Zigmas Vaišvila. Ką daryti su vis dar neišmirštančiais signatarais? 2024-09-11
Zigmas Vaišvila. Ką daryti su vis dar neišmirštančiais signatarais? 2024-09-11
Š. m. rugsėjo 10 d. Regionų administracinis teismas baigė nagrinėti bylą dėl to, kad Seimo
pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen nepriima keturiolikos signatarų dėl iš Seimo dingusių
svarbių valstybės atkūrimo dokumentų. Prokuratūra patvirtino, kad signatarų nurodytų valstybės
dokumentų ne tik nėra valstybės archyvuose, bet ir nurodė Seimui imtis priemonių, kad dingę
dokumentai būtų grąžinti valstybei. Iš Seimo dingo 1991-01-08 ir 1991-01-13 įvykių tyrimo
medžiagos, Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos
medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio, beveik visa Laikinosios
gynybos vadovybės medžiaga, 12-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens
bylos, 11-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos – 1989 m. išrinktų deputatų K.
Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylos, dalis 1989 m. vykusių
rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą medžiagos ir Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir
nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagos.
Teismo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta V. Čmilytė – Nielsen teismo posėdyje nepasirodė.
Z. Vaišvila pasiūlė atsakovui Seimo kanceliarijai taikos sutartį – susitarti, per kiek laiko Seimo
pirmininkė priims signatarus dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo dėl šio klausimo ištyrimo.
Seimo kanceliarija atsisakė, nes Seimo pirmininkė nesutinka. Teismas paklausė atsakovo, ar
Seimo pirmininkė žino apie siūlomą taikos sutartį. Seimo kanceliarija patvirtino, kad V. Čmilytė –
Nielsen žino tai. Žino ir nieko nedaro.
Slėpti galvą po pagalve Seimo rinkimų išvakarėse – silpnas pasirinkimas.
Baigiamuosiuose pasisakymuose Z. Vaišvila atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas suteikia
teisę signatarams būti priimtais nedelsiant. Įstatymas tebegalioja, jis negali būti nevykdomas. Po
to, kai Administracinių bylų teisenos įstatymas buvo pakeistas tai, kad administracinėje byloje
atsakovu negali būti patraukti Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras
Pirmininkas, atsakovu byloje beliko galimybė patraukti tik atitinkamą kanceliariją.
Administracinių bylų teisenos įstatymas buvo pakeistas po to, kai buvo iškelta byla buvusiai
Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl neatsakymo į vieno signataro klausimus dėl vis
kaitaliojamos jos biografijos.
Tačiau Signatarų statuso įstatymas valdžios nelaimei liko nepakeistas ir nepanaikintas –
tebegalioja. Tad ką daryti su tais nelaimingais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais? Jie
dar ne visi išmirė!
Teismas sprendimą šioje byloje skelbs š. m. spalio 8 d., t. y. prieš pat Seimo rinkimus.
