Visiškai korumpuotas ir spec. tarnybų „pakabintas” Gitanas Nausėda – didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui

0


Aurimas Drižius
Yra toks nevykėlis banko patarėjas, visiškai atsitiktinai patekęs į prezidento postą, Gitanas Nausėda, kuris apgavo žmones per praėjusius rinkimus, pažadėjęs, kad bus „atstatytas teisingumas”. Žmonės patikėjo ir jį išrinko. Ir skaudžiai apsiriko.


Visos šios mafijinės valstybės aukos iš pradžių rašydavo laiškus ir skundus G.Nausėdai, pasakodami, kokius siaubingus nusikaltimus su jais daro prokurorai, teisėjai, policijos komisarai ir kitokie padugnės. Tačiau Nausėda perėmė Grybauskaitės taktiką – visus žmonių skundus persiųsdavo tirti tiems, dėl kurių nusikaltimų ir skųsdavosi nukentėję žmonės. Tai yra tai pačiai prokuratūrai, kurios nusikaltimai netilptų ant jaučio odos.
Kreipiausi ir aš ne vieną kartą – rezultatas visą laiką tas pats – „prezidentas negali kištis į organų reikalus”. nes yra tų pačių spec. tarnybų „pakabinta” už matyt korupcinius nusikaltimus – ne veltui VSD „tikrino” visą G.Nausėdos komandą ir patį kandidatą, ir po to G.Nausėda nusprendė, kad VSD vadovas – tinkamiausias šioms pareigms kandidatas.

Šalia to, kad yra visiškai korumpuotas ir nevykdantis pareigų, G.Nausėda pagarsėjo ir kaip itim amoralus žmogus – pvz., reikalaudavo, kad Lietuvos ambasados Londone darbuotojai mokėtų už jo pramogas – muziklą ir prabangią vakarienę Londone.
Trumpai apie mano skundo ėsmę – kreipiausi skundu dėl gen. prokurorės N.Grunskienės nusikaltimo – piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumento suklastojimo.
Tik prezidentas pagal savo kompetenciją gali atšaukti gen. prokurorą ar jo pavaduotoją dėl įtariamų nusikaltimų.


Nurodžiau, kad kol Grunskienė ir Nausėda labiau domisi Ukraina, Lietuvoje prokurorai ir teisėjai kasdien Lietuvoje daro sunkius nusikaltimus.
Paskutinis pavyzdys – jau minėtos N.Grunskienės vakar dienos „raštelis”, kuriuo ji atsisako tirti sunkius prokurorų ir teisėjų nusikaltimus.


Todėl šiandien kreipiausi į Nausėdą ir tą pačią Grunskienę, kad ji pati sau išsikeltų baudžiamąją bylą už piktnaudžiavimą ir tarnybos pareigų neatlikimą.
Mat prokurorienė puikiai žino, kaip reikia išsukti sunkius nusikaltimus padariusius teisėjus ir prokurorus – tereikia dėl jų nusikaltimų suraityti „raštelį”, ir sunkūs nusikaltimai niekada nebus ištirti.
Mat kai pateikti faktus, kurių prokurorai negali nuginčyti, jie surašo „raštelį”, kad to nėra buvę. Taip visada daro Grunskienės pavaduotojas toks Gintas Ivanauskas. Jis man surašė, kad mano visas skundas yra mano haliucinacijos, tai yra „nėra objektyvių duomenų”.
Nors tie „objetyvūs duomenys” surašyti dešimtyse teismo nutarčių ir nuosprendžių, tačiau Ivanauskas parašo, kad to niekada nėra buvę, tai mano fantazijos vaisius.
Žinoma, kad tai nusikaltimas, kai prokuroras faktus pavadina mano išgalvotais, tačiau tada Grunskienė suraito „raštelį”, kuriame nurodė, kad „pareigų atlikimas negali būti traktuojamas kaip nusikaltimas”.
„Raštelio” negali skųsti teismui, taigi byla uždaryta.
Tiesa, įstatymai visai kitaip kalba apie nusikaltimus ir prokurorų pareigas. Todėl šiandien pat suraičiau skundą dėl Grunskienės, Ivanausko, ir kitų šios organizuotos gaujos nusikaltimus.
Nurodžiau, kad taip vadinama gen. prokurorė N.Grunskienė nepasirašytu rašteliu Nr. AP-616, kuris net neturi datos, atsisakė tirti mano skunde išvardintus sunkius nusikaltimus.
Prokurorė nurodė, kad mano skundas bus paliktas nenagrinėtinu, kaip ir ankstesni mano pareiškimai, kuriais „deklaratyviai prašėte pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams ar pareigūnams, pateikusiems atsakymus ir priėmusiems Jus netenkinančius sprendimus, ir į kuriuos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymus, paaiškinant, jog kartotiniai Jūsų prašymai ar skundai tuo pačiu klausimu bus palikti nenagrinėti”.
Grunskienė nurodė, kad „teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, ar pateiktų atsakymų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini”.
Atsisakydama tirti mano skunde išvardintus nusikaltimus, ir pavadindama juos deklaratyviais, be objektyvių duomenų, kitaip sakant, mano išgalvotais, prokurorė Grunskienė padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo, neatliko tarnubos pareigų, suklastojo savo raštą.
Kas jau kas, tačiau gen. prokurorė turi žinoti BPK, kurio antras punktas nurodo, kad :
2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Kas jau kas, tačiau gen. prokurorė turi žinoti ir kitą BPK punktą:
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

  1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
    Todėl dar kartą surašysių visą vadinamą „teisėjų” ir prokurorų nusikaltimų chronologiją:
  2. Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas (tas pats, kuriam pavesta nuteisti „riaušininkus”, ir jis tai neabejotinai padarys) ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d.
    Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.
    Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimo nevykdymu”.
    Uždrausdamas rašyti straipsnius tam tikromis temomis Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią tiesiogiai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
    Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
    Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net 12 kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias