Vilniaus susitikimo rezultatas : NATO prisipažino pralaimėjusi karą
NATO aukščiausiojo lygio susitikimo supratimas:
JAV įgaliotajam karui Ukrainoje baigiasi garas. Ukrainai nesuteikiami jokie įsipareigojimai dėl narystės NATO, nes Vakarai suprato, kad jie negali laimėti karo prieš Rusiją ir kad taika bus įmanoma tik su neutralia Ukraina.
Ukraina niekada netaps NATO nare. Zelenskis tai suprato ir dūsauja Vilniuje, užsipuldamas NATO kaip nepagarbų ir vadindamas sąlygas absurdiškomis. Aiškumo akimirką jis pripažino, kas iš tikrųjų vyksta:
“Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare. Tai reiškia, kad paliekama galimybė derybose su Rusija derėtis dėl Ukrainos narystės NATO”.
Būtent taip. NATO pralaimėjo šį karą. Baidenas pralaimėjo šį karą. Lunatikai demokratai pralaimėjo šį karą. Vienpartiniai karo kurstytojai pralaimėjo šį karą. ES pralaimėjo šį karą. Ukraina ir Zelenskis pralaimėjo šį karą.
Rusija laimėjo teisėtai, nes viskas, kas įvyko Ukrainoje, buvo sukčiavimas prieš Ukrainos žmones, kurį įvykdė žlunganti JAV imperija, galutinai pasipriešinusi kylančiam daugiapoliariam pasauliui.
V. Zelenskis niekada nebuvo lyderis, kuris darytų tai, kas geriausia jo tautai. Jis bus prisimenamas kaip JAV marionetė ir užsienio interesų veikėjas. 350 000 ukrainiečių žuvo dėl jo ir jo marionečių šeimininkų JAV. Jis prarado 12,7 trilijono JAV dolerių vertės žemės ir išteklių Rusijai, nes nepasirašė protingos taikos sutarties, kurią jam pasiūlė Rusija. Vietoj to jis patikėjo tuščiais J. Bideno pažadais, kad JAV rems Ukrainą iki pergalės. Koks kvailys.
Gera žinia ta, kad šis karas gali greitai baigtis. Vakarai prarado apetitą kišti daugiau pinigų į Ukrainos juodąją skylę. Į recesiją žengiančios JAV ir ES turi pakankamai problemų namuose. Protestai ir riaušės taps įprasta naujiena. J. Bidenas neturėtų jokių šansų kituose rinkimuose. Jo smegenys – šveicariškas sūris, o vienintelė demokratų alternatyva – Kenedis.
D. Trumpas pasinaudos lemtinga klaida Ukrainoje ir baisiomis JAV ekonominėmis perspektyvomis, kad galėtų vykdyti sėkmingą kampaniją. Kenedis, kuris sako visus teisingus dalykus, būtų vienintelė reali kliūtis jam, bet demokratai taip karališkai sugadino savo šalį, kad Trampas atrodo vienintelis pasirinkimas.
Iš tikrųjų nesvarbu, kas bus kitas JAV prezidentas. Nepakeliama skolų našta kartu su pasaulinės prekybos de-dolarizacija ir BRICS+ iškilimu įstums JAV į dešimtmetį truksiančią depresiją su neregėtu skurdo ir smurto lygiu.
Tikėkimės, kad žmonija išvengė kulkos ir branduolinis karas nebėra neišvengiamas. Bent jau aš taip vertinu dabartinę padėtį. Tačiau viskas gali vėl įsiplieksti, jei taikos derybos žlugs. Rusijai gali kilti pagunda užimti Odesą ir paversti Ukrainą “rumpine” valstybe, neturinčia priėjimo prie jūros. Rusija turi visas kortas. Pažiūrėkime, kaip Putinas jomis sužais.
Svarbiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime taikos Ukrainoje nematyti: “Ruošiamasi dar didesniam karui”
Tyler Durden’s nuotrauka
TYLER DURDEN
ANTRADIENIS, LIEPOS 11, 2023 – 07:40 PM
Via Common Dreams,
Antradienį Vilniuje (Lietuva) prasidedančiame kasmetiniame NATO viršūnių susitikime dominavo kalbos apie ginklų srauto Ukrainai palaikymą ir galimą Vakarų karinio aljanso plėtrą, įtraukiant šią karo nuniokotą šalį, nes jos konfliktas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis užsitęsė.
Tačiau antikarinės kampanijos dalyviai teigė, kad toks požiūris yra receptas užsitęsti ir galbūt sukelti dar didesnį karinį konfliktą, kuriame galiausiai gali būti panaudotas branduolinis ginklas. Lindsey German, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios koalicijos “Stop karui” steigėja ir iniciatorė, pirmadienį prieš dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą rašė, kad “paliaubos ir taikos derybos yra vienintelė priemonė nutraukti šią kruviną spiralę”, ir įspėjo, kad pagrindinis dėmesys ginkluotei ir NATO plėtrai bus ženklas, jog “Vakarų galybės ruošiasi dar didesniam karui”.
Germanas rašė, kad alternatyva rimtoms taikos deryboms yra ta, kad karas “tęsiasi, o tokie mūšiai kaip Bachmutas vis labiau primena Pirmojo pasaulinio karo mūšius. Ir kad toliau bus peržengiamos “raudonos linijos” – daugiau sparnuotųjų raketų, daugiau kasetinių bombų. Ir kas tada? Taktiniai branduoliniai ginklai?”
“Nors Ukraina turi pilną teisę gintis nuo invazijos ir karo su Rusija, ji neturi teisės reikalauti ginklų, kurių net Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė nesiųsianti”, – pridūrė Germanas, turėdamas omenyje kasetinius šaudmenis – ginklus, kuriuos JAV ruošiasi siųsti Ukrainai. “Ji neturi teisės skatinti eskaluoti karo, kuriame nebus nugalėtojų.”
Pranešama, kad į 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje susirinkę NATO vadovai turėtų paskelbti pareiškimą, kuriame įsipareigotų “pateikti kvietimą” Ukrainai prisijungti prie karinio aljanso, kai tik “sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos”, nenurodant konkretaus termino. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pritarė komunikato projektui.
Tačiau NATO aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo turimas dokumento detales, sakydamas, kad “atrodo, jog nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją aljanso nare”.
Ukrainos siekį įstoti į NATO neseniai parėmė dešimtys “užsienio politikos ekspertų”, kurių daugelis dirba organizacijose, gaunančiose finansavimą iš ginklų kompanijų ir pramonės lobistų.
Eli Kliftonas (Eli Clifton) iš “Responsible Statecraft” pranešė, kad 21 iš 46 pasirašiusiųjų naują atvirą laišką, kuriuo remiamas Ukrainos siekis įstoti į NATO, “yra susijęs su institucijomis, turinčiomis finansinių ryšių su ginklų pramone, t. y. pramone, kuriai, kaip spėjama, naudingos laiške išdėstytos politinės rekomendacijos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas didesniam Vakarų ginklų kiekiui Ukrainai suteikti, o skaitytojams šis faktas nebuvo atskleistas”.
Savo ruožtu Rusijos vadovybė jau seniai leido suprasti, kad bet kokią NATO, Šaltojo karo liekanos, plėtrą laiko didele provokacija.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasario pabaigoje Suomija, kuri turi sausumos sieną su Rusija, oficialiai įstojo į NATO, o Švedija pateikė prašymą prisijungti prie aljanso.
Antradienį Turkija atsisakė metus trukusio pasipriešinimo Švedijos paraiškai, taip atverdama kelią šiaurės šaliai prisijungti prie aljanso, kuris pasižada kolektyviai ginti bet kurią užpultą narę. Švedija turi bendrą jūrų sieną su Rusija.
Laidoje “Democracy Now! antradienio rytą Švedijos taikos ir arbitražo draugijos atstovė Kerstin Bergeå Švedijos siekį tapti NATO nare pavadino “istorine klaida”, kuri nepadarys Švedijos “saugesnės”.
Tačiau tai gali sukelti “didesnę įtampą ir prisidėti prie… didesnės poliarizacijos ir taip jau stipriai militarizuotame pasaulyje”, – perspėjo K. Bergeå.
“Tiesiog labai sunku matyti, kaip visas pasaulis skiria tiek daug pinigų ginklams, o Švedijos ginklų pramonė dabar gauna didžiulį pelną”, – pridūrė ji.
Antradienį per spaudos konferenciją, kuria prasidėjo Lietuvos aukščiausiojo lygio susitikimas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams sakė, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas į karinį aljansą “siunčia labai aiškią žinią Rusijai, prezidentui Putinui, kad NATO durys lieka atviros ir kad dėl plėtros sprendžia NATO sąjungininkės”.
“Jis pradėjo karą, nes norėjo mažiau NATO. Jis gauna daugiau NATO”, – pareiškė J. Stoltenbergas. “Daugiau NATO karinių pajėgų rytinėje Aljanso dalyje ir dvi naujas nares”.
Dėl Ukrainos prisijungimo prie Aljanso perspektyvos J. Stoltenbergas nebuvo toks aiškus, sakydamas, kad teksto projekte, kuris bus paskelbtas vėliau antradienį, “viskas skirta priartinti Ukrainą prie narystės NATO”.
Toliau J. Stoltenbergas aiškiai pasakė, kad nepriklausomai nuo to, ar Ukraina bus NATO narė, ar ne, ji ir toliau gaus didžiules ginklų siuntas iš Vakarų valstybių.
“Mes visi sutinkame, kad dabar neišvengiama užduotis yra užtikrinti, kad Ukraina kaip suvereni nepriklausoma valstybė įsitvirtintų Europoje”, – sakė NATO vadovas. “Taigi svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti, yra toliau tiekti Ukrainai ginklus, amuniciją, karinę paramą, nes kol Ukraina nenugalės kaip tauta, kaip demokratinė tauta Europoje, tol apskritai nebus svarstomas klausimas dėl saugumo garantijų ar narystės NATO.”
J. Stoltenbergo pastabose nebuvo užsiminta apie taikos derybas, kurios nevyksta jau daugiau kaip metus, nes karo aukų skaičius ir humanitariniai padariniai vis didėja.
“Didesnis NATO ir kasetinės bombos neužtikrins mūsų saugumo”, – antradienį tviteryje parašė buvusio Graikijos finansų ministro Yaniso Varoufakio bendrai įkurta kampanija “Demokratija Europoje 2025” (DiEM25). “Atėjo laikas Europai padėti vadovauti Naujajam nesusivienijusių šalių judėjimui, ieškančiam kelio į ilgalaikę taiką.”
