kad šios neužsidarytų ir pan. Teismo posėdžio metu Mindaugas šių prieštaravimų nesugebėjo paaiškinti, nurodydamas tik tai, kad jis nemato jokių prieštaravimų (b. t. 3, b.l. 31-41). Teismo abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo Virginijaus Gaivenio parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytoją, susidaryta po televizijos laidos rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, Mindaugas Žalimas yra nurodęs, kad matė, kaip nukentėjusiajam „vieną kartą dešinės rankos kumščiu tiesiai į smakrą“ trenkė jam tik iš matymo pažįstamas Remigijus, kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje. Nuo smūgio vaikinas nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar detalesnes R. Murausko nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes Mindaugas Žalimas nurodė 2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. Revinskį išgrūdo pro duris, sugriebęs pastarąjį už sprando. Nežiūrint į tai, Mindaugas Žalimas ne kartą nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent R. Murauskas, jam pasakė Sigitas Miškinis, todėl jis suprato, kad pastarasis viską matė. 2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju Mindaugas Žalimas nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, kadangi ji nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę, be to tai buvo ne smūgis, kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29, 30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Žalimi pranešimą apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V. Revinski, Mindaugas Žalimas nurodė naujas aplinkybes, o būtent tai, kad V. Revinski išvedamas į lauką per klubo duris, griebė liudytojui ’ švarko atlapo, taip nutraukdamas nuo švarko garsiakalbį, kad pats jis net nebuvo išėjęs į lauką, „paėmęs klientui dešine ranka už sprando, už rankos jį išstūmė pro duris, tuo metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė delnu į krūtinę ir pasitraukė į šalį lauke už durų, tačiau jam į kaklą tikrai nesudavė“. Toliau liudytojas pasakoja, kad jis pats smūgio į smakrą, nuo kurio šis parkrito”.

R.Murauskas teisme aiškiai paliudijo, kad žmogui į galvą smarkiu smūgiu nokautavo „liudininkas Mindaugas”
Kodėl šie M.Žalimo kliedesiai vėliau tapo patikimi, kai reikėjo nuteisti Raimundą Ivanauską, ir kodėl šis aklas žmogelis, kaltas tik dėl to, kad pažinojo Drąsių Kedį, iki šiol laikomas kalėjime?

  1. Primenu gen. prokuratūrai, kad melagingas liudininkas M.Žalimas buvo vienintelis įrodymas to, kad Drąsius Kedys nušovė Joną Furmanavičių ir Andrių Ūsą. Primenu, kad prokuratūra sąmoninga tyčia, žinodamai, kad R.Ivanauskas nekaltas, privertė jį apkalbėti M.Žalimą, žadėdami, kad už tai jam nebus keliama baudžiamoji byla.
    Vietoj to, kad patraukti atsakomybėn už sunkų Žalimo nusikaltimą, prokuratūra padarė jį „liudininku” minėtose nužudymo bylose tam, kad nuslėpti tikruosius žudikus ir kad apkaltinti nekaltus žmones. Primenu, kad R.Ivanauskas, kuris nėra padaręs jokios nusikaltimo, jau aštuoni metai laikomas kalėjime.
  2. Kodėl Drąsiaus Kedžio nusikaltimo padėjėju padarytas Raimondas Ivanauskas, kuris teisėjo Furmanavičiaus nužudymo rytą gydėsi pas profesorių Jašinską. „Nes man pas jį reikėdavo pasirodyti kiekvieną savaitę po akių operacijos. Ir po to visą dieną gulėjau lovoje, tepalų užteptomis akimis, šalia mažas kūdikėlis – kaip aš galėjau padėti ką nors nužudyti? Baikite tas nesąmones“, – sakė LL R.Ivanauskas, kuris jau treji metai pūdomas kalėjime. Nors prokuratūra jam buvo pasiūliusi „prisipažinti“, ir pameluoti, kad D.Kedį žudyti neva ragino jo sesuo N.Venckienė, R.Iavnauskas tai padaryti atsisakė, ir todėl sėdi kalėjime.
  3. Kodėl kaip teigia Venckienė, Furmanavičiaus nužudymo byloje nėra vaizdo įrašų iš Kauno senamiestyje buvusių vaizdo kamerų ir kodėl neapklausti liudininkai, matę kaip buvo nušautas Furmanavičius.
    Ant ginklo, iš kurio buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Narševičienė, ir kuris buvo rastas šalia nužudyto Drąsiaus Kedžio kūno Kauno marių pakrantėje, nebuvo jo biologinių pėdsakų, nors laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas jau buvo spėjęs pranešti, kad ant ginklo rasta D.Kedžio pirštų antspaudai. Negana to, paaiškėjo, kad net pusę metų policija neturėjo „ieškomiausio nusikaltėlio“ Drąsiaus Kedžio pirštų antspaudų, nes jie buvo paimti tik nuo lavono, ir policijos ieškomų asmenų duomenų bazė tuomet pranešė, kad „toks asmuo nėra paieškomas“.
    Kaip prokurorai gali teigti, kad žudikas – D.Kedys, jeigu jie neturėjo jo pirštų antspaudų?„O prokurorai iš karto skelbė, kad Drąsius žudikas, nors aš manau, kad nei prie to Furmanavičiaus, nei prie Naruševičienės kūnų jie nerado jokių pėdsakų, – LL sakė D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė, – o jeigu ir turi, tai tikrai ne Drąsiaus“. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nutartimi prokurorai buvo įpareigoti pareikšti įtarimus Drąsiaus Kedžio draugei ir dukros motinai Laimai Stankūnaitei, nes, kaip rašoma teismo nutartyje, „iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L.Stankūnaitė suteikdama sąlygas įtariamajam A.Ūsui tvirkinti mažametę D.Kedytę, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A.Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių“.
    Todėl „teismas daro išvadą, kad prokurorės 2009-04-02d. nutarimas bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-07-20 d. nutartis priimti skubotai, išsamiai neištyrus visų ikiteisminio tyrime metu surinktų duomenų bei bylos aplinkybių“. Todėl atitinkama „Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta patenkinti D.Kedžio skundą“ bei „prokurorės A.Ročienės 2009-04-02 nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L.Stankūnaitės atžvilgiu yra naikintina“. Tačiau naujasis generalinis prokuroras Darius Valys teigia, kad Vilniaus apygardos prokuratūra analizavo, ar yra pagrindas pateikti L.Stankūnaitei įtarimą prisidėjus tvirkinant mažametį asmenį, tačiau įvertinus per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, padaryta išvada, jog L.Stankūnaitės veiksmuose tokio nusikaltimo požymių nėra.
  4. Prokuratūra ne kartą skelbė, kad 2009 metų spalio 5 dieną Kaune V. Naruševičienę ir J. Furmanavičių nužudė a. a. Drąsius Kedys.
    Garsiojoje spaudos konferencijoje į klausimą, dėl kokių motyvų buvo nužudyti V. Naruševičienė ir J. Furmanavičius, tuomet dar prokuroras Algimantas Kliunka atsakė taip: „Visi žinom tą istoriją. Nuo ko viskas prasidėjo.” (įraše šis atsakymas – nuo 19 min. 39 sek.)
    http://vimeo.com/12015151
    Deja, iš šio atsakymo sunku spręsti, ką prokurorai galvoja apie nužudymo motyvus.
    Formulė „visi žino” šiuo atveju netinka, nes akivaizdu, kad pedofilijos istorijoje prokurorai ir likę mirtingieji žino tikrai ne tą patį.
    Noras atkeršyti už mažametės D. Kedžio dukters tvirkinimą ir prievartavimą nusikaltimo motyvu būti nebegali, nes teismas, remdamasis prokuratūros pateikta medžiaga, paskelbė, kad jokios pedofilijos nebuvo.
    Todėl neabejojame, kad prokurorai visuomenei turėtų įvardinti kitus šio nusikaltimo motyvus. Taigi: dėl kokių motyvų buvo nužudyti Violeta Naruševičienė ir teisėjas Jonas Furmanavičius? Jeigu jokios pedofilijos nebuvo?

Remdamasis išdėstytu, prašau prokuratūros nušalinti prokurorą Redą Savicką nuo mano skundų nagrinėjimo ir pradėti IT pagal BK 129 str., 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas. Taip pat prašau atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir dėl mažamečių vaikų prievartavimo.

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias