ŽEIT nurodė, kad Vytautas Landsbergis gali laužyti įstatymus ir skleisti karo propagandą
ŽEIT nurodė, kad Vytautas Landsbergis gali skleisti karo propagandą
Paklausęs LRT laidos „Svarbus pokalbis. Landsbergis: Lietuva gali parodyti pavyzdį ir pirma nusiųsti karių į Ukrainą“ (lrt.lt, 2023-02-02) (toliau – programa), profesorius Eduardas Vaitkus kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT) dėl patriarcho paskelbtos informacijos.
Pranešėjas nurodė, kad skleidžiama draudžiama informacija, pažeidžiami visuomenės informavimo principai, ir skelbiama propaganda, be to, kviečiama pradėti karą. Pranešėjas prašo išnagrinėti skundą, įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti.
Šiandien E.Vaitkus gavo ŽEIT atsakymą. jame nurodyta :
Įvertinęs paskleistą informaciją, skundo argumentus, Inspektorius n u s t a t ė :
Pranešime kvestionuojama, ar skundžiamoje radijo programoje paskelbta informacija atitinka visuomenės informavimo sritį reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Analizuojant paskleistą informaciją, pirmiausia, būtina įvertinti ir atsižvelgti į visą kontekstą, informacijos paskelbimo aplinkybes ir kitas reikšmingas, radijo programos parengimą ir paskelbimą nulėmusias detales. Izoliuotas, nekontekstinis paskleistos programos turinio vertinimas ne tik gali iškreipti joje pateikiamą informaciją, bet ir lemti neteisingą ir nepagrįstą viso radijo programoje paskelbto turinio supratimą ir vertinimą. Todėl svarbu
nustatyti nagrinėjamą problemą ir apibrėžti radijo programos objektą (tikslą).
Iš radijo programoje paskleistos informacijos akivaizdu, kad pagrindinė nagrinėjama problema – karo įvykių Ukrainoje ir agresyvios Rusijos Federacijos politikos apžvalga, o šios programos tikslas – apžvelgti Ukrainai teikiamos pagalbos mastą, jos pakankamumą, taip pat įvertinti galimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) įsitraukimą siekiant užbaigti karo veiksmus. Pateikiami prof. Vytauto Landsbergio, kaip pirmojo Lietuvos Respublikos vadovo atkūrus valstybės nepriklausomybę, samprotavimai ir mintys dėl karą Ukrainoje lėmusių įvykių, taip pat svarstymai dėl galimo karinių veiksmų nutraukimo įsitraukus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos dalyviams.
Prof. V. Landsbergis programos vedėjui teigė: „Ar turėtumėm mes siųsti savo karius į frontą? Lietuva. Dar grįžkime prie NATO truputį. Pasigilinkim. Kas čia per klausimas toks, ar turėtumėm? Jeigu matome žūstančius žmones, skęstančius žmones – reikia eit gelbėti visomis priemonėmis. Tas yra svarstoma. Svarstoma Vokietijos svyruojanti pozicija dėl ginkluotės Ukrainai perdavimo, abejojama tokios pozicijos teisingumu.“
Šiame kontekste prof. V. Landsbergis svarstė: „Tai Lietuva galėtų būti ir moralinis pavyzdys. Jeigu Lietuva nusiųstų kokią kuopą kareivų ten kariauti. Bet aš nežinau, ar pritars čia Prezidentas ir visi politikai, ir taip toliau. Greičiausiai būtų mąstoma, kad reikia koalicijos.“
Taigi radijo programos pašnekovas, kalbėdamas apie Rusijos Federacijos prieš nepriklausomą, suverenią Ukrainą pradėtame neišprovokuotame kare nuolat žūstančius civilius gyventojus ir apie galimą pagalbą šiai valstybei, jos žmonėms, susiduriantiems su pavojumi gyvybei ir laisvei, hipotetiškai samprotauja apie Lietuvos galimybes siųsti karius dalyvauti kare ginant Ukrainos ir kitų Europos valstybių demokratinę santvarką ir demokratines vertybes apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad pašnekovas kalboje akcentuoja
moralinį Lietuvos pavyzdį aktyviais veiksmais – siunčiant karius padėti užpultai valstybei – parodyti kryptį kitoms NATO sąjungininkėms, kaip galima padėti priverstinai į karą įtrauktai valstybei apsiginti nuo agresoriaus. Pažymėtina, kad toks pozityvus hipotetiškas Lietuvos pavyzdys buvo priešpastatomas Vokietijos, radijo programos skelbimo metu delsusios suteikti modernią karinę ginkluotę Ukrainai, pozicijai. Be to, radijo programos pašnekovas savo svarstymų pabaigoje suabejoja, ar tokiems veiksmams (Lietuvos karių siuntimui dalyvauti Ukrainoje vykstančiame kare) pritartų Lietuvos Prezidentas ir kiti politikai, turintys įgaliojimus priimti panašaus pobūdžio sprendimus. Kitaip tariant, Lietuvos karių tikimybė,
taip pat ir galimybė įsitraukti į karinių veiksmų nutraukimą Ukrainoje buvo paneigta paties prof. V. Landsbergio, todėl tokie svarstymai nelaikytini nei dezinformacijos skleidimu, nei juo labiau karo propagavimu ar jo kurstymu.
Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Be kita ko, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) yra garantuojama redagavimo teisė. Tai reiškia, kad tik pats viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi teisę nuspręsti, kokią informaciją, kiek ir kaip ją skleisti. Bet kokie viešojo administravimo subjektų, taip pat ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, veiksmai, kuriais yra ir / ar gali būti kišamasi į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklą iki informacijos paskelbimo, būtų laikomi cenzūra.
Cenzūra yra draudžiama Pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – 44 straipsnio nuostatų apibrėžtais reikalavimais. Toks draudimas taip pat yra numatytas ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnio dispozicijoje – viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taigi remiantis nurodytomis teisės nuostatomis, niekas negali daryti įtakos viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) dėl
ketinamos skelbti informacijos, taip pat niekas negali reguliuoti, kokia informacija gali ir / ar turi būti skelbiama visuomenės informavimo priemonės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, iki informacijos paskelbimo.
Narinėjamu atveju įvertinus pirmiau nurodytą radijo programos problemą ir paskelbimo tikslą, pasakytina, kad nėra pagrindo sutikti su Pranešėjo argumentais, jog paskleista informacija yra pažeidžiami visuomenės informavimo principai, skleidžiama propaganda, raginama pradėti karą. Viena iš demokratinės santvarkos garantuojamų vertybių – nuomonių įvairovė (pliuralizmas), todėl sąžiningas pirmojo Lietuvos Respublikos vadovo atkūrus valstybės nepriklausomybę nuomonės ir svarstymų geopolitiškai svarbiu klausimu perteikimas, net jei informacija yra susijusi su hipotetiniais viešojo ir gerai visuomenei žinomo, nusipelniusio Lietuvai asmens samprotavimais siųsti Lietuvos karius padėti kovoti su
Ukrainą okupuojančia kariuomene, nėra laikytinas karo kurstymu ar propagavimu. Šiuo atveju primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo bylose yra pažymėjęs, kad saviraiška yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės ir jos pažangos pagrindų.
Saviraiškos laisvė taikytina ne tik informacijai ir idėjoms, kurios priimamos ir vertinamos
kaip neįžeidžiančios ar nekeliančioms jokių emocijų, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar
trikdo. Tai būtina siekiant puoselėti pliuralizmą, toleranciją ir plačias pažiūras, be kurių
demokratinė visuomenė neįmanoma (žr. Bédat prieš Šveicariją, Nr. 56925/08).
Kaip jau minėta šiame sprendime, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, taip pat
nuomones įvairiais viešojo intereso klausimais yra viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų)
pareiga, o redagavimo teisė viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) palieka galimybę
patiems nuspręsti, kokią informaciją, kur ir kaip ją skleisti, svarbu, kad informacija būtų
skelbiama neperžengiant įstatymų nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju viešosios
informacijos rengėjas (skleidėjas), pasirinkęs pateikti pirmojo Lietuvos Respublikos vadovo
atkūrus valstybės nepriklausomybę nuomonę ir svarstymus geopolitiškai svarbiu klausimu,
laikėsi visų, pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų.
Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Visuomenės
informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi („žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės
pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos“)
ir 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu („tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar
aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina“)
- B a i g t i t y r i m ą , pradėtą savo iniciatyva dėl radijo programoje „Svarbus
pokalbis. Landsbergis: Lietuva gali parodyti pavyzdį ir pirma nusiųsti karių į Ukrainą“ (lrt.lt,
2023-02-02) paskelbtos informacijos, kadangi aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas,
nepasitvirtino; - I i š s i ų s t i sprendimą Pranešėjui.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos
administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.
