Z.Vaišvila ir E.Vaitkus bando išlaisvinti Lietuvą nuo okupacinės valdžios

0

2024 m. sausio 17 d. 10.00 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Ar turime teisę skelbti, kad galima pažeisti Konstituciją?“

Spaudos konferencijoje dalyvauja prof. dr. Eduardas Vaitkus. 

2023 m. gruodžio 4-18 d.d. Z. Vaišvila ir E. Vaitkus paskelbė penkių dalių straipsnį apie Lietuvos valstybės susigrąžinimą 1988-1991 metais ir praradimą 2003-2004 metais. 

2023-12-29 spaudos konferencijoje Seime (www.youtube.com/watch?v=c_vseRvxr4g) aptartas 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento priimtas 267 ES sutarčių pakeitimų projektas dėl centristinės Europos supervalstybės sukūrimo, faktiškai likviduojant ES nacionalines valstybes www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html

Lietuvos santykiai su Europos Sąjunga teisiškai nesureguliuoti, nes 2003 m. balandžio 16 d. „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0), kurį ratifikavo tuometės ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės, nebuvo pateiktas lietuvių tautos balsavimui 2003 m. gegužės 10-11 d.d. ar kitame referendume, nors Konstitucijos 148 straipsnis ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ nustato, kad aktui, kuriuo atsisakoma dalies valstybės suvereniteto, referendume turi pritarti 75% visų balso teisę turinčių piliečių.

Pažeidžiant šį Konstitucijos reikalavimą, Lietuva buvo paskelbta ES nare.

2003 m. balandžio 16  d. Stojimo į ES Aktą 2003 m. rugsėjo 16 d. ratifikavo ne mūsų Tauta referendume, bet Seimas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218271?jfwid=nq76mw1m0

2004 m. liepos 13 d. Seimas priėmė Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris be 75% Lietuvos piliečių pritarimo referendume buvo įrašytas į LR Konstitucijos 150 straipsnį.

Tokiu būdu pažeidus Konstitucijos reikalavimus, Lietuvos valstybė buvo paskelbta ES sudėtine dalimi, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos I Skirsnis (Lietuvos valstybė) liko nepakeistas – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis).

Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Konstitucijos 8 straipsnis nustato, kad valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. Šiuo atveju smurtas pasireiškė neginkluotu būdu. LR Konstitucinis Teismas: „Valstybės Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai reiškia, kad visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. … kaip nustatyta Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje, „Konstitucija yra vientisas <…> aktas. … Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų prasmė“ (LRKT 2002-12-24 nutarimas)

Romėnų teisė,  kuria remiasi Lietuvos ir ES teisė, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria jus non oritur ( neteisės teisė neatsiranda)ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo).

Tad suokalbyje buvo įvykdytos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nustatytas veikas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai. Šioms veikoms nenustatyta įstatymo senatis, nes buvo suorganizuotas ir įvykdytas sąmokslas neginkluotam valstybės perversmui ir konstitucinės santvarkos pakeitimui, veikimui prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant ES nare ir padarant tai, pažeidus LR Konstitucijos reikalavimus (BK 114 str. 1 dalis – neginkluotas valstybės perversmas), padedant Europos Sąjungai neteisėtai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką ir suverenitetą (BK 118 str. 1 dalis), veikiantiems asmenims susimokius drauge neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę (BK 121 str. 1 dalis).

Dėl šių veikų, turinčių aiškius nurodytų nusikaltimų požymius, š.m. sausio 5 d. Z. Vaišvila ir E. Vaitkus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 2024-01-09 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo BPS vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės raštu nurodyta, kad pareiškėjų pareiškimo nenagrinės, nes E. Vaitkus buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumą organizavusių asmenų piktnaudžiavimo oficialiaisiais įgaliojimais (atsakomybės pagal LR BK 123 straipsnį).

Šis prokurorės raštas apskųstas Generalinei prokuratūrai, nes:

  1. bet kuris prokuroro raštas bent kartą gali būti skundžiamas aukšesniam prokurorui;

b) prokurorė nepastebėjo, kad Z. Vaišvila ir E. Vaitkus 2024-01-04 pareiškimu kreipėsi dėl kitų galimai nusikalstamų veikų ištyrimo – 2003-04-16 stojimo į ES akto nepateikimo referendumui, šio akto ratifikavimo Seime, nors už jį nebalsavo tauta, be tautos balsavimo Seimo priimto konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos narystės ES ir jo įrašymo į LR Konstituciją, t.y. dėl sąmokslo suorganizavimo ir įvykdymo, ko pasekoje, pažeidžiant LR Konstitucijos reikalavimus, buvo neteisėtai pakeista Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, veikiama prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant Europos Sąjungos nare.

Neužkardinus šių veikų tęsimo, suokalbyje susitarę nustatytini asmenys tęsia jas. 2023 m. lapkričio 23 d. Seimas nutarė paskirti antrą, t.y. papildomą, 2023 metų Laisvės premiją Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, … indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą (www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20231123&p_kl_stad_id=-91897). Tokiu būdu įvykdyta galimai nusikalstama veika, pažeidžiant LR Laisvės premijos įstatymo 2 straipsnio reikalavimą kiekvienais metais skirti vieną šią premiją. Tik 2023 m. gruodžio 19 d., t.y. jau po 2023 m. lapkričio 23 d., buvo pakeistas šio įstatymo 2 straipsnis, nustatant, kad išimties tvarka galima skirti ir papildomą antrą šią premiją. 2023 m. lapkričio 23 d. Seimas nutarė pirmąją Laisvės premiją skirti Petrui Plumpai, o antrąją – Europos Parlamentui, nenurodant, kodėl daroma ši išimtis.

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl šios naujos galimai nusikalstamos veikos.

Civiline ar administracine tvarka skųsti šį Seimo nutarimą nėra procesinių pagrindų. Tačiau užkardinti šį suokalbininkų savavaldžiavimą būtina.

Mūsų kritikus kviečiame į viešą diskusiją, t.y. ne už akių, apie tai, ar galima leisti pažeidinėti Konstituciją, kitus įstatymus? Ne tik dėl santykių su Europos Sąjunga, bet ir kasdieniame mūsų gyvenime.

Jei manote, kad galima juos pažeidinėti, pateikite kriterijus, kuriais siūlytumėte pažeidinėti įstatymus ir Konstituciją?

Kodėl galima juos pažeidinėti?

Kam negalima, o kam galima juos pažeidinėti ir neatsakyti už tai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias