Kas uždės premjerei Šimonytei antrankius?

Per NATO samitą “nestandartinis scenografiją išpildantis stalas su pakeliamomis grindimis” buvo pirktas už 500 tūkst. eurų dviems dienoms

Aurimas Drižius

Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimas apie pavogtus milijonus per vadinamąjį NATO samitą Vilniuje nieko nenustebino. Visi žinojo, kad prisidengiant renginio tariama svarba, bus pavogti milijonai ir kad tai neišvengiama teisinėje demokratinėje Lietuvos Respublikoje.

Tiesa sakant, būtų keista, jeigu pirkimo procedūros būtų skaidrios ir pavogta būtų nedaug. Kitas dalykas, kad tame samite Ukrainai buvo žadėta, kad NATo garantuos jos saugumą kažkokią tai kvaila forma, tačiau Zelenskiui ir jo gaujai buvo pasakyta toliau kariauti su rusais iki paskutinio ukrainiečio to, kol Ukraina atitiks kažkokius “kriterijus”. Kokius, niekas aiškiai nepasakė. Tiesa pasakius, didesnio pažeminimo Ukrainai ir būti negalėjo, tačiau Zelenskis, iš pradžių putojęsis, vėliau labai greitai buvo nutildytas : “Ša, į būdą”.

Tačiau šiandien ne apie tai. O apie masines vagystes. Žinoma banalu. Tačiau tik tokioje mafijinėje valstybėje galima vogti taip atvirai ir begėdiškai.

Kiek Lietuvoje yra organų, kurie turi užtikrinti, kad būtų laikomąsi įstatymų? Pabandome suskaičiuoti – prokuratūra, policija, teismai, STT, VSD, FNTT, kriminalinės policijos biuras, Viešųjų pirkimų tarnyba ir t.t.

Na ir kas – vagystės per NATo samitą buvo organizuotos ir vykdomos atvirai, matyt teisiogiai suderinus su Šimonyte ir Nausėda. Nes kitaip jos tiesiog negalėjo įvykti.

Pamimame vieną pavyzdį – “Spaudos gamyba ir patalpų dekoravimas renginiui”, pirkimo Nr. 667362.

Tai yra Šimonytei pavaldus UAB “Litexpo” nusiuntė trims išrinktiems uab laiškus siūlydama teikti “paslaugą” neskelbiamų derybų keliu likus dviems mėnesiams iki samito.

Iš CVP IS sistemoje patalpintų ir vertinimui pateiktų dokumentų matyti, kad “Litexpo” trims tiekėjams (UAB „Advert Plius“, UAB „Jaunokas“, UAB „Jungtinės profesionalų pajėgos“) 2023 m. balandžio 30 d. išsiuntė kvietimus pateikti pasiūlymus Pirkimui iki 2023 m. gegužės 4 d. 16.30 val., gegužės 10 d. buvo vykdomos derybos su pakviestais tiekėjais, Sutartis su UAB „Jungtinės profesionalų pajėgos“ pasirašyta 2023 m. gegužės 12 d.

Tai yra “Litexpo” paskelbė apie “neskelbiamas derybas” likus iki samito dviems mėnesiams.

Koks tas darbų objektas : “ Scenografinei spaudos elementai su karkasais, scenografijos elementai (šviestuvai), nestandartinis scenografiją išpildantis stalas su pakeliamomis grindimis bei centrine figūra, scenografinės drapiūros bei uždengimai“.

Kitaip sakant, už “nestandartinį stalą su pakeliamomis grindimis” Šimonytė pasirengė mokėti 507 820,06 EURus.

https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/vpt-baige-vertinti-litexpo-pirkimus-vykdytus-nato-virsuniu-susitikimui

Kai VPT pradėjo tyrimą, tai VPT parašė tokią demagogiją : “įvertinus <…> teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją spręstina, kad yra visi pagrindai Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, nes reikia prekes ir su jomis susijusias paslaugas įsigyti ypatingai skubiai” ir “visi pirkimai buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu, kadangi visi jie buvo skirti tam, jog būtų tinkamai ir laiku pasirengta NATO šalių vadovų susitikimo renginiui. Ši aplinkybė sąlygojo tai, kad kiekvieno viešojo pirkimo vykdymui susiklostė ekstraordinarinės aplinkybės”.

VPT priminė, kad “Vyriausybė (toliau – LRV) 2022 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 632 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“ (toliau – Nutarimas), kurio 1.3 papunktyje numatyta, kad „LR Užsienio reikalų ministerija <…> ir LITEXPO kartu ar atskirai imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų laiku užtikrintas LITEXPO patalpų ir išorės erdvių parengimas ir pritaikymas NATO šalių vadovų susitikimui pagal NATO ir visus kitus taikytinus reikalavimus“.

Be to, VPT nurodė, kad neskelbiamų derybų vykdymo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu sąlygos buvo detaliai aptartos 2013 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje. LAT, be kita ko, pažymėjo: „<…> Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos.

Nė viena iš sąlygų dėl NATo samito neatitiko įstatymo reikalavimo – apie renginį buvo žinoma prieš du metus, jokios skubos nebuvo ir t.t.

Tačiau paslauga vis tiek pirkta “neskelbiamų derybų keliu”.

Beje, juokingiausia tai, kad dėl šios atviros vagystės niekas nėra kaltas – VPT nusprendė, kad “Sutartis yra įvykdyta, Tarnyba apsiriboja  pažeidimų konstatavimu”.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA
VERTINIMO IŠVADA

UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“
Laisvės pr. 5, 04215 Vilnius
El. p. info@litexpo.lt

Žiniai

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų
ministerijai
Gedimino pr. 38, 01104 Vilnius
El. p. kanc@eimin.lt 2023-10-16
Į 2023-06-09
Į 2023-08-18
Į 2023-09-14
Į 2023-09-26

Nr. 4S-1132(7.4Mr) 

Nr. 7-55
Nr. 7-71
Nr. 7-76
Nr. 7-80

     Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44, savo iniciatyva atliko UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (toliau – Perkančioji organizacija, LITEXPO) vykdyto pirkimo „Spaudos gamyba ir patalpų dekoravimas renginiui“ (Centrinėje viešųjų Pirkimo informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) pirkimo Nr. 667362) (toliau – Pirkimas) dalinį vertinimą.

I dalis. Bendra informacija

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris „Spaudos gamyba ir patalpų dekoravimas renginiui“ (pirkimo Nr. 667362), 2023 m. gegužės 12 d. Pirkimo sutartis Nr. VIENK004494 (toliau – Sutartis).
Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas Įstatymas (redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas Tarptautinės vertės pirkimas, neskelbiamos derybos.

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM Sudarytos Sutarties vertė – 410 189,80 EUR be PVM (496 329,66 EUR su PVM).
Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas UAB „Jungtinės profesionalų pajėgos“, juridinio asmens kodas 303163023.
Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas Dalinis vertinimas dėl Pirkimo būdo pagrįstumo/ po Sutarties įvykdymo
Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas, projektą administruojanti institucija –
Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją: –.

*viešasis pirkimas/pirkimas, atliekamas gynybos ir saugumo srityje/pirkimas, atliekamas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų/įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimas/koncesija

II dalis. Vertinimo apimtyje nustatyti pažeidimai

1. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
   Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos pirkimų vykdytojas.
   Dalinio vertinimo metu sprendžiama, ar Perkančioji organizacija, atlikdama Pirkimą, teisėtai taikė neskelbiamų derybų procedūrą Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
   I. Dėl pirkimo būdo pasirinkimo ir Perkančiosios organizacijos nurodytų aplinkybių
   Iš CVP IS sistemoje patalpintų ir vertinimui pateiktų dokumentų matyti, kad Perkančioji organizacija trims tiekėjams (UAB „Advert Plius“, UAB „Jaunokas“, UAB „Jungtinės profesionalų pajėgos“) 2023 m. balandžio 30 d. išsiuntė kvietimus pateikti pasiūlymus Pirkimui iki 2023 m. gegužės 4 d. 16.30 val., gegužės 10 d. buvo vykdomos derybos su pakviestais tiekėjais, Sutartis su UAB „Jungtinės profesionalų pajėgos“ pasirašyta 2023 m. gegužės 12 d.
   Perkančiosios organizacijos vadovas 2023 m. balandžio 30 d. patvirtino atsakingo už Pirkimą asmens Teikimą dėl pirkimo būdo patvirtinimo (toliau – Teikimas), kuriuo grindžiamas sprendimas dėl Pirkimo būdo pasirinkimo ir, be kita ko, nurodomos tokios sąlygos ir aplinkybės, kurios sąlygojo atitinkamus Perkančiosios organizacijos sprendimus:
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV) 2022 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 632 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“ (toliau – Nutarimas), kurio 1.3 papunktyje numatyta, kad „LR Užsienio reikalų ministerija <…> ir LITEXPO kartu ar atskirai imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų laiku užtikrintas LITEXPO patalpų ir išorės erdvių parengimas ir pritaikymas NATO šalių vadovų susitikimui pagal NATO ir visus kitus taikytinus reikalavimus“.
3. Nutarimo 2.1 papunktyje numatyta pareiga Užsienio reikalų ministerijai (toliau – URM) ir LITEXPO sudaryti bendradarbiavimo sutartį dėl LITEXPO patalpų ir išorės erdvių pritaikymo NATO šalių vadovų susitikimui, kurioje taip pat būtų aptarta Nutarimo 1.3 papunktyje nustatyto tikslo įgyvendinimo tvarka, terminai, apmokėjimo ir kitos tikslo pasiekimo sąlygos.
4. LITEXPO ir URM 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr.10- 214/22 „Dėl UAB „LITEXPO“ patalpų ir išorės erdvių pritaikymo NATO šalių vadovų susitikimui“ (toliau – Bendradarbiavimo sutartis).
5. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės patvirtinto NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraščio, kuris buvo atnaujintas 2022 m. gruodžio 14 d., pasirašant papildomą susitarimą prie sutarties, 9.3 p. numatyta, kad „Scenografinei spaudos elementai su karkasais, scenografijos elementai (šviestuvai), nestandartinis scenografiją išpildantis stalas su pakeliamomis grindimis bei centrine figūra, scenografinės drapiūros bei uždengimai“ pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta jau 2023 m. vasario 1 d.
6. 2022 m. rugpjūčio 3 d. LITEXPO gavo URM raštą (14.1.1E)3-4965 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo skubos“, kuriame be kita ko, nurodoma, kad <….UAB „Litexpo“, pasirašydama Sutartį, įsipareigojo vykdyti viešuosius pirkimus laikantis patvirtintame <…> pirkimų sąraše numatytų terminų, (Sutarties 2.3.4.6.p.). Atsižvelgdami į tai, kad dėl užsitęsusio Sutarties derinimo proceso, Sutarties priede Nr. 2 numatyti keli viešųjų pirkimų vykdymo terminai sutapo su Sutarties pasirašymo data, pažymime, jog visi Sutarties priede numatyti viešieji pirkimai yra svarbūs ir skubūs. <…>, prašome Sutartyje numatytus viešuosius pirkimus vykdyti, laikantis Sutartyje numatytų terminų, o viešuosius pirkimus, kuriems įvykdyti terminai, jau yra suėję, vykdyti ypatingai skubiai <…>“.
7. „Scenografijos, bei scenografiją pildantys elementai“ viešąsis pirkimas, kuris skirtas NATO renginiui įgyvendinti (toliau – Pirkimas) įtrauktas į Litexpo direktoriaus 2023 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl 2023 m. pirkimų plano patvirtinimo“ patvirtintą pirkimų planą (toliau – Pirkimų planas).
8. 2023 m. balandžio 26 d. Litexpo pirkimų valdymo sistemoje buvo užpildyta paraiška su
   pateikta technine specifikacija, inicijuojant Pirkimą. Paraiška Perkančiosios organizacijos vadovo patvirtinta praėjus 4 (keturioms) dienoms.
9. Atsižvelgiant į Pirkimų planą, pirkimo sumą (planuota Pirkimo suma, nurodyta patvirtintame Pirkimų plane, buvo iki 419 686,00 EUR be PVM arba 507 820,06 EUR su PVM) ir tai, kad „<…> pirkime vyrauja prekių pirkimas, Pirkimas laikytinas tarptautiniu pirkimu, ir atsižvelgiant, kad Pirkimo objektas Litexpo jau turi būti pristatytas 2023 m. birželio 21 d. t. y. Prekes ir su jomis susijusias paslaugas reikia įsigyti ypač skubiai <…> siūlytina pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 71 str. 1 d. 3 p.), tik iš dalies laikantis VPĮ pirkimams nustatytų reikalavimų (VPĮ 72 str. 3 d.). Taigi atsižvelgiant, kad įstatymų leidėjas vykdant neskelbiamas derybas, kai pirkimo objektą reikia įsigyti ypač skubiai ir skuba nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, suteikia teisę tik iš dalies laikytis VPĮ reikalavimų, todėl šiuo atveju neišlaikytina pareigos pirkimą skaidyti į dalis, kaip tą numato VPĮ 28 str. 1 d.“.
   Perkančiosios organizacijos Teikime apibendrinama: „<…>įvertinus <…> teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją spręstina, kad yra visi pagrindai Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, nes reikia prekes ir su jomis susijusias paslaugas įsigyti ypatingai skubiai (Prekės pradėtos tiekti, montuoti turi būti pradėtos nedelsiant nuo pirkimo sutarties pasirašymo momento ir turi būti jau pristatytos ir sumontuotos Litexpo patalpose atitinkamai 2023 m. birželio 21 d.). Ypatingos skubos aplinkybės nėra sąlygotos perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo, nes ypatinga skuba sąlygota Vyriausybės sprendimų; patvirtintame NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo pirkimų sąraše nustatytų terminų; URM veiksmų, pasirašant Sutartį, kurios sudedamoji dalis yra Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės patvirtinto NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraštis, kuriame po atlikto jo pakeitimo (2022 m. gruodžio 14 d.) nurodyta, kad „Scenografinei spaudos elementai su karkasais, scenografijos elementai (šviestuvai), nestandartinis scenografiją išpildantis stalas su pakeliamomis grindimis bei centrine figūra, scenografinės drapiūros bei uždengimai“ pirkimo-pardavimo sutartis <…> turi būti sudaryta 2023 m. vasario 1 d.“
   Vertinimo metu Tarnybai Perkančiosios organizacijos paprašius, be kita ko, paaiškinti ir argumentuotai pagrįsti neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisinį pagrindą, Perkančioji organizacija paaiškino, kad „visi pirkimai buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu, kadangi visi jie buvo skirti tam, jog būtų tinkamai ir laiku pasirengta NATO šalių vadovų susitikimo renginiui. Ši aplinkybė sąlygojo tai, kad kiekvieno viešojo pirkimo vykdymui susiklostė ekstraordinarinės aplinkybės, <…>, sudarančios pagrindą Pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu, konkrečiai: 1) pirkimai privalėjo būti vykdomi itin skubiai; 2) Pirkimų vykdymo skuba nepriklausė nuo Litexpo <…> Pirma, Litexpo, vykdydama viešuosius pirkimus, privalėjo vadovautis Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės tvarkaraštyje nurodytais terminais, iki kada privalo būti sudarytos konkrečios viešųjų pirkimų sutartys <…>. Antra, Litexpo, prieš organizuojant kiekvieną viešąjį pirkimą, skirtą pasirengti NATO renginiui, privalėjo derinti tokio viešojo pirkimo sąlygas (techninius sprendinius) tiek su URM, tiek su NATO tarptautiniu sekretoriatu“. Be to, papildomai paaiškindama dėl šio Pirkimo, pažymėjo, kad viešojo pirkimo įvykdyti ir sudaryti viešojo pirkimo sutarties anksčiau nebuvo įmanoma, nes „<…> Pirma, Litexpo negalėjo pradėti vykdyti viešojo pirkimo procedūrų, kol nebuvo įvykdytos kitos viešojo pirkimo sutartys, būtinos pirkimo objektui (pavyzdžiui, baldų gamybos, kiliminės dangos, užuolaidų, <…>, dizainerio paslaugų ir kt. viešojo pirkimo sutartys)<…>. Antra, <…> iki paskutinių dienų Litexpo nežinojo nei viešo pirkimo objekto apimčių, nei kitų pirkimui keliamų reikalavimų, kuriuos turėjo pateikti NATO tarptautinis sekretoriatas <…>. Trečia, viešojo pirkimo procedūros privalėjo būti vykdomos itin skubiai, priešingu atveju, kilo didelė ir pagrįsta rizika, kad tiekėjas nespės įvykdyti viešojo pirkimo sutarties laiku, t. y. iki planuoto NATO šalių vadovų susitikimo renginio <…>“ bei pabrėžė, kad Paraišką parengė tik 2023 m. balandžio 26 d. ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, nes objektyvūs duomenys Paraiškai suformuluoti ir Pirkimui vykdyti, t. y. objekto apimtis „<…> nebuvo žinoma iki paskutinių pasiruošimo dienų“, o „aiškus reikalavimų sąrašas iš NATO tarptautinio sekretoriato taip ir nebuvo gautas“.
   Taigi, Perkančioji organizacija pasirinkimą Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu iš esmės argumentuoja ypatinga skuba dėl nuo Perkančiosios organizacijos nepriklausančių ir jos negalimų kontroliuoti aplinkybių (užsitęsusiu sprendimų derinimu su suinteresuotais subjektais, veikimu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko darbo grupės, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nurodymus ir nustatytus terminus ir pan.).
   Neskelbiamų derybų vykdymo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu sąlygos buvo detaliai aptartos 2013 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje. LAT, be kita ko, pažymėjo: „<…> Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92). <…>. Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. <…> Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. <…> Taigi tam tikrų konkrečių terminų, skirtų apibrėžti perkančiosios organizacijos pareigą pradėti pirkimo procedūras ar jau turėti materializuotą pirkimo objektą, nustatymas nepateisina aptariamo pirkimo būdo naudojimo. <…>“.
   Iš pirmiau išdėstyto seka, kad Pirkimo atveju nėra kumuliatyvių sąlygų (požymių visumos), būtinų Pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. LAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nenumatyti įvykiai (būtina neskelbiamų derybų vykdymo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sąlyga) suprantami siaurai – kaip neprognozuoti įvykiai, neapsakomai viršijantys įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas (pvz.: žemės drebėjimai, potvyniai, pandemijos, karai, nelegalių migrantų krizės ir pan.). Vis gi, NATO valstybių narių vadovų susitikimas nėra vienas iš tokių neplanuotų ir neprognozuotų reiškinių, priešingai – tokio masto ir svarbos renginiai yra iš anksto planuojami, derinami, iš anksto žinomi. Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, Ministro Pirmininko darbo grupės, kitų institucijų veikla (neveikimas), sprendimai ir jų rezultatai nėra priskirtini nenumatytų įvykių kategorijai, nepaisant aplinkybės, ar Perkančioji organizacija tikėjosi (nesitikėjo) šios veiklos padarinių. Paminėtina, kad nesant nenumatyto įvykio sąlygos – negali būti išpildyta ir kita sąlyga, būtina neskelbiamoms deryboms vykdyti Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. negali būti ir priežastinio ryšio tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos.
   Papildomai pažymėtina, jog apie tai, kad NATO valstybių narių vadovų susitikimo renginys vyks Lietuvoje, buvo žinoma 2021 metais. 2021 m. birželio 14 d. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) šalys NATO šalių vadovų susitikime Briuselyje patvirtino sutarimą, kad 2022 metais NATO vadovų susitikimas vyks Madride, Ispanijoje, o kitas – Vilniuje, Lietuvoje. Po pirminio NATO atstovų delegacijos vizito į Lietuvą 2021 m. birželio 28-30 d. buvo žinoma, kad „Litexpo“ patalpos ir išorės erdvės yra Vilniuje tinkamiausia vieta, kuri atitiktų NATO nustatytus reikalavimus ir talpintų per 3 000 užsienio valstybių ir žiniasklaidos atstovų. Toliau buvo imtasi šių oficialių veiksmų: Ministro Pirmininko 2021 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. 209 „Dėl darbo grupės NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje 2023 metais surengti sudarymo“ sudaryta Ministro Pirmininko darbo grupė, kuriai pavesta koordinuoti pasirengimo NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje 2023 metais organizacinius, finansinius, teisinius ir kitus susijusius klausimus bei iki 2022 m. vasario 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei planuojamo NATO šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais programos ir sąmatos projektus; priimtas Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 632 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kurio priėmimas grindžiamas būtent pirmiau minėtu NATO šalių sutarimu surengti NATO šalių vadovų susitikimą Lietuvoje. Po Madrido NATO viršūnių susitikimo 2022 m. birželio 29 d. buvo paskelbta, jog sekantis sutikimas vyks 2023 m. Vilniuje. 2022 m. lapkričio 9 d. buvo paskelbta NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tiksli data.
   Nors aukščiau išvadoje minėta nenumatyto įvykio nebuvimo sąlyga yra pati savaime pakankama konstatuoti neskelbiamų derybų vykdymo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neteisėtumą, Viešųjų pirkimų tarnyba pasisako ir dėl kitų Perkančiosios organizacijos argumentų, pasirenkant neskelbiamų derybų būdą.
10. Perkančioji organizacija pateiktuose dokumentuose ne kartą konstatavo pirkimų, susijusių su NATO renginiu, susietumą, pavyzdžiui, Teikime nurodyta, kad lygiagrečiai šio Pirkimo „<…> prekių tiekimui ir montavimui vyks statybos darbai, kurie bus betarpiškai susiję su Pirkimo objektu ir Pirkimo objektas privalės būti inkorporuotas į statybos darbų objektą (rezultatą). Prekės privalės derėti su kilimais, užuolaidomis. <…> buvo ieškoma techninių sprendimų, kaip tinkamai sujungti šio Pirkimo objektą su kitų pirkimų objektais (pvz., baldų pirkimas, dizainerio sprendimai dėl šio pirkimo objekto jį sujungiant su kitų pirkimų objektais vizualizacijos požiūriu, t. y. kiliminės dangos pirkimas, užuolaidų (akustinių įrenginių pirkimas), laikančiųjų konstrukcijų pirkimas ir jų vizualinis apipavidalinimas, darant kuo mažesnės vizualinės taršos renginio vietos interjerui ir t.t.), nes viskas turės veikti vienoje visumoje bei derėti, o pirkimų objektai yra susiję ir turi būti įsigyjami paralelei <…>“, taip pat aplinkybes, kurios, nepriklausė nuo Perkančiosios organizacijos, bet esmingai įtakojo pirkimų vykdymą ir Perkančiosios organizacijos priimamus sprendimus. Atsižvelgdama į šiuos Perkančiosios organizacijos argumentus, Tarnyba pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius nurodomas Pirkimo būdo pasirinkimo aplinkybes, vertino ir analizavo sistemiškai.
    Vertinimo metu nustatyta, kad Perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdu įvykdė viešąjį pirkimą „Techninio projekto (vizualizacijos, plano) NATO renginiui parengimo paslaugos“, kuriuo buvo perkamos paslaugos dėl LITEXPO patalpų pritaikymo NATO renginiui, 3D vizualizacijos parengimo, laikinos infrastruktūros suprojektavimo ir jų vizualizavimo, techninių specifikacijų baldų, garso, vaizdo, scenografijos, laikinų konstrukcijų ir kt. parengimo. Perkančioji organizacija kreipėsi į vieną tiekėją (UAB „Scenos dizaino idėjos“) ir su juo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. 426-8-PS01969 dėl techninių konsultantų paslaugų įsigijimo (pirkimo Nr. 623853, toliau – Pirkimas 1). Iš pastarojo pirkimo dokumentų matyti, kad LITEXPO šiuo pirkimu „<…>numato įsigyti techninių konsultantų paslaugas, kurių dėka būtų parengta dokumentacija ir techninės specifikacijos NATO poreikiams išpildyti ir pasiruošti pirkimams <…>“. Techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodyta, kad techniniam konsultantui keliamos užduotys: „<…>parengti aiškią ir tikslią dokumentaciją (technines specifikacijas), kurių pagrindu galėtų būti pradedami visi būtini pirkimai (baldai, garsas, vaizdas, šviesa, scenografija, <…>) <…>“. Taigi, minėtas Pirkimas 1 ir jo rezultatas, vertinant sistemiškai, yra susijęs su Pirkimo vykdymu ir yra būtinas tam, kad Perkančioji organizacija galėtų vykdyti kitus techninėje specifikacijoje nurodytus pirkimus. Iš Perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų matyti, kad, vykdant pirmiau minėtą sutartį buvo pasirašyti 3 (trys) „Paslaugų rezultatų priėmimo-perdavimo aktai“. 2022 m. gruodžio 9 d. Paslaugų rezultatų priėmimo perdavimo akte nurodyta, kad perduodami, be kita ko, tokie paslaugų rezultatai (apie 90 proc. sutarties vertės)– „<…> 4. Parengtos techninės specifikacijos: baldų (specifikacija dalinė), garso, vaizdo, <…> scenografijos bei laikinųjų konstrukcijų“. 2023 m. balandžio 28 d. Paslaugų rezultatų priėmimo perdavimo akte taip pat nurodyta, perduodamos „2. parengtos techninės specifikacijos: garso, vaizdo, šviesų ir vertimo įrangos, scenografijos bei laikinų konstrukcijų“. Iš šiame akte nurodytos perduodamų darbų vertės (6 050 Eur su PVM) matyti, kad tai sudarė nedidelę dalį bendros paslaugų vertės (5 proc.) pagal aptariamą sutartį, todėl tai esmingai neįtakojo 2022 m. gruodžio 9 d. perduoto rezultato. Trečiasis Paslaugų rezultato priėmimo-perdavimo aktas, kuris parengtas 2023 m. liepos 19 d., t. y. jau po NATO renginio, nesusijęs su vertinamu Pirkimu, todėl neaptariamas.
11. Perkančioji organizacija nurodo, kad, Pirkimas negalėjo būti organizuojamas ir vykdomas iki tol, kol nebuvo suteiktos ir dizainerio paslaugos, nes prekės (spauda) privalėjo derėti su įsigytais kilimais, užuolaidomis, baldais, atitikti dizainerio parengtus sprendinius ir pan., t. y. vizualizacijos požiūriu privalėjo būti vieninga visuma.
    Vertinimo metu nustatyta, kad konkretus poreikis įsigyti patalpų meninės ir estetinės apdailos koncepto paslaugas (Dizainerio paslaugos, toliau – Pirkimas 2) buvo suformuotas 2022 m. gruodžio 15 d., Perkančiajai organizacijai sudarius su URM papildomą susitarimą. Pažymėtina, kad Perkančiosios organizacijos argumentai dėl to, kad neįvykdžius Pirkimo2, negalėjo vykdyti tolimesnių suplanuotų pirkimų (pavyzdžiui, baldų gamybos, spaudos gamybos, dekoravimo ir kt.), nėra pagrįsti. Iš Pirkimo2 dokumentų (įskaitant techninę specifikaciją) nėra aišku, kaip ir kiek šių paslaugų pirkimas įtakoja kitus pirkimus ir galimybę juos organizuoti. Norėdama remtis tokia aplinkybe, kad pirmiausia turėjo būti įsigytos dizainerio paslaugos, o tik po to pradėtas organizuoti Pirkimas, Perkančioji organizacija turėjo pateikti konkrečius to įrodymus, t. y., toks Pirkimo ir Pirkimo 2 susietumas ir vykdymo seka turėjo būti matoma iš Dizainerio paslaugų pirkimo dokumentų (sutarties, techninės specifikacijos, perduodamų paslaugų atlikimo aktų ir pan.), pavyzdžiui, Pirkimo2 dokumentuose aiškiai įvardijant konkrečius rezultatus (pavyzdžiui, scenografijos spalvų, formų, medžiagiškumo parinkimas; suderinimas su parengta technine specifikacija ar pan.) bei tokios paslaugos suteikimo datą, t. y. datą, iki kurios turi būti perduodamas paslaugos rezultatas (dalis rezultato), kad būtų galima laiku vykdyti konkretų pirkimą, taip pat pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kad aiškiai matytųsi atskirų pirkimų seka, nuoseklumas ir (ar) galimybė/negalimumas pirkimus vykdyti lygiagrečiai, patvirtinančius, kad Perkančioji organizacija nebūtų galėjusi įvykdyti Pirkimo anksčiau. Pirkimo2 techninės specifikacijos (sutarties priedas Nr. 1) 2 punkte nustatytas paslaugos teikimo laikotarpis „nuo sutarties pasirašymo iki 2023 metų liepos 31 dienos“, taigi niekaip neįpareigojantis pateikti pirkimo rezultato vertinimo Pirkimo vykdymui, Pirkimo specifikacijos tikslinimui.
12. Perkančioji organizacija nurodo, jog „<…> viešasis pirkimas negalėjo būti vykdomas anksčiau lėmė ir tai, kad iki paskutinių dienų Litexpo nežinojo nei viešojo pirkimo objekto apimčių, nei kitų pirkimui keliamų reikalavimų, kuriuos turėjo pateikti NATO tarptautinis sekretoriatas. Visi scenografiniai elementai, vizualinis identitetas privalėjo būti griežtai suderintas su NATO tarptautiniu sekretoriatu. Vis dėlto, susiklostė situacija jog aiškus reikalavimų sąrašas dėl vizualinio renginio identiteto iš NATO tarptautinio sekretoriato taip ir nebuvo gautas, o pirkimo objekto apimtis (spaudos kiekių apimtys ir konkretūs spaudos gaminiai) Litexpo nebuvo žinoma iki paskutinių pasiruošimo dienų. Vien tik renginio logotipas (kuris buvo būtinas vykdant viešojo pirkimo procedūras ir vykdant viešojo pirkimo sutartį) Litexpo tapo žinomas tik 2023 m. balandžio 7 d <…>. Svarbu paminėti ir tai, kad Litexpo tik 2023 m. vasario mėn. pabaigoje sužinojo, jog dalies renginio erdvių (konkrečiai Media centro) vizualizacijos kūrimas yra patikėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kuruojamam co-create. Litexpo tik 2023 m. gegužės mėnesį galutinai išsiaiškino būtent co-create konkretų scenografinių elementų bei spaudos poreikį. <…> Todėl iki kol jie nebuvo žinomi (iki 2023 m. gegužės mėn.) viešasis pirkimas tiesiog negalėjo būti pradėtas vykdyti ir tai visiškai nepriklausė nuo Litexpo“.
    Taigi, Perkančioji organizacija šiuo paaiškinimu ypatingą skubą iš esmės grindžia kitomis, neva, nuo Perkančiosios organizacijos nepriklausančiomis ir jos negalimomis kontroliuoti, aplinkybėmis – užsitęsusiu sprendimų derinimu su suinteresuotais subjektais, informacijos trūkumu, nežinomais Pirkimo objektų kiekiais, apimtimis ir pan. Tarnyba neneigia nurodytų ir dokumentais pagrįstų aplinkybių, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, be kita ko, privalėjo laikytis tam tikrų tarptautinio NATO sekretoriato reikalavimų (toliau – NATO reikalavimai), bendradarbiauti su URM, NATO sekretoriato atsakingais asmenimis ir kt., visgi, pastebi, kad išdėstytos aplinkybės ir teiginiai yra nenuoseklūs, prieštaringi, paaiškinimo aplinkybių nepagrindžia vertinimui pateiktų Pirkimo dokumentų visuma (Pirkimo techninė specifikacija, priedai prie techninės specifikacijos ir kt.) bei viešoje erdvėje esanti informacija. Pavyzdžiui, informacija apie tai, kad renginiui turės būti sukurtas unikalus, priimančios šalies identitetą atspindintis logotipas, kuris turės būti patvirtintas NATO generalinio sekretoriaus pagal NATO reikalavimų sąraše nurodytą tvarką, buvo žinoma jau pasirašant Bendradarbiavimo sutartį, kai šie reikalavimai buvo pateikti. Visuomenės informavimo priemonėse paskelbta, kad NATO aljanso šalių susitikimui Vilniuje logotipą NATO generalinis sekretorius patvirtino dar 2023 m. vasario pabaigoje. Be to, 2023 m. kovo 31 d. tiek Lietuvos Respublikos Prezidento pranešime, tiek visuomenės informavimo priemonėse buvo pristatytas ir pats NATO viršūnių susitikimo logotipas. Tai, kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad logotipo elementai (stilistiniai ir spalviniai sprendimai), kurie, anot Perkančiosios organizacijos, buvo svarbūs rengiant Pirkimą, buvo suderinti dar iki jo oficialaus paskelbimo. Pažymėtina ir tai, kad co-create vaidmuo ir įtaka, vykdant Pirkimą, grindžiama tik Perkančiosios organizacijos paaiškinimu, todėl Tarnybos vertinimu, nesavalaikis keitimasis informacija tarp atsakingų subjektų nepriskirtinas nenumatytų įvykių ar aplinkybių, pateisinančių ypatingą skubą, kategorijai.
13. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje pateikiama techninės specifikacijos, kaip techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai, tam, kad būtų užtikrintas perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio objekto įsigijimas, dokumento sąvoka. Iš pateiktos vertinimui pirkimų medžiagos matyti, kad Techninėje specifikacijoje scenografijos, bei scenografiją pildančių elementų pirkimui nurodyti prekių/paslaugų kiekiai (vnt., komplektais, m2), pastabų grafoje pateiktas dalinis tokių prekių (paslaugų) detalizavimas, pvz., „spauda – daroma tik ant tekstilės“; „gaminių dydis telpantis į A1 dydžio formatą su vaizdine ar skaitine informacija ant jos“, „gaminio plotis ne mažesnis nei 40x50cm.“ ir pan. bei pateiktos pastabos, kad „spaudos failus ir elementų dydžius pateikia perkančioji organizacija“, „gaminių tikslius matmenis ir montavimo vietas nurodys perkančiosios organizacijos paskirti atstovai“, „vizualinį sprendimą pateiks perkančioji organizacija ir kt.“ Taigi, Pirkimo dokumentuose (įskaitant Techninę specifikaciją) nebuvo reikalavimo pateikti pasiūlymą su meninės ir estetinės apdailos koncepto įgyvendinimu Pirkime. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad dalis Techninės specifikacijos reikalavimų iš esmės yra susietos su Sutarties vykdymu (išpildant konkrečius Perkančiosios organizacijos nurodymus), o ne Pasiūlymų pateikimo momentu.
    Iš to kas išdėstyta pirmiau, seka, kad: (i) Pirkimo techninė specifikacija galėjo būti parengta vykdant pirkimą „Techninio projekto (vizualizacijos, plano) NATO renginiui parengimo paslaugos“ (Pirkimas 2). Tai įrodo ne tik šio pirkimo dokumentai, sutartis, bet ir vertinimui pateikti Paslaugų rezultatų priėmimo perdavimo aktai, kuriuose užfiksuoti atlikti ir priimti darbai – „parengtos techninės specifikacijos“; (ii) iš pateiktų vertinimui dokumentų ir paaiškinimų nenustatyta, kad neišvengiamai buvo būtina turėti Dizainerio paslaugų pirkimo rezultatą Pirkimo paraiškai pateikti, o reikalingi vizualiniai sprendimai (meninis estetinis apdailos koncepto įgyvendinimas) techninėje specifikacijoje iš esmės galėjo būti susieti su Pirkimo sutarties vykdymu ir įgyvendinami lygiagrečiai vykdomam Dizainerio paslaugų pirkimui.
14. Atsižvelgus į tai, kad Pirkimo techninė specifikacija parengta 2022 m. gruodžio 9 d., Sutartis su tiekėju sudaryta 2023 m. gegužės 12 d., t. y., daugiau kaip po 5 mėn., darytina išvada, kad Perkančioji organizacija neįrodė, t. y., tinkamai nepagrindė aplinkybių, dėl kurių neišvengiamai buvo būtina Pirkimą atlikti ypač skubiai ir kad šiuo atveju ypatinga skuba buvo sąlygota poreikio tinkamai ir laiku pasiruošti NATO renginiui, ji buvo reali ir pagrįsta, atsiradusi dėl nenumatytų įvykių, o ne nulemta netinkamo planavimo ir (ar) pirkimų organizavimo. Darant priešingą išvadą, reikštų, kad vykdant pirkimus, pakaktų palaukti (delsti teikti Pirkimo paraišką), o paskui remtis ypatinga skuba ir taip išvengti kitų, įprastinių, didesnį skaidrumą ir konkurencingumą užtikrinančių procedūrų taikymo.
    Atkreiptinas dėmesys, kad Teismų praktikoje vertinama, ar tokio pirkimo nebuvo įmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais Įstatyme nustatytais terminais, taip pat įvertinami terminai, ar perkančioji organizacija pasinaudojo galimybe sutrumpinti terminus Įstatymo nustatyta tvarka ar pirkimą atlikti pagreitinta procedūra. Taip pat reikia įrodyti, kad aplinkybės nepriklausė nuo perkančiosios organizacijos. Laikoma, kad ypatingos skubos aplinkybės priklauso nuo perkančiosios organizacijos, jeigu ji pati neleistinai (be pagrįstų objektyvių priežasčių) ilgai užtęsė tam tikrų veiksmų atlikimą, dėl ko kilo ypatingos skubos aplinkybės. Pažymėtina, kad ir Europos Komisijos komunikatuose taip pat akcentuojama, kad esant ypatingai skubai, viešieji pirkėjai turi keletą galimybių: pirma, jie gali pasinaudoti galimybe taikyti gerokai trumpesnius terminus, kas leistų pagreitinti ribotų ir atvirų konkursų procedūras; jei to nepakaktų, galima rengti neskelbiamas derybas, tačiau tik jeigu tai yra neišvengiamai būtina, kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija numatyti, neįmanoma laikytis atviro ar riboto konkurso procedūrų arba konkurso procedūros su derybomis terminų. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti ypatingą skubą, bet kuriuo atveju negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Kadangi, taikydamos šią procedūrą, perkančiosios organizacijos nukrypsta nuo pagrindinio viešojo pirkimo sutarties principo dėl skaidrumo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė reikalavimą, kad ši procedūra būtų pasitelkiama tik išimtiniais atvejais ir turi būti tenkinamos iškart visos sąlygos, o aiškinti jas reikia siaurai (žr., pavyzdžiui, sprendimus Komisija prieš Vokietiją, C-275/08, ir Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12).
    Pažymėtina ir tai, kad nors Perkančioji organizacija nurodė, jog Užsienio reikalų ministerijos ir Perkančiosios organizacijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 4.26-8-PJ02154 2 priede (pirkimų tvarkaraštis) nustatyti terminai negalėjo būti keičiami, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad minėto priedo pradinėje versijoje buvo nustatytas 2022 m. lapkričio 3 d. terminas Pirkimo sutarčiai sudaryti, tačiau vėliau, atlikus priedo pakeitimus (atnaujinus tvarkaraštį), naujoje skiltyje „Prognozuojama pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data“ Pirkimo sutarčiai sudaryti numatytas terminas iki 2023 m. vasario 1 d. Pažymėtina, kad šis terminas faktiškai buvo praleistas – Pirkimo sutartis sudaryta 2023 m. gegužės 12 d. Papildomai pastebėtina, kad, viena vertus, aptariamos Bendradarbiavimo sutarties 2.3.4.6 papunktyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija įsipareigoja vykdyti viešuosius pirkimus laikantis 2 priede (pirkimų sąrašas) nustatytų terminų, bei tai, kad, pasirašydama sutartį, Perkančioji organizacija patvirtina, kad susipažino su viešiesiems pirkimams atlikti nustatytais terminais, įvertino savo galimybes laiku juos atlikti ir prisiima įsipareigojimą viešuosius pirkimus atlikti tinkamai, kita vertus, Perkančioji organizacija kai kurių pirkimų įvykdyti ir sudaryti sutartis tvarkaraštyje nurodytais terminais, jau negalėjo, nes jų terminai buvo pasibaigę anksčiau, nei sudaryta Bendradarbiavimo sutartis.
    Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į pirmiau minėtoje Bendradarbiavimo sutartyje nustatytą sudėtingą sprendimų derinimo procedūrą, kas nedera su ypatingos skubos prigimtimi.
    2020 m. Europos Komisijos komunikate pažymėta, kad: „<…> Kaip išaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje, susiklosčius ypatingos skubos aplinkybėms viešasis pirkimas turi būti atliktas nedelsiant. Šia išimtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą, konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras <…>“. Taigi, vertinant, pvz., Pirkimo techninės specifikacijos rengimo ir derinimo procesą (Pirkimo techninė specifikacija turėjo būti parengta vykdant Pirkimą1 pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. sutartį ir iš esmės (bent 90 proc.) perduota pagal 2022 m. gruodžio 9 d. Paslaugų rezultatų (techninė specifikacija Pirkimui) priėmimo perdavimo aktą), matyti, kad nuo Pirkimo techninės specifikacijos perdavimo iki Pirkimo sutarties pasirašymo 2023 m. gegužės 12 d. praėjo daugiau kaip 5 mėnesiai (virš 150 d.). Pirkimo techninės specifikacijos rengimo ir derinimo kontekste (žr. 1, 2, 3 ir 4 Tarnybos argumentų dalies punktus), Tarnybos vertinimu, Perkančioji organizacija nepagrįstai delsė pradėti Pirkimą, kas nedera su ypatingos skubos sąlyga (viena iš kumuliatyvių neskelbiamų derybų sąlygų). Pavyzdžiui, Perkančioji organizacija grindžia, jog vizualinis identitetas turėjo būti griežtai suderintas su NATO tarptautiniu sekretoriatu, tačiau čia pat pripažįsta, kad tokių reikalavimų sąrašas taip ir nebuvo gautas, ir tik likus kritiškai mažai laiko, Pirkimas pradėtas vykdyti. Visgi, toks delsimas, paskui remiantis ypatinga skuba, nėra pateisinamas, ir tai, kad šių reikalavimų gavimas arba pirmiau minėto dizainerio paslaugų pirkimas iki šio Pirkimo buvo tos būtinos aplinkybės, jog be jų nebūtų įmanoma pradėti vykdyti Pirkimo, nėra pagrįsta, todėl nedera su neskelbiamų derybų dėl nenumatyto įvykio ir sąlygotų ypatingos skubos aplinkybių esme. Tarnybos vertinimu, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė ir nuo Perkančiosios organizacijos, pvz., ji privalėjo dėti maksimalias pastangas gauti tokius duomenis per įmanomai trumpiausią laiką arba gauti patvirtinimą, kad tokie reikalavimai nebus pateikti, ir Pirkimas gali būti vykdomas neturint šių duomenų bei nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai pasirenkant pirkimo būdą.
    Pažymėtina, kad VPĮ 17 straipsnis numato pagrindinius viešųjų pirkimų principus, kurių privaloma laikytis atliekant pirkimo procedūras. Neskelbiamų derybų pirkimo išskirtinumą lemia tai, kad jų metu nėra užtikrinama pakankama tiekėjų konkurencija, kaip kad vykdant įprastines atviras pirkimo procedūras, o deramasi tik su vienu ar keliais pasirinktais tiekėjais. Taigi, tiekėjų teisės konkuruoti suvaržomos. Norint pasirinkti pirkimo neskelbiamomis derybomis būdą, turi būti objektyvios Įstatyme ir Direktyvose numatytos sąlygos.
    Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima tik griežtai laikantis Įstatyme numatytų sąlygų bei principų.
    Tarnyba neginčija Perkančiosios organizacijos nurodytų aplinkybių (žr. išvados I dalį) ir pripažįsta, kad Perkančioji organizacija, vykdydama NATO renginio organizavimui skirtus pirkimus, susidūrė su nekasdieniais iššūkiais, nes Lietuvos Respublikoje iki tol nėra vykę tokio masto renginių, kuriems, be kita ko, būtų buvę keliami tokie aukšti renginio dalyvių saugumo reikalavimai ir reikalingas glaudus trišalis bendradarbiavimas tarp Perkančiosios organizacijos, Užsienio reikalų ministerijos ir NATO sekretoriato, o taip pat to, kad Perkančioji organizacija buvo įpareigota vykdyti Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 632 nustatytas užduotis, laikydamasi Ministro Pirmininko darbo grupės nustatytų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo terminų, buvo neigiamai įtakota vėlyvo NATO delegacijos vizito į Lietuvą, tačiau tai nekeičia fakto, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka nenumatyto įvykio kategorijos. Be to, nepagrįstas delsimas buvo sąlygotas ir pačios Perkančiosios organizacijos neveikimo, t. y., skubą sąlygojusios aplinkybės priklausė ir nuo pačios Perkančiosios organizacijos, todėl nėra tenkinamas Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nustatytų sąlygų kumuliatyvumas. Todėl, dėl pirmiau šioje išvadoje nurodytų aplinkybių, vertintina, kad Perkančioji organizacija, pasirinkdama Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ypatingos skubos pagrindu, pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir neužtikrino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi.

III dalis. Kiti nustatyti pažeidimai

 –

–

IV dalis. Sprendimas

Atsižvelgdama į tai, kad NATO valstybių narių vadovų susitikimo renginys jau įvyko ir Sutartis yra įvykdyta, Tarnyba neteikia rekomendacijų dėl Sutarties ir apsiriboja šios išvados II dalyje kvalifikuotų pažeidimų konstatavimu.

Pastabos

–

Direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė